Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2005 m. rugsejo 5 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo B.V. ieškini atsakovui Lietuvos ledo ritulio federacijai del paskolos priteisimo, tretieji asmenys – V.G. ir V.G.

Aprašomoji dalis

nustate:

Apeliacines instancijos teismo posedyje atsakovo atstovai apeliacini skunda palaike ir praše ji tenkinti, taip pat praše skirti 1998-04-15 paskolos raštu ekspertize, atsižvelgiant i tai, jog kiekviename paskolos sutarties egzemplioriuje skiriasi ne tik tekstai, bet ir atsakovo rašysena. Ieškovo atstovas bei tretysis asmuo ir jo atstovas praše atmesti prašyma skirti ekspertize ir apeliacini skunda. Teismo posedyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji irodymai – baudžiamosios bylos Nr. 1-217-99/06 (buves Nr.07-1-70092-05) medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas skirti ekspertize ir apeliacinis skundas atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje itvirtintu bylos nagrinejimo ribu, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesini sprendima tiek jo teisetumo, tiek jo pagristumo aspektu. Tai atliekama nagrinejant ir faktine, ir teisine bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus irodymus, tame skaiciuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinems aplinkybems taike materialines teises normas. Ši byla nagrinejama atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos apeliacinio skundo ribose. Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla, apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentus bei motyvus, baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmes teisetam ir pagristam teismo sprendimui panaikinti.

Teismo sprendimas pripažistamas teisetu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines bei procesines teises normas, o pagristu - kai teismo išvados atitinka istatymo nustatytomis priemonemis ir istatymo nustatyta tvarka konstatuotas turincias reikšmes bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali buti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis irodinejimo priemonemis, o irodymai turi buti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis itvirtina laisvo irodymu vertinimo principa, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai irodymus ivertina teismas, taciau teismas yra saistomas irodymu leistinumo ir sasajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitu irodinejimo taisykliu (CPK 182 str.). Teismo vidinis isitikinimas – tai isitikinimas, pasiektas kruopšciai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytu bei tirtu aplinkybiu. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys irodytu aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Paskolos sutarties atveju kreditorius (ieškovas), reikalaujantis gražinti skola, privalo irodyti prievoles atsiradimo pagrinda, t.y. paskolos sutarties buvima, o skolininkas (atsakovas), gincydamas paskolos sutarti, - irodyti, kad sandoris nebuvo sudarytas arba pinigai nebuvo gauti. CPK 176 straipsno 1 dalyje teigiama, kad irodinejimo tikslas – tai teismo isitikinimas, pagristas byloje esanciu irodymu tyrimu ir ivertinimu, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali buti pripažintas irodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti irodymai leidžia daryti labiau tiketina išvada ji esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti irodymus, vadovaudamasis ne tik irodymu vertinimo ir irodinejimo taisyklemis, bet ir logikos desniais bei bendraisiais teises principais, tarp kuriu – sažiningumo, protingumo ir teisingumo principai.

Nagrinejamoje byloje nera pagrindo pripažinti, jog paminetu nuostatu nebuvo laikytasi ir kad nebuvo išaiškintos visos esmines bylai reikšmingos aplinkybes. Atsakovas apeliaciniame skunde teige, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i atsakovo prašymus, pateiktus irodymus ir be pagrindo nesustabde civilines bylos, taip užkirsdamas kelia atsakovui pateikti su bylos nagrinejimu susijusius svarbius buhalterinius bei kitus dokumentus. Apeliacines instancijos teismas, atsižvelgdamas i apelianto prašyma, buvo sustabdes nagrinejama civiline byla iki galutinai buvo išnagrineta baudžiamoji byla Nr.1-217-99/06 (buves Nr.07-1-70092-05), nagrinejama treciojo asmens V.G. atžvilgiu, bei ištyre šios baudžiamosios bylos medžiaga teismo posedyje (CPK 329 str. 1 d.). Tokiu budu apeliacines instancijos teismas pašalino bet kokius apelianto samprotavimus ir abejones del bylos aplinkybiu ištyrimo nepilnumo ar nevisapusiškumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998-04-15 atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija, atstovaujama prezidento V.G., ir ieškovas B.V. sudare paskolos sutarti, kuria ieškovas paskolino Federacijai 33000 Lt, o ši isipareigojo nurodyta pinigu suma gražinti iki 1999-04-15 (b.l. 7). Federacijos istatu (b.l. 36-42) 5.9.5 punktas suteike teise Federacijos prezidentui pasirašineti sutartis Federacijos vardu, o 6.1.6 punktas nustate, jog Federacijos turta ir lešas, tarpe kitu, sudaro ir skolinto kapitalo lešos. Nustates šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas laike, kad tarp šaliu susikloste paskoliniai teisiniai santykiai ir ieškini tenkino, pripažines, jog atsakovo gauta 33000 Lt suma patvirtina ieškovo pateiktas paskolos raštas (b.l. 7). Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos ledo ritulio federacija nera tinkamas atsakovas nagrinejamoje byloje. Teiseju kolegija šiam atsakovo argumentui nepritaria.

Atsakovas - tai materialiojo teisinio santykio šalis, galimai pažeidusi ieškovo materialiasias teises ar interesus. Apeliantui teigiant, kad jis nera tinkamas atsakovas, turi buti konstatuota, jog jis nera gincijamo materialiojo teisinio santykio subjektu ir neturi pareigos atsakyti i pareikšta ieškovo reikalavima. 1998-04-15 paskolos raštu tarp ieškovo B.V. ir atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos susikloste paskoliniai teisiniai santykiai, kadangi visi juridinio asmens valdymo organai – šiuo atveju Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas V.G. – veike juridinio asmens suteiktu igalinimu ribose (Lietuvos ledo ritulio federacijos istatu 5.9.5 p., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str.). Apeliantas teigia, jog tinkamu atsakovu turetu buti V.G., nes atsakovo kasos knygoje nera irašo, jog atsakovas gavo paskola, kas patvirtina fakta, jog atsakovas nera gaves iš ieškovo jokiu piniginiu lešu ir jokiu piniginiu isipareigojimu ieškovui neturi. Teiseju kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagristus ir neirodytus (CPK 178 str.), kadangi pirmosios instancijos teismas pagristai paskolos gavima patvirtinanciu dokumentu laike ieškovo pateikta paskolos rašta (CK 6.870 str., 6.871 str. 3 d.), kurio atsakovas istatyme nustatyta tvarka negincijo ir nenugincijo. Pažymetina, kad apelianto argumentu nepatvirtina ir isiteisejusi dalis Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2006-11-30 nuosprendžio, kurioje V.G. buvo išteisintas del nusikalstamos veikos padarymo, bei Vilniaus apygardos teismo 2008-03-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1-217-99/06 (buves Nr.07-1-70092-05).

1998-04-15 paskolos rašta del 33000 Lt skolinimosi iš B.V. pasiraše ir pinigus asmeniškai gavo atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas V.G. Šia aplinkybe patvirtina paskolos raštas, surašytas ant firminio Lietuvos ledo ritulio federacijos blanko ir patvirtintas jos antspaudu, bei ieškovo B.V. ir treciojo asmens V.G. paaiškinimai. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje yra du paskolos rašteliai, kuriuose tariamai skiriasi raštas (tekstas), todel prašo paskirti ekspertize paskolos rašteliu rašysenai nustatyti. Atsakovo atstovai, palaikydami apeliaciniame skunde išdestytus argumentus ir motyvus, nurode, kad teismas sprendime pažymejo, jog 1998-04-15 paskolos sutartis buvo surašyta trimis egzemplioriais, taciau ne darant kopijas, o kiekviena sutarties egzemplioriu surašant iš naujo. Tai, teismo nuomone, paaiškina aplinkybe, kad neesminiai skiriasi teismui pateiktu 1998-04-15 paskolos sutarciu egzemplioriu tekstas. Apeliantas mano, kad teismas nepagristai atmete atsakovo prašyma skirti 1998-04-15 paskolos raštu ekspertize, atsižvelgiant i tai, jog kiekviename paskolos sutarties egzemplioriuje skiriasi ne tik tekstai, bet ir atsakovo rašysena, todel praše tokia ekspertize skirti apeliacines instancijos teisme. Atsakovo atstovai teigia, norintys išsiaiškinti, kas pasiraše paskolos raštelius, kadangi atsakovui kilo itarimu, ar paskola iš viso buvo suteikta (b.l. 262, 263). Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija protokoline nutartimi nutare prašyma del ekspertizes skyrimo atideti iki bylos nagrinejimo iš esmes pabaigos bei procesinio sprendimo priemimo ir paskelbimo (b.l. 264).

Pagal CPK 212 straipsnio 1 dali teismas gali skirti ekspertize, siekdamas išsiaiškinti nagrinejant byla kylancius klausimus, reikalaujancius specialiu mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žiniu. Taciau eksperto išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidini teisejo isitikinima, pagrista visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esanciu irodymu ištyrimu (CPK 218 str.). Sprendžiant klausima del ekspertizes skyrimo tikslingumo, pažymetina, kad nagrinejamoje byloje svarbia aplinkybe pripažintinas paskolos suteikimo faktas, patvirtintas šaliu parašais ir atsakovo antspaudu paskolos rašte, o ne tai, kas konkreciai suraše paskolos rašto turini. Teiseju kolegijos vertinimu, net ir atlikus rašysenos ekspertize, abejotina, ar ji atskleis bylai reikšmingas aplinkybes. Teiseju kolegija toki apelianto prašyma atmeta dar ir del to, kad prašydami skirti ekspertize atsakovo atstovai negalejo pagristi nei tokios ekspertizes butinumo, nei jos reikšmes, nei kam ja pavesti atlikti, nei kokius klausimus užduoti.

Taip pat pažymetina, kad vertinant irodymus civiliniame procese pripažistamas tikimybiu pusiausvyros principas, pagal kuri, jeigu pateikti irodymai leidžia teismui padaryti išvada, kad yra didesne tikimybe, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažista tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Del Civilinio proceso kodekso normu, reglamentuojanciu irodinejima, taikymo teismu praktikoje“ 3 punktas). Irodymu pakankamumas ir tam tikru faktu irodytinumas turi buti vertinami visos byloje esancios faktines medžiagos kontekste, o ne atskiru faktu interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas byloje esancius irodymus, vadovaudamasis irodinejimo taisyklemis, logikos desniais, pagal vidini savo isitikinima daro nešališka išvada, jog tarp ieškovo B.V. ir atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos, atstovaujamos prezidento V.G., buvo sudaryta 33000 Lt paskolos sutartis, patvirtinta V.G. ir B.V. parašais bei Lietuvos ledo ritulio federacijos antspaudu. Del to nera pagrindo skirti byloje rašysenos ekspertizes, kuri tik užvilkintu bylos nagrinejima, pažeistu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principa (CPK 7 str.). Be to, kaip matyti iš teismui pateiktu paskolos sutarties kopiju turinio (b.l. 7, civ.bylos Nr.L2-3689-11/2004 b.l. 2), kaip teisingai ivertino ir pirmosios instancijos teismas, 1998-04-15 paskolos raštu neatitikimai nera esminiai, nekeiciantys sutarties salygu. Ieškovas B.V. ir tretysis asmuo V.G. pripažino, kad jie suraše paskolos raštus, kuriuose raštas skiriasi del skirtingo ju surašymo laiko (b.l. 263).

Apeliantas be pagrindo teigia, kad aplinkybe, jog paskolos rašta tretysis asmuo V.G. pasiraše nurodydamas savo asmens koda ir gyvenamaja vieta, rodo, jog paskolos sandoris buvo sudarytas tarp dvieju fiziniu asmenu. Nagrinejamas paskolos raštas yra surašytas ant firminio Lietuvos ledo ritulio federacijos blanko, kur yra nurodyti visi Federacijos rekvizitai, tuo tarpu V.G. asmens duomenys yra nurodyti kaip Federacijos atstovo, kuris sudare (pasiraše) konkretu sandori. Todel aplinkybe, kad paskolos sutartyje yra nurodyti ja sudariusio Federacijos prezidento (atstovo) asmens duomenys, pati savaime negali buti vertinama kaip irodymas, jog sandoris buvo sudarytas tarp dvieju fiziniu asmenu.

Apeliantas skunde nepagristai tvirtina, kad Lietuvos ledo ritulio federacija nera tinkamas atsakovas nagrinejamoje byloje ir kad tinkamu atsakovu turetu buti V.G., nes šios aplinkybes atsakovas neirode (CPK 178 str.). Apeliantas teisingai teigia, kad paskolos sutartis pripažistama sudaryta nuo pinigu perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), ir iš tikruju atsakovo kasos knygoje (nagrinejamoje byloje yra pateikti kasos knygos atskiru lapu nuorašai) nera irašo, jog atsakovas gavo paskola iš ieškovo, nes iš ieškovo gauti pinigai nebuvo imoketi i Federacijos kasa (treciojo asmens V.G., liudytojos O.T. parodymai, 2005-11-07 specialisto išvada „Del Lietuvos ledo ritulio federacijos ukines finansines veiklos“ ir pirminiai kasos operaciju dokumentai laikotarpiu nuo 1998-01-01 iki 1998-12-03 bei nuo 1999-06-17 iki 1999-12-30 baudžiamojoje byloje). Taciau, kaip tvirtina isiteisejusi baudžiamojoje byloje 2008-03-27 nutartis, atsakovas nepateike teismui kasos knygos ir dokumentu nuo 1998-12-03 iki 1999-06-17, 1999-12-31 (atsiskaitymai litais) ir nuo 1998-05-22 iki 1999-12-31 (atsiskaitymai valiuta), apskaitos registru (1998 m. antro pusmecio ir 1999 metu) ir 1997-1999 metu didžiosios knygos, todel negalima nustatyti, ar 1997-10-08 Federacija buvo gavusi 33000 Lt paskola iš ieškovo. Nurodytu dokumentu, nors, kaip nustate baudžiamaja byla nagrinejes teismas, Federacijoje jie buvo, atsakovas nepateike ir nagrinejant civiline byla. Tokiu budu pats atsakovas neirode (CPK 178 str.), jog jis paskolos negavo ir neturi jokiu finansiniu isipareigojimu ieškovui ar nera tinkamas atsakovas šioje byloje.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo nurodytas aplinkybes apie paskolos pinigu perdavima atsakovui patvirtino tretysis asmuo V.G. Apelianto teigimu, toks teismo tvirtinimas neatitinka byloje surinktu irodymu ir paaiškinimu, nes V.G. teismo posedžiu metu ne karta nurode, jog skolintu pinigu i Federacijos kasa ar banko saskaita neineše ir buhalterei neperdave. Teiseju kolegija iš dalies su tokiais argumentais sutinka, nes iš tikruju V.G. pripažista, jog pasiskolintos iš ieškovo lešos nebuvo ineštos i atsakovo kasa, nors paimti iš ieškovo pinigai turejo atsispindeti atsakovo buhalterineje apskaitoje. Taciau V.G. visa laika nuosekliai tvirtina, jog visos paskolintos iš ieškovo lešos buvo panaudotos Federacijos reikmems, ir ši aplinkybe byloje buvo irodyta pakankamai patikimais ir objektyviais irodymais. Del to nera pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad tretysis asmuo V.G. yra asmeniškai atsakingas už paskolos gražinima.

Teiseju kolegija, ivertinusi i byla pateiktus irodymus, daro išvada, kad pasiskolintos iš ieškovo lešos buvo panaudotos Federacijos reikmems, ka patvirtina liudytojo R.D. parodymai (b.l. 125), treciojo asmens V.G. paaiškinimai bei jo pateikti rašytiniu dokumentu (nors ir su trukumais) nuorašai, netiesiogiai ir liudytojos O.T. parodymai (b.l. 124). Atsakovas su tuo nesutinka, apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog teismas netinkamai ivertino byloje apklaustu liudytoju parodymus ir neatsižvelge i faktines bylos aplinkybes, jog Federacijai skolintis pinigu nereikejo, nes iš Tarptautines ledo ritulio federacijos buvo gavusi net 649902 Lt suma cempionatu pravedimams. Teiseju kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagristus, nes isiteisejusiais teismu procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad Federacijoje 1997-1999 metais buvo atliktas auditas, kurio aktas ir kiti reikalingi dokumentai, o butent kasos knyga ir dokumentai nuo 1998 m. gruodžio 3 d. iki 1999 m. birželio 17 d., 1999 m. gruodžio 31 d. (atsiskaitymai litais) ir nuo 1998 m. gegužes 22 d. iki 1999 gruodžio 31 d. (atsiskaitymai valiuta), apskaitos registrai (1998 m. antrojo pusmecio ir 1999 m.), 1997-1999 m. didžioji knyga, specialistui atliekant Lietuvos ledo ritulio federacijos ukines-finansines veiklos 1997-1999 m. tyrima baudžiamojoje byloje, pateikti nebuvo, todel specialisto 2005 m. lapkricio 7 d. išvada, kurioje konstatuota, kad pagal pateiktus dokumentus Federacija iš fiziniu asmenu paskolu negavo, nepaneigia V.G. pozicijos, jog pinigai buvo panaudoti Federacijos reikmems. Toje pat specialisto išvadoje teigiama, kad nepateiktaja kasos knyga nuo 1998 m. gruodžio 3 d. iki 1999 m. birželio 17 d. Federacija turejo, nes atsiskaitymus grynais vykde. I civiline byla V.G. pateikti dokumentu nuorašai yra su turinio trukumais (CPK 202 str.), taciau juos pirmosios instancijos teismas pagristai ivertino kartu su kitais irodymais (liudytoju R.D. ir O.T. parodymais, treciojo asmens V.G. paaiškinimais) kaip patvirtinancius V.G. nurodyta fakta - pinigu panaudojima Federacijos reikmems. Be to atsakovas, pateikdamas irodymus apie lešu gavima iš tarptautines organizacijos, nepateike teismui jokiu irodymu apie Federacijos turetas išlaidas gincijamos paskolos gavimo laikotarpiu (CPK 178 str.). Atvirkšciai, baudžiamojoje byloje, palyginus 1997 m. gruodžio 30 – 1998 m. sausio 3 dienomis Lietuvoje vykusio Pasaulio jaunimo (iki 20 metu) D grupes cempionato, kuriame dalyvavo 8 rinktines, varžybu programa ir Treciojo Rytu Europos ledo ritulio lygos 1997-1998 m. cempionato Elektrenu „Energijos“ rungtyniu I-jo ir II-jo etapu tvarkarašti su specialisto išvadoje pateiktais duomenimis apie Ledo ritulio federacijos pajamas ir išlaidas bei šios išvados prieduose esancius duomenis apie Federacijos piniginiu lešu atsiskaitomosiose saskaitose judejima (baudž. b. l. 2-6, 109-141, t.6), nebuvo paneigtas V.G. aiškinimas del paskolos panaudojimo Federacijos reikmems, juo labiau, kad laiko atžvilgiu turetos pajamos ir išlaidos negali visiškai sutapti su varžybu tvarkarašciu. Be to buvo konstatuota, kad pateikti duomenys apie to laikotarpio Ledo ritulio federacijos finansuotas varžybas yra nepilni, o Federacijos išlaidos nera susije vien tik su sporto varžybomis.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme yra nagrinejamos dar trys analogiškos bylos del paskolu priteisimo iš Federacijos, kuriose ieškovai - fiziniai asmenys, gerai pažinoje V.G., kas, apelianto teigimu, rodo, jog V.G. pinigus skolinosi kaip fizinis asmuo ir asmeninems reikmems. Teiseju kolegija ir šiuos apelianto argumentus atmeta, nes jie taip pat nera reikšmingi konkreciu atveju. Ieškovas neneigia, jog buvo pažistamas su treciuoju asmeniu V.G., taciau ši aplinkybe, pati savaime, neirodo kokiu nors neteisetu šiu asmenu veiksmu, kol tai nera patvirtinta istatymo nustatyta tvarka atitinkamu instituciju.

Atmestini kaip nepagristi atsakovo apeliacinio skundo argumentai del treciojo asmens V.G. neteisetu veiksmu (sukciavimo, padarant veika, numatyta BK 182 str.), kadangi isiteisejusiais procesiniais sprendimais šioje baudžiamojoje byloje (dabar Nr.1-217-99/06) yra konstatuota priešingai – V.G. yra išteisintas del kaltinimu pagal BK 182 straipsnio 2 dali, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, o del kaltinimu pagal BK 182 straipsnio 1 dali – baudžiamoji byla nutraukta, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. Esant tokioms aplinkybems, nera pagrindo remtis atsakovo nurodytais argumentais bei motyvais del neteisetu buvusio Federacijos prezidento V.G. veiksmu. Atvirkšciai, minetoje baudžiamojoje byloje nustatytu prejudiciniu faktu šioje civilineje byloje nereikia irodineti (CPK 182 str. 3 p.) ir jais teiseju kolegija remiasi.

Apeliantas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde, savo teiginiams pagristi remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003-11-05 nutartimi civilineje byloje Nr.3K-3-1058/2003 (kateg. 18.3; 31.4; 31.5; 57.1; 94.2). Pirmosios instancijos teismas atsisake vadovautis nurodyta nutartimi, motyvuodamas tuo, kad minima civiline byla ir nagrinejama civiline byla skiriasi savo faktinemis aplinkybemis, nutartis nera paskelbta Teismu istatymo nustatyta tvarka. Teiseju kolegija pritaria tokiems teismo argumentams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurode, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi buti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojancius su esamais, bet paisant jau itvirtintu.

Teiseju kolegija pažymi, jog apelianto minimoje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civilineje byloje ir dabar nagrinejamoje civilineje byloje skiriasi faktines aplinkybes: sandorio šaliu tikrieji ketinimai, neapibrežta paskolos paskirtis, be to Lietuvos Aukšciausiojo Teismo byloje nebuvo irodyta, jog imones vardu gauta paskola buvo panaudota imones reikmems. Tuo tarpu nagrinejamoje byloje nebuvo paneigta, kad V.G., Federacijos vardu paskolintus pinigus, panaudojo tik Federacijos reikmems. Todel nera pakankamo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išaiškinimais apelianto nurodytoje byloje (CPK 4 str.) ir nera pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškini, nukrypo nuo teismu praktikos. Atkreiptinas demesys, kad apskustasis teismo sprendimas atitinka sukurtas teises aiškinimo taisykles, suformuluotas iš esmes analogiškoje byloje, kurioje teismo sprendimas jau yra isiteisejes (Teismu istatymo 33 str. 4 d., Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2000-12-08 sprendimas civilineje byloje Nr.2-4412-00).

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagristi ir taip pat nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisetumo bei pagristumo.

Remdamasi tuo, kas išdestyta, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmes tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, išaiškino ir pritaike materialines teises normas, del ko nera pagrindo teismo sprendimui panaikinti (CPK 320 str.) ir ieškovo ieškiniui atmesti.

Sutinkamai su CPK 93 ir 98 straipsniais, iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos ieškovo B.V. naudai priteistina 1534 Lt išlaidu už advokato paslaugas apeliacines instancijos teisme (b.l. 261) bei treciojo asmens V.G. naudai priteistina 600 Lt išlaidu už advokato paslaugas apeliacines instancijos teisme (b.l. 260).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos prašyma skirti ekspertize nagrinejamoje byloje atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2005 m. rugsejo 5 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos, imones kodas (duomenys neskelbtini), išlaidas už advokato paslaugas apeliacines instancijos teisme – 1534 Lt (viena tukstanti penkis šimtus trisdešimt keturis litus) ieškovui B.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir 600 Lt (šešis šimtus litu) treciajam asmeniui V.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).