Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-410-448/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
A5.-410-448/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00145-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-410-448/2019Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00145-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 6.1; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 19 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei,

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovui A. B.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. balandžio 5 d. apie 11 val. 30 min. buvo atliktas nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimas privataus namo statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur vykdoma naujo gyvenamojo namo statybos apdailos bei teritorijos tvarkymo darbai. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog D. B., būdamas darbdaviu, esant darbo santykių požymiams ir atlygintinumui, 2019 m. balandžio 5 d. leido dirbti nelegalų darbą pagalbiniams darbininkams G. M. ir V. G., nesudaręs su šiais darbuotojais rašytinių darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) prieš vieną darbo dieną iki šių darbuotojų darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalies 1 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą ir prašė paskirti D. B. straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, jog nusižengimas buvo padarytas dėl to, kad, prieš priimdamas darbuotojus į darbą, iš pradžių jis norėjo juos išbandyti. Prašė skirti jam kuo mažesnę baudą.

Tai, jog D. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo bei paaiškinimų, patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri prižįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame detaliai užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2).

Iš 2019 m. balandžio 8 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 438-949 matyti, jog nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. atlikus (duomenys neskelbtini) patikrinimą, buvo nustatyti du nelegaliai dirbę darbuotojai – G. M. ir V. G., kurie dirbo nelegaliai – nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV apie jų įdarbinimą (b. l. 3 – 4).

VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. rašte Nr. (7.16E) DV_S-7702 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pranešimą apie apdraustųjų G. M. ir V. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. balandžio 5 d. pateikė 2019 m. balandžio 5 d. 15 val. 13 min. Pranešimas pateiktas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu (b. l. 6).

Iš 2019 m. balandžio 4 d. darbo sutarties Nr. 51 matyti, jog tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus D. B., ir darbuotojo V. G. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią šis darbuotojas buvo priimtas dirbti statybininko pareigose (b. l. 8 – 10).

Iš 2019 m. balandžio 4 d. darbo sutarties Nr. 52 matyti, jog tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus D. B., ir darbuotojo G. M. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią šis darbuotojas buvo priimtas dirbti statybininko pareigose (b. l. 11 – 13).

Rašytiniame paaiškinime G. M. nurodė, jog patikrinimo metu 2019 m. balandžio 5 d. apie 12 val. jis dirbo prie trinkelių klojimo darbų. Jie dirbo privataus namo statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 4 d. jis rado internete skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) ieško darbuotojų. Dėl šio darbo jis tarėsi su (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. B., kuris jo paklausinėjo apie tai, ką jis (G. M.) moka dirbti ir kur anksčiau yra dirbęs. 2019 m. balandžio 5 d. jis kartu su D. B. atvyko iš Alytaus miesto į statybų objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie šio statybos objekto jie atvyko apie 8 val. 30 min. D. B. automobiliu „Volkswagen Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Atvykus į šią statybvietę, jis pjaustė trinkeles, maišė skiedinį bei dirbo kitus pagalbinius darbus. Jis dirbo viską, ką jam liepė D. B., kuris buvo jam pasakęs, kad per tą dieną jį išbandys ir apsispręs, ar sudarys su juo darbo sutartį. Prieš pradedant dirbti jis nepasirašė darbo sutarties. D. B. davė jam darbines pirštines. Dirbdamas jis naudojo (duomenys neskelbtini) darbo įrankius – betono maišyklę bei pjovimo įrankius. Dėl konkretaus darbo užmokesčio jie dar nebuvo susitarę, tačiau, jo manymu, atlyginimas už trinkelių klojimą bus didesnis nei minimalus darbo užmokestis. Jo darbo laikas – nuo 8 val. iki 17 val. (b. l. 14).

Rašytiniame paaiškinime V. G. nurodė, jog 2019 m. balandžio 5 d. nuo 9 val. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis sudėjo apie 1,2 m² trinkelių. Jam atėjus į šią statybvietę, jį pasitiko D. B., kuris jo paklausė, ką jis moka dirbti. D. B. jam pasiūlė dėti trinkeles. Dėl darbo užmokesčio jis dar nesitarė. Darbo sąlygas jis aptarė su D. B., kuris žadėjo jį įdarbinti, jeigu tiks jo atliekamas darbas. Darbo sutarties jis nepasirašė, kadangi D. B. žadėjo ją sudaryti vėliau. D. B. jam davė darbo įrankius – plaktuką ir kelnę. D. B. jam žadėjo, jog jeigu jis tinkamai dirbs, tai jie tą pačią dieną įformins darbo santykius (b. l. 15).

Fotonuotraukose užfiksuota (duomenys neskelbtini) esančioje statybvietėje vykdomi trinkelių klojimo darbai, (duomenys neskelbtini) priklausantys darbo įrankiai bei priemonės ir trinkelių klojimo darbus dirbę G. M. bei V. G. (b. l. 16 – 24).

Iš viešai prieinamų duomenų apie (duomenys neskelbtini) matyti, jog šios bendrovės vadovas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. (b. l. 25).

ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kur numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>.

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog D. B., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, sudarė sąlygas bei leido nelegaliai dirbti darbuotojams G. M. bei V. G. ir tuo jis padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti <...>.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina ir tai, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju D. B. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). D. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. D. B. iki šiol neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau jis yra pilnai įvykdęs visas jam paskirtas administracines nuobaudas (b. l. 26, 27 – 30). D. B. dirbantis, iš jo žodžių, jis augina du mažamečius vaikus (b. l. 2, 25). Byloje nėra jokių kitų D. B. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Būtina atsižvelgti ir tai, jog D. B. padarytą pažeidimą pašalino jau tą pačią jo nustatymo dieną, tai yra patikrinimo metu rasti nelegaliai dirbę asmenys buvo legaliai įdarbinti iš karto po atlikto patikrinimo (b. l. 3 – 4, 6, 8 – 10, 11 – 13). Įvertinęs D. B. nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, padarytos žalos mastą, kilusias pasekmes, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus jam mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

D. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Asta JakučiūnienėPapildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19099744997.Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.