Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.K. atstovui, advokatui Laimontui Gasiūnui,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos valstybės įmonės Utenos miškų urėdijos atstovei Daliai Pelėdienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.K. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusiai institucijai valstybės įmonei Utenos miškų urėdijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D.K. skundu prašė panaikinti valstybės įmonės Utenos miškų urėdijos (toliau – VĮ Utenos MU) valstybinių miškų pareigūnės 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimą, kuriuo jam pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ATPK ) 62 straipsnio 2 dalį ir 68 straipsnio 1 dalį paskirta 2000 Lt administracinė bauda, ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 2-6). D.K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka, prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

D.K. atstovas, advokatas L.Gasiūnas, prašė tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, motyvuodamas, kad jis nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymėjo, kad D.K. Molėtų rajone, Giedraičių seniūnijoje, Žvirbliškių kaime, prie Ilgio ežero esančiame Rudesos girininkijos kvartalo Nr. 1019 miško sklype Nr. 2 žalių medžių neiškirto ir miško paklotės tyčia nesunaikino. Atstovas nurodė, kad D.K. pagal šio miško sklypo naudotojo A.A. įgaliojimą naudoja bei tvarko šią žemę. D.K., kaip rūpestingas miško naudotojas, prižiūrintis ir saugantis mišką, nurodytame sklype atliko sanitarinį kirtimą, t. y. iškirto sausuolius ir vėjavartas, pažymėjo miško žemės sklypo ribas. Atstovas teigia, kad tokiems darbams atlikti leidimas nereikalingas. Jis taip pat pripažino, kad atliekant sanitarinį miško valymą galėjo būti sunaikinta miško paklotė, tačiau tai buvo padaryta ne tyčia, o važinėjant po mišką darbus atliekančiai sunkiajai technikai. Atstovas nurodo, kad J.A. sklypo abrise užfiksuoti duomenys patvirtina, jog dar iki administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto laikotarpio šioje vietovėje miško sklypo žemės centre buvo neapaugusi medžiais aikštelė. Tai leidžia daryti išvadą, kad sklypo abriso sudarymo metu, t. y. 2009 m. rugsėjo 9 d., šioje vietoje nebuvo žalių medžių, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad D.K. čia plynai iškirto mišką. Atstovas pažymėjo, kad nutarimas neparemtas įrodymais, jis priimtas, neišsiaiškinus visų aplinkybių ir neatsižvelgus į tai, kad sanitarinį kirtimą atliko ne pats D.K., o UAB „Melinga“ darbininkai, dirbę pagal su juo sudarytą sutartį. Atstovas L.Gasiūnas pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų, nes, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, jame nurodyta neteisinga tariamo pažeidimo data, be to, vadovaujantis LR ATPK 286 straipsnio 3 dalies ir LR ATPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, miškų valstybinė pareigūnė neturėjo teisės apskaičiuoti administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos dydžio ir duoti nurodymą ją atlyginti.

Nutarimą priėmusios institucijos VĮ Utenos MU atstovė D. Pelėdienė prašė netenkinti skundo, motyvuodama, kad D.K. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus įrodyta byloje surinktais duomenimis. Atstovė nurodo, kad ortofonuotraukoje aiškiai matyti, jog minėtame miško sklype nėra jokios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos aikštelės, o D.K. pateiktas abrisas yra nesuderintas ir nepatvirtintas, todėl byloje negali būti vertintinas kaip įrodymas. Teigia, kad D.K. ketinimus iškirsti medžius ir sunaikinti miško paklotę, siekiant, kad miško žemėje, netoli Ilgio ežero atsirastų plyna aikštelė, patvirtina ir jo su UAB „Melinga“ sudaryta sutartis dėl miško priežiūros darbų. Be to, miško sklypas, kuriame buvo vykdomas kirtimas, yra valstybinis miškas, rezervuotas nuosavybės atkūrimui, o ne privatus, todėl kirtimai, įskaitant ir sausuolių bei vėjovartų kirtimus, šiame miško sklype galėjo būti vykdomi vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 219 patvirtinta „Privatizuojamų miškų kirtimo tvarka“ ( toliau – Tvarka). Atstovė pažymėjo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą D.K. papildomų duomenų nepateikė, savo kaltę pripažino, sutiko su protokole ir nutarime paskaičiuotu žalos dydžiu aplinkai. Be to, jis net pateikė prašymą paskirtos baudos ir žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui. Atstovė nurodė, kad aikštelėje miško paklotė buvo ne tik išvažinėta, bet išlyginta specialiai tam pritaikyta technika. D. Pelėdienė pripažino, kad atsižvelgus į tai, jog medžiai aikštelėje buvo iškirsti plynai, išvežti ir realizuoti neaiškiomis aplinkybėmis, nupjautų medžių kamienai išrauti ir sudeginti, tai joje augusių medžių kiekis buvo nustatytas pagal turimą miškotvarkos medžiagą ir specialią metodiką.

Skundas tenkintinas iš dalies.

VĮ Utenos MU valstybinių miškų pareigūnė 2009-12-14 nutarimu D.K. pagal LR ATPK 62 straipsnio 2 dalį ir pagal LR ATPK 68 straipsnio 1 dalį paskyrė 2000 Lt administracinę baudą. D.K. administracine bauda nubaustas, nustačius, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, 2009 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais VĮ Utenos MU Rudesos girininkijos kvartalo Nr. 1019 sklype Nr. 2 esančiame valstybiniame (rezervuotame nuosavybės atkūrimui) III grupės pusamžiame miške, neturėdamas tam leidimo, 0,0601 ha plote plynai iškirto ir pasisavino 21,21 kietmetrių medienos. Be to, D.K. išrovė kelmus ir sunaikino miško paklotę Ilgio ežero apsaugos zonoje. Neteisėtu miško iškirtimu padaryta žala aplinkai: sunaikinus miško paklotę Ilgio ežero apsaugos zonoje – 988,31 Lt; iškirtus žalius medžius – 1270,50 Lt; žala miško valdytojui – VĮ Utenos MU- 2121 Lt, viso padaryta 4379,81 Lt žala.

LR ATPK 62 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba sužalojimą valstybei nuosavybės teise priklausiančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, o LR ATPK 68 straipsnio 1 dalis – atsakomybę už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą ar rinkimą. D.K. yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą draudimą miško valdytojams, savininkams ir naudotojams atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Miško kirtimą miškuose, kurie įstatymų nustatyta tvarka numatyti privatizuoti (grąžinant miškus natūra, perduodant neatlygintinai lygiavertį miško plotą), reglamentuoja aukščiau paminėta LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 219 patvirtinta Tvarka. Šios Tvarkos nuostatos numato, kad privatizuojamuose miškuose draudžiami visų rūšių pagrindiniai kirtimai, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus (3 punktas), bei nustato, kad visų rūšių kirtimai, kuriuos numato ši Tvarka, be regionų aplinkos apsaugos departamentų valstybinių miškų pareigūnų išduotų leidimų kirsti mišką yra laikomi neteisėtais (4 punktas). Be to, privatizuojamų miškų kirtimas priklauso nuo to, kokioje stadijoje yra nuosavybės teisių į juos atkūrimas.

LR ATPK 297 straipsnis įpareigoja teismą, nagrinėjantį skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis LR ATPK 256, 257 straipsnių nuostatomis, nurodyto procesinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje teisėtumą ir pagrįstumą pirmiausia garantuoja tinkamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, kurio metu konstatuojama, kurios aplinkybės yra nustatytos, o kurios - nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Atsižvelgus į nurodytas teisės normas, daroma išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, nustatant byloje reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas ir logiškumas, įrodymų prieštaravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Administracinio teisės pažeidimo byloje atsakomybėn patraukto asmens kaltė privalo būti įrodinėjama tik patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo pranešimą apie galimai neteisėtus miško kirtimus Rudesos girininkijos kvartalo Nr. 1019 miško sklype Nr. 2, kurio ribos vietovėje paženklintos nuosavybės teises atkuriančiam pretendentui J.A. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, tikrindamas šią informaciją vietoje, rado, kad sklype Nr. 2 be nustatyta tvarka išduoto leidimo plynai iškirsta apytiksliai 8 arų ploto miško aikštelė, įvažiavimas į ją, sunaikinta miško paklotė (b. l. 20). Nustatyta, kad kirtimą 2009-11-02 sutarties „Dėl apmokėjimo už miško priežiūros darbus“ pagrindu ir pagal D.K. nurodymą bei jo pateiktus planus atliko UAB „Melinga“ darbuotojai, vadovaujami meistro L.K. Be to, kaip matyti iš UAB „Melinga“ 2010-02-10 rašto, iki kirtimo darbų atlikimo, t. y. 2009-11-24, su D.K. buvo sudarytas dar ir papildomas susitarimas dėl valomo miško sausuolių ir medžių išvartų medienos pardavimo tai pačiai bendrovei. Kaip patvirtina byloje pateikta UAB „Melinga“ ir D.K. sudaryta 2010-01-08 pirkimo – pardavimo sutartis, D.K. minėtai bendrovei pardavė 14 m³ malkų sausuolių už 700 Lt (b. l. 81, 90). Utenos miškų urėdijoje Luokesos girininkijos kvartalo Nr. 1019 sklypo Nr. 2 matavimų žiniaraščiuose ir Biržės taksavimo lapuose nurodyta, kad iš viso buvo iškirsta 89 žalios pušys ir 3 žali beržai (b. l. 20-35). Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnės 2009 m. gruodžio 4 d. parengtame „Neteisėto miško kirtimo, įvykdyto Žvirbliškių k., Luokesos sen., Molėtų rajone esančiame miške VĮ Utenos miškų urėdijos Rudesos girininkijos kvartalo Nr. 1019 sklype Nr. 2 padarytos aplinkai žalos apskaičiavime“ nurodoma, kad žala aplinkai dėl neteisėtai iškirstų medžių plynu kirtimu ir neplynu sudaro 1 270,50 Lt, o „Nuostolių, padarytų savavališkai sunaikinus (pažeidus) miško paklotę Žvirbliškių k., Luokesos sen., Molėtų rajone, Ilgio ežero apsaugos zonoje, paskaičiavime“ - žala dėl miško paklotės sunaikinimo Ilgio ežero apsaugos zonoje sudaro 988,31 Lt (b. l. 25, 26).

D.K. skunde ir jo advokatas L. Gasiūnas teismo posėdžiuose neneigė aplinkybės, kad Rudesos girininkijos kvartalo Nr. 1019 sklype Nr. 2, projektuojamame nuosavybės teisių atkūrimui, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo planavo atlikti miško valymo ir tvarkymo darbus ir šių darbų atlikimui 2009 m. lapkričio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Melinga“. Pagal šią sutartį, UAB „Melinga“ įsipareigojo išrinkti medžių išvartas, iškirti išdžiūvusius medžius ir išlaužas, surinkti ir išvežti medieną ir šakas, šiukšles, išlyginti plotą. Aukščiau paminėti bylos proceso dalyviai teigė, kad miško sklypas buvo valomas tik nuo sausų ir išvirtusių medžių. D.K. atstovas pripažino, kad miško paklotė galėjo būti pažeista, sunkiąja technikai išvežant iš aikštelės paruoštą medieną. Be to, iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo paaiškinimų darytina išvada, kad miško valymo darbai buvo atliekami ne tik protokole ir nutarime nurodytoje miško sklypo vietoje (aikštelėje), bet ir kitose šio sklypo vietose. Tokius faktus nurodė kaip liudytojas apklaustas UAB „Melinga“ darbuotojas L.K., vadovavęs minėtos bendrovės atliktiems miško priežiūros darbams. VĮ Utenos MU atstovė D. Pelėdienė teismo posėdyje irgi nurodė, kad medžių kirtimai buvo atliekami ne tik 0,0601 ha ploto aikštelėje, bet ir visame miško sklype Nr.2, todėl žala gamtai buvo apskaičiuota už medžių iškirtimą ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Tokios aplinkybės nurodytos ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnės 2009 m. gruodžio 4 d. parengtame „Neteisėto miško kirtimo, įvykdyto Žvirbliškių k., Luokesos sen., Molėtų rajone esančiame miške VĮ Utenos miškų urėdijos Rudesos girininkijos kvartalo Nr. 1019 sklype Nr. 2 padarytos aplinkai žalos apskaičiavime“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą – LR Administracinio teisės pažeidimų kodekso straipsnis, jo dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ypač reikšmingas tuo aspektu, kad jame yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, jame privalo būti nurodyta, kokia konkrečia veika, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Be to, teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas įtakoja administracinio teisės pažeidimo bylos baigtį, asmens kaltės nustatymą, taip pat užtikrina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo pareikšto kaltinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Taip pat vieningą teismų praktiką formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog LR ATPK 259 ir 260 straipsnių nuostatų nesilaikymas ir konkretaus kaltinimo asmeniui nesuformulavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo tirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-862/2009).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad D.K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 62 straipsnio 2 dalį ir 68 straipsnio 1 dalį, nurodant konkretų plynai iškirsto miško ir sunaikintos miško paklotės plotą – 0,0601 ha. Tačiau teismo posėdžio paaiškėjo aplinkybių, kad jau administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos metu buvo duomenų, patvirtinančių, kad medžiai buvo iškirsti ne tik nutarime nurodytoje aikštelėje, bet ir kitose sklypo Nr.2 vietose. Šių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu VĮ Utenos MU pareigūnai nesiaiškino ir netyrė, jos neaptartos nė viename administracinio teisės pažeidimo bylos procesiniame dokumente. Be to, nutarime yra suformuluota nuoroda į vieną teisės aktą, t. y. Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, kurio nuostatų, konkrečiai, 9 straipsnio 6 dalies, pažeidimu kaltinamas D.K. Tačiau konkretūs reikalavimai, keliami privatizuojamų miškų kirtimui, yra numatyti kitame teisės akte – Tvarkoje, apie kurios reikalavimų pažeidimus nutarimą priėmusi institucija nurodė tik atsiliepime, o jos atstovė – teismo posėdyje. Atsižvelgus į šią aplinkybę, daroma išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti ir nurodyti protokole ir nutarime, kokių konkrečių teisės aktų, nustatančių miško kirtimo tvarką, pažeidimus jis yra padaręs.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek pati bylos medžiaga turi esminių trūkumų, kadangi aiškiai ir konkrečiai nenurodžius asmens veikos kvalifikavimui esminės reikšmės turinčių aplinkybių ( tiksli neteisėto kirtimo ir miško paklotės sunaikinimo teritorija, plotas ir mastas), yra pažeidžiami LR ATPK 260 straipsnyje nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai. Šie trūkumai neleidžia tiksliai suformuluoti ir teisingai parinkti asmens veikos teisinės kvalifikacijos, kas yra pripažintina svarbia asmens, kaltinamo teisės pažeidimų padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, užtikrinančia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę ne tik žinoti jam reiškiamo kaltinimo esmę ir apimtį bei gintis nuo jo.

Be to, nutarimą priėmusi institucija, skirdama D.K. nuobaudą, pažeidė ir LR ATPK 33 straipsnio, reglamentuojančio administracinių nuobaudų skyrimą, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, reikalavimus. Nurodyto straipsnio nuostatos nustato, kad jei asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda turi būti skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai (1 dalis), o galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda yra parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (2 dalis). Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo teksto, D.K. iškart, nepaskyrus atskirai nuobaudų pagal LR ATPK 62 straipsnio 2 dalį ir 68 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta nuobauda, savo dydžiu prilygstanti baudai, numatytai už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D.K. atžvilgiu surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo bei kitos bylos medžiagos nustatytų esminių trūkumų teismas savo iniciatyva ištaisyti negali, tam būtina atlikti papildomą įvykio aplinkybių tyrimą. Priešingu atveju, teismo nuomone, būtų pažeisti ne tik LR ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, bet ir LR ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, VĮ Utenos MU valstybinių miškų pareigūnės 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti nutarimą priėmusiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 128 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Valstybės įmonės Utenos miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnės 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimą, kuriuo D.K. pagal LR ATPK 62 straipsnio 2 dalį ir pagal LR ATPK 68 straipsnio 1 dalį paskirta 2000 Lt administracinė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Valstybės įmonei Utenos miškų urėdijai.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.