Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo ir 2022 m. gegužės 4 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalį ir 73 straipsnio 1 dalį bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jai paskirta 20 Eur bauda už tai, kad nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. 19 val. iki 2021 m. rugsėjo 11 d. 23 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo kieme leido muziką, triukšmavo, trikdė kaimynų poilsį bei ramybę, taip pat už tai, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. nuo 19 val. iki 23 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus ir, būdama neblaivi, negalėjo užtikrinti tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos savo (duomenys neskelbtini) vaikams – Da. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir Do. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d. Tokiais savo veiksmais R. P. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalį, 3.159 straipsnio 3 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 15 d. nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukimo yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

10. Liudytojos I. D. ir O. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad apskritai tą vakarą triukšmo negirdėjo, o jei jis ir buvo, to nesureikšmino. 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui parašė tik kaimyno prašymu ir tik dėl to, kad vakarais nuolat lodavo R. P. šuo. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, M. R. ir A. B. paaiškinimai teismo posėdyje bei vaizdo įrašas patvirtina, kad policijos pareigūnai į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvyko po 23 val., gavę pranešimą apie kilusį triukšmą. Atvykę triukšmo negirdėjo. Taigi, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo kieme buvo triukšmaujama nuo 19 val. iki 2021 m. rugsėjo 11 d. 23 val., nes surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog triukšmas galbūt sklido nuo 22 val. iki 23 val. Nagrinėjamu atveju L. V., A. Ž. ir E. Ž. paaiškinimai patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., po 22 val. iki 23 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvęs triukšmas trikdė jų poilsiui ir ramybei. Aplinkybė, kad minėtu laiku (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo triukšmaujama ir šis triukšmas trikdė kitų asmenų poilsiui ir ramybei konstatuota taip pat Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartyje, kuria netenkintas D. Z. skundas dėl jo nubaudimo pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Vis tik, asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nutarime nurodytu vertinimu, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent R. P. padarė ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartyje nustatyta, kad už triukšmą, sukeltą 2021 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra atsakingas D. Z. Byloje nėra jokių duomenų, kad triukšmą kėlė, t. y. leido muziką ir kitaip triukšmavo būtent R. P. R. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tą vakarą ji su vaikais namuose žiūrėjo kino filmą, o kieme, pavėsinėje, buvo tik jos vyras D. Z. su draugu, kurie galbūt ir leido muziką. Šios R. P. nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos, nes nei vienas pateiktas rašytinis įrodymas bei apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog triukšmą 2021 m. rugsėjo 11 d., po 22 val. iki 23 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kėlė R. P. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, vadovaudamasis išimtinai vien pačios R. P. parodymais ir savo kaltės neigimu. A. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 24-25) nurodoma, kad 23.02 val. atvykus netoli (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio namo, ant pėsčiųjų tako, viešoje vietoje pastebėjo du asmenis (kaip vėliau paaiškėjo, tai D. Z. ir Re. P.), kurie rankose laikė taures su alkoholiniais gėrimais, taip pat šalia bėgiojo didelis palaidas šuo. Tik vėliau prie jų priėjo moteris (kaip vėliau paaiškėjo, R. P.), kartu su 3 (duomenys neskelbtini) vaikais. Vaizdo įraše taip pat matyti, jog 23.03 val. užfiksuoti du gatvėje stovintys vyrai, laikantys rankose bokalus su gėrimais, šalia stovi du vaikai. Tik 23.05.44 val. šalia vyrų užfiksuota moteris (R. P.), laikanti šunį. Moteris tyli ir 23.06 val. su vaikais, vedina šunimi, nueina (b. l. 40). Taigi, visi aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. P. iš namų į gatvę išėjo tik po 23 val., t. y., kai pagal gautą pranešimą dėl triukšmo jau buvo atvykę policijos pareigūnai.

12. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Šioje byloje Institucija nepateikė objektyvių bei patikimų duomenų, jog būtent R. P. būtų atsakinga už 2021 m. rugsėjo 11 d., po 22 val. iki 23 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kilusį (buvusį) triukšmą, nes byloje nepaneigtos R. P. nurodytos aplinkybės, kad tą vakarą ji su vaikais namuose žiūrėjo kino filmą ir kieme nebuvo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, todėl ji privalo užtikrinti, jog jos nuosavybėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo reikalavimų, nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai bei nebūtų trikdoma žmonių ramybė ir viešoji rimtis.

13. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarime pateiktu vertinimu, jog šios administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 488 straipsnio 1 dalies požymius, todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, t. y. nenustatęs, kad R. P. padarė ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

14. Institucijos apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas klausimas dėl priteisto proceso išlaidų dydžio pagrįstumo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu R. P. iš valstybės buvo priteistas 300 Eur išlaidų, kurias ji patyrė apmokėdama (duomenys neskelbtini) paslaugas, atlyginimas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi minėtas nutarimas buvo patikslintas ir priteistas išlaidų atlyginimas padidintas iki 1 100 Eur. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog priteistas išlaidų atlyginimas (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti yra nepagrįstas ir per didelis.

14.1. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Aptariamo straipsnio pirma dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

14.2. Iš byloje 2022 m. kovo 16 d. pareiškėjos atstovės pateikto 2022 m. vasario 18 d. pinigų priėmimo kvito (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėja už (duomenys neskelbtini) K. V. teisines paslaugas (atstovavimą, dokumentų surašymą ir kitas teisines paslaugas) sumokėjo 800 Eur (b. l. 138), o pinigų priėmimo kvitas (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad R. P. už (duomenys neskelbtini) atstovavimą teismo posėdyje 2022 m. balandžio 6 d. sumokėjo 300 Eur (b. l. 113), t. y. R. P. iš viso patyrė 1 100 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų atlyginimo už teisinę (duomenys neskelbtini) pagalbą, atsižvelgiama į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus (2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

14.3. Nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. (duomenys neskelbtini) K. V. nagrinėjamoje byloje atliko šiuos veiksmus: 1) galbūt (tikėtina) surašė skundą pirmosios instancijos teismui (nors patį skundą pasirašė R. P.), nes atstovavimo sutartis sudaryta 2021 m. spalio 29 d. (b. l. 50), o skundas datuojamas 2021 m. lapkričio 4 d. (b. l. 4); 2) dalyvavo 2022 m. vasario 2 d. teismo posėdyje, trukusiame 8 minutes (pradžia – 13.35 val., pabaiga – 13.43 val.), kadangi buvo padaryta pertrauka, paprašius (duomenys neskelbtini) išreikalauti kitą bylą (b. l. 82-83); 3) dalyvavo 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdyje, trukusiame 52 minutes (pradžia – 9.30 val., pabaiga – 10.22 val.) (b. l. 105-106); 4) dalyvavo 2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje, trukusiame 3 valandas 12 minučių (pradžia – 13.34 val., pabaiga – 16.46 val.) (b. l. 118-122).

14.4. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. patirtos 1 100 Eur išlaidos (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti yra būtinos ir pagrįstos, bei nelaikytinos per didelėmis. (duomenys neskelbtini) K. V. bylą nagrinėjant ne teismo tvarka nedalyvavo ir su R. P. atstovavimo sutarties nebuvo sudariusi, nors (duomenys neskelbtini) parengtas skundas pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas, tačiau pats skundas nebuvo itin platus ir ginčijamas buvo R. P. nubaudimas tik pagal vieną ANK straipsnį, t. y. dalis Institucijos nutarimo skundžiama nebuvo, (duomenys neskelbtini) dalyvavo tik trijuose posėdžiuose, kurių tik vienas truko ilgiau nei valandą, o vienas iš jų netruko net dešimties minučių, be to, pertrauka buvo padaryta atsižvelgiant į pačios (duomenys neskelbtini) prašymą. Įvertinus aptartas aplinkybes, laikytina, jog 1 100 Eur proceso išlaidų atlyginimas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai R. P. ir skundo surašymą yra nepagrįstas, neatitinka (duomenys neskelbtini) skirto darbo laiko ir žmoniškųjų išteklių sąnaudų, todėl mažinamas iki 300 Eur, t. y. iki tokios sumos, kuri iš pradžių ir buvo priteista 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu iš valstybės R. P. Atkreiptinas dėmesys, jog R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat yra išdėsčiusi prašymą priteisti proceso išlaidas, tačiau neaišku kokias – patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės ar pirmosios instancijos teisme, papildomas ar naujas ir kt., be to, nėra pateikusi jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas to klausimo nenagrinėja.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog papildomų proceso išlaidų priteisimas atskira nutartimi negali būti prilyginamas rašymo apsirikimo ar aritmetinės klaidos ištaisymui pagal ANK 638 straipsnio 1 dalį, nes nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo sukurti papildomi įpareigojimai ir teisė reikalauti priteistos sumos, t. y. tuo pačiu buvo sprendžiamas procesinis klausimas, kurio išsprendimas pakeitė atitinkamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo dalį. Tokias nutartis, kuriomis yra sukuriamos teisės ir pareigos, proceso dalyviai turi teisę skųsti atskiraisiais skundais apygardos teismui (ANK 656 straipsnio 1 dalis), todėl vien formalus teisėjos nurodymas, kad nutartis yra neskundžiama, savaime negali apriboti konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą. Atsižvelgdamas į visa tai, kas jau buvo aptarta anksčiau, bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, susijusius su proceso išlaidų atlyginimo klausimu, kaip teisingus ir pagrįstus, apeliacinės instancijos teismas nutaria panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: R. P. atstovės (duomenys neskelbtini) K. V. prašymo netenkinti ir nepriteisti R. P. iš valstybės 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaidų atlyginimo (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.