- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-796-348-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00722-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Algirdas Remeika, Dmitrijus Korsakovas
- Nukentėjusysis
- V. D., A. D.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Nuteistasis
- R. D.
- Advokatai
- Domas Pakėnas, Stasys Lileikis
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-796-348-2013;
Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00722-2011-9;
2013 m. lapkričio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algirdo Remeikos ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajai V. D., jos atstovui advokatui Stasiui Lileikiui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei N. K., civilinio atsakovo atstovui advokatui Domui Pakėnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Domo Pakėno apeliacinį skundą dėl 2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Nustatytas baudos sumokėjimo terminas – šeši mėnesiai, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Iš AB „Lietuvos draudimas priteista“: nukentėjusiajai V. D. 2731,86 Lt turtinės žalos, nukentėjusiajam A. D. 600 Lt turtinės žalos ir 8632 Lt neturtinės žalos.
Iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“: V. D. - 20 000 Lt neturtinės žalos, A. D. – 70 000 Lt neturtinės žalos.
Iš nuteistojo R. D. priteista 2000 Lt nukentėjusiajai V. D. atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 9 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Mercedes Benz 313, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. 2 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės perėjoje važiuojamąją dalį baigiančio pereiti pėsčiojo A. D., jį parbloškė ir padarė jam kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Civilio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Domas Pakėnas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2013-06-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria A. D. naudai iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 70 000 Lt neturtinės žalos ir V. D. naudai – 20 000 Lt, ir civilinius ieškinius atmesti.
skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai tenkino V. D. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos, nes ji tiesiogiai nuo eismo įvykio nenukentėjo. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad neturtinė žala, pasireiškianti dvasinio pobūdžio išgyvenimais, patirtais dėl artimo giminaičio sužalojimo eismo įvykyje, yra atlyginama tik giminaičio gyvybės atėmimo atveju. Šiuo atveju eismo įvykio metu buvo sužalotas tik A. D., kuris yra veiksnus, pilnametis, visiškai savarankiškas žmogus. Apelianto nuomone, buvo pažeistos CK 6.250 str. 2 d. nuostatos, nes nukentėjusiojo motinai įstatymas nesuteikia teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. D. priteistos neturtinės žalos yra nemotyvuota. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neįvertino reikšmingų neturtinės žalos nustatymų kriterijų. Neatsižvelgė į įmonės turtinę padėtį, nes įmonė neturi realios galimybės atlyginti tokios neturtinės žalos dydžio. Taip pat skunde pažymima ir tai, kad teismas neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą ir jo padarytą Kelių eismo taisyklių 51 punkto pažeidimą. Be to, teismas neįvertino ir teismų praktikos analogiškose bylose.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė N. K. ir atstovas advokatas D. Pakėnas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo R. D. gynėjas advokatas V. Kaminskis paliko spręsti teismui.
Prokurorė, nukentėjusioji V. D., jos atstovas advokatas S. Lileikis prašė civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Domo Pakėno apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Kadangi apeliantas nesutinka tik su priteista neturtine žala, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendis plačiau neanalizuojamas ir nagrinėjamas skundo ribose (LR BPK 320 str. 3 d.).
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti atlikus operacijas ar taikant kitus gydymo metodus.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. D. yra jauno amžiaus. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. D. buvo padarytas sunkus galvos smegenų sukrėtimas (sunkus difuzinis aksonų pažeidimas), poodinė kraujosruva kakle, išsiliejo kraujas dešiniame šoniniame smegenų skilvelyje bei jo raguose, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėse kaktinėje, smilkininėje skiltyse, tarppusrutuliniame tarpe. Be to, dėl patirtų sužalojimų buvo atliktos net kelios operacijos. Nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. D. tapo neįgalus. Jam nustatytas net 85 procentų netekto darbingumo lygis. Be to, nukentėjusiajam reikalinga nuolatinė priežiūra, nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis.
Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstai skunde nurodoma, kad pats nukentėjusysis A. D. padarė Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, todėl yra ir jo didelis neatsargumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Byloje esančioje specialisto išvadoje konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo A. D. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Dėl to, nėra pagrindu mažinti A. D. priteistą neturtinę žalą. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 70 000 Lt neturinę žalą A. D. įvertino ir aktualią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, nes asmenimis, kuriems eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas neturtinė žala priteisiam nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt.
Pažymima, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo nuosprendyje turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Nors pirmosios instancijos teismas neišdėstė išsamių argumentų dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau su teismo nustatytu dydžiu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Pagrįstai skunde nurodoma, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nepažeistos nuostatos dėl žalą padariusio asmens turtinės padėties įvertinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nagrinėjamu atveju pasekmės yra labai sunkios, nes nukentėjusysis tapo neįgalus, jam reikalinga nuolatinė priežiūra.
Taigi apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo A. D. ir jos dydžio nėra.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas iš civilinio atsakovo priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos V. D., todėl ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis keičiama (LR BPK 328 str. 4 p.).
Šioje byloje V. D. buvo pripažinta nukentėjusiąja. Iš bylos duomenų matyti, kad jis pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti: iš AB Lietuvos draudimas“ 1731,86 turtinei žalai bei 4000 Lt neturtinei žalai bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 146 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas V. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-453-2011, 2K-581/2012) laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 str. 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad V. D. eismo įvykio metu nenukentėjo, tačiau byloje ji pripažinta nukentėjusiąja ir nukentėjusiojo A. D. atstove pagal įstatymą. Taigi motina procese galėjo dalyvauti tik kaip sūnaus atstovė pagal įstatymą, bet ne kaip nukentėjusioji. Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą V. D..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.
nutarė:
2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:
panaikinti 2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų nukentėjusiajai civilinei ieškovei V. D. ir nukentėjusiosios civilinės ieškovės V. D. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atmesti (LR BPK 115 str. 1 d.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.