- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2-679-618/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14068-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- J. T.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, ieškovui M. V. (M. V.), atsakovei J. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. (M. V.) ieškinį atsakovei J. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės J. T. priešieškinį ieškovui M. V. (M. V.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp šalių 2012-07-28 Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 611, įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b. l. 2-3). Nurodė, kad po santuokos sudarymo tarpusavio santykiai pašlijo, į santuokinį gyvenimą kišosi iš ieškovo, ir atsakovės artimieji, šalių bendravimas sutrikęs, bendro susitarimo nebeieškoma, kadangi abi šalys tam tikru mastu turėjo įtakos santuokos iširimui, santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuokos metu šalys turto neįgijo, kreditorių nei kartu, nei atskirai neturi, nepilnamečių vaikų neturi, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį prašė tenkinti visiškai (b. l. 90).
Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama nutraukti tarp šalių 2012-07-28 Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 611, įregistruotą santuoką dėl sutuoktinio kaltės, priteisti iš ieškovo 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 66-67). Nurodė, kad ieškovas sudarė su ja santuoką nenorėdamas sukurti šeimos santykių, jis nenori turėti vaikų, nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios ieškovas buvo įtarus, pavydus, per teismo nustatytą terminą susitaikymui ieškovas net nebandė ieškoti būdų susitaikyti, todėl santuoka turėtų būti nutraukta tik dėl ieškovo kaltės, taip pat už ieškovo padarytą didelę psichologinę žalą, pažeminimą, apgaulę, pasityčiojimą, iš ieškovo turėtų būti priteista neturtinė žala. Teismo posėdžio metu atsakovė atsisakė priešieškinio reikalavimų (b. l. 85, 90).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimų priimtinas, ši civilinės bylos dalis nutrauktina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2012-07-28 sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 611 (b. l. 5). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 42), ieškovo vardu registruota 1/121 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/68 dalis kitų statinių – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – 2009-10-08 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. K1ES-12171, 1/14 dalis patalpos – automobilių saugojimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – 2009-06-09 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3123, 1/136 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – 2007-12-28 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. K1MS-11356 (b. l. 7-41). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu registruota transporto priemonė Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota 2012-10-02, pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2011-06-09 (b. l. 43, 44), atsakovės vardu registruota transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota 2010-08-27 (b. l. 45).
Atsakovė teismo posėdžio metu atsisakė priešieškinio reikalavimų. Bet kurioje proceso stadijoje asmuo, kreipęsis į teismą, turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikštų reikalavimų (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnio 3 dalis). Atsakovės pareikštas atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas priimtinas, ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodė, kad po santuokos sudarymo tarpusavio santykiai pašlijo, į santuokinį gyvenimą kišosi iš ieškovo, ir atsakovės artimieji, šalių bendravimas sutrikęs, bendro susitarimo nebeieškoma, kadangi abi šalys tam tikru mastu turėjo įtakos santuokos iširimui, santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nurodė, kad ieškovas sudarė su ja santuoką nenorėdamas sukurti šeimos santykių, jis nenori turėti vaikų, nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios ieškovas buvo įtarus, pavydus, per teismo nustatytą terminą susitaikymui ieškovas net nebandė ieškoti būdų susitaikyti. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas ar atsakovė atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką, nors teismas buvo nustatęs terminą šalims susitaikyti. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Ir ieškovė, ir atsakovas patvirtino, kad kartu negyvena. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „V.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina jos pavardė – „T.“ (CK 3.69 straipsnis).
Kadangi sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 42), ieškovo vardu registruota 1/121 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/68 dalis kitų statinių – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – 2009-10-08 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. K1ES-12171, 1/14 dalis patalpos – automobilių saugojimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – 2009-06-09 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3123, 1/136 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – 2007-12-28 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. K1MS-11356 (b. l. 7-41). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu registruota transporto priemonė Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota 2012-10-02, pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2011-06-09 (b. l. 43, 44), atsakovės vardu registruota transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota 2010-08-27. Kadangi visas šalių turtas įgytas iki santuokos sudarymo, tarp šalių ginčo dėl šių aplinkybių nėra, šis turtas į dalintino turto balansą neįtrauktinas. Šalys patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų, įgytų santuokos metu, neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad dalintino sutuoktinių turto nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šis klausimas nespręstinas.
Atsakovei atsisakius priešieškinio reikalavimų, jai grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė pareikšdama priešieškinį sumokėjo 300,00 Lt žyminio mokesčio, taigi atsakovei grąžintina 225,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 9,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti M. V. (M. V.), a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. T., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2012-07-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 611, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui M. V. (M. V.) palikti jo pavardę – V. (V.), atsakovei J. T. palikti jos pavardę – T.
Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.
Priimti atsakovės J. T. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovei J. T. 225,00 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-05-06 įmokos mokėjimo kvitu „Swedbank“, AB.
Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.