Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens su savarankišku prašymu B. Č. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui- B. Č., suinteresuotų asmenų-VĮ „Turto banko“, VĮ „Registrų centro“, Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu nustatymo ir suinteresuoto asmens B. Č. savarankišką prašymą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuosavybės teisės įgijimo, įgyjamosios senaties būdu, suinteresuoti asmenys - Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Registrų centras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja O. K. paduotu pareiškimu nurodo, kad siekdama įrašyti kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti mirusio tėvo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2007-01-14, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 45,47 kv.m., užstatytas plotas 55 kv.m., plane pažymėtą 1A1 /m, su jo priestatu - tamburu, plane pažymėtu 1a¹/ž ir priestatu – veranda, plane pažymėtu 2a¹/ž bei ūkinį pastatą - daržinę, kurio tūris 175 kub. m., plane pažymėtą 2 I1 /ž, esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad jos tėvai gyveno jų valdomojoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Kiek žinanti, tai gyvenamąjį namą buvo pastatę jos tėvo tėvai V. ir M. Č.(t.y.jos seneliai),kur mirus jos seneliams tėvas su šeima ir toliau liko gyventi šiame gyvenamajame name ,o jos motina šiam name gyveno iki šiol. Su tėvu gyvenusiai jos motinai B. Č. yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Tėvas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo palikimą priėmusi ji(pareiškėja).

Iki 2007-01-14 sodyba naudojosi ir ją išlaikė pareiškėjos tėvas, vėliau motina, o dabar sodyba naudojasi, prižiūri ir išlaiko ji(pareiškėja). Naudojasi sodyboje išlikusiais statiniais: gyvenamuoju namu, plane pažymėtu 1A1 /m, jo priestatu- tambūru, plane pažymėtu 1a¹/ž ir priestatu – veranda, plane pažymėtu 2a¹/ž ,bei ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 2 1¹ /ž.

Namas ir jo priklausiniai Varėnos seniūnijos knygose buvo įrašyti tėvo vardu, kadangi jos tėvas po savo tėvų liko ir toliau gyventi šiame name,bei niekas iš kitų asmenų nebuvo priėmęs jo tėvų(jos senelių) palikimo.2007 m. vasario 15 d. kreipusis į Varėnos notarų biurą ir priėmusi savo tėvo A. Č. palikimą. Todėl šio juridinio fakto nustatymas jai, kaip pareiškėjai ,sukeltų teisines pasekmes, kadangi paveldimą turtą yra reikalinga įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

2014-04-11 Varėnos seniūnijos išduotoje pažymoje Nr. SR 7-315 nurodyta, kad 1998-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 53, asmeninės sąskaitos Nr. 2020, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašyti A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu. Pažymoje nurodyta, kad gyvenamasis namas yra 36 m².

2017 m. gegužės 30 d. Varėnos seniūnijos išduotoje pažymoje Nr. SR7-477 nurodyta, kad seniūnijos 1998-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra įrašyti A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu. Šioje pažymoje nurodoma, kad, remiantis Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialo 2017-05-03 pateiktu raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Varėnos rajono Varėnos apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1983-1990 m. ūkinių knygų kopijose Č. A., V., turėtas turtas yra: gyvenamas namas -37 kv.m., tvartas, daržinė.

Varėnos seniūnijos pažymose nurodyta, kad gyvenamasis namas yra 36-37 kv.m. Tačiau nenurodyta, kad prie namo yra trisienis pastatas – tambūras, kurio plotas apie 10 kv.m. Šį priestatą tėvai pastatė 1978 metais. Varėnos rajono inventorizacijos biuro asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase,sudarytame 1988 m,yra nurodyta, kad tėvų gyvenamasis namas yra 49,22 kv.m. ir susideda iš verandos – 6,52 kv.m.; virtuvės – 8,93 kv.m.; sandėlio – 4 kv.m.; kambario – 19,42 kv.m. ir tamburo – 10,35 kv.m.Tėvai taip pat buvo pastatę ir dalį ūkinių pastatų.

2017 m. pavasarį kreipusis į VĮ Registrų centras Alytaus filialą, kur atlikti statinių matavimai ir buvo paruošta sodybos (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. gegužės 11 d., siekdama įregistruoti atliktus matavimus į Nekilnojamojo turto registrą, kreipusis į VĮ Registrų centras Alytaus filialą. 2017-05-18 gavusi VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimą Nr. (2.16.13) R5 – 225. Sprendime nurodoma, kad prašymas įrašyti nekilnojamųjų daiktų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus yra atmestas. Gavusi neigiamą VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimą, dar kartą kreipusis į Varėnos seniūniją dėl duomenų patikslinimo. Iš seniūnijos gavusi patikslintus duomenis ir 2017-06-06 vėl kreipusis į VĮ Registrų centro Alytaus filialą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių įregistravimo į juos pagal pateiktus naujus dokumentus (2017-03-28 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos 2017-05-30 pažymą apie namų valdą Nr. SR7-477, 1983 - 1990 m. išrašus iš ūkinių knygų).2017 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 2,16,13) R5-283 buvo informuota, kad prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų (registro Nr. 60/43959), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus nutarta atmesti.

Įmanomais būdais stengusis įteisinti tėvo valdytą sodybą, tačiau to padaryti iki šiol nepavyko. Dėl to kreipusis į teismą, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 45,47 kv.m., užstatytas plotas 55 kv.m., plane pažymėtą 1A1 /m, su jo priestatu - tamburu, plane pažymėtu 1a¹/ž ir priestatu – veranda, plane pažymėtu 2a¹/ž bei ūkinį pastatą - daržinę, kurio tūris 175 kub.m., plane pažymėtą 2 1¹ /ž, esančius (duomenys neskelbtini), jos tėvas A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgijo įgyjamosios senaties būdu. Šį pastatą tėvas iš savo tėvų gavo sąžiningai.

Pirmoji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso (toliau-CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. CK 4.47 str. numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pasisavinant vaisius ir pajamas, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą, pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, pasisavinant radinį, lobį, atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), įgyjamąja senatimi, kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Sodyba jos tėvui atiteko po jo tėvų mirties – jis kaip vyriausias sūnus liko gyventi tėvų name, kitiems vaikams išmokėdamas jų dalis. Todėl šis pastato perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos.Visą gyvenimą tėvas gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). Tėvas prižiūrėjo sodybą, išlaikė ją ir remontavo. Dabar sodyba naudojasi ji(pareiškėja) - ją prižiūri, išlaiko ir remontuoja.

Sodyba viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu. Tai patvirtina VĮ Registrų centro sprendimai.Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, visą valdymo laikotarpį (maždaug nuo 1960 metų iki 2007 metų) sodyba tėvo buvo valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai,jis su savo šeima buvo įrašomi (duomenys neskelbtini) apylinkės(seniūnijos)ūkinių knygų apskaitoje, kaip šio gyvenamojo namo gyventojai. Sodyba tėvas naudojosi ir ją valdė kaip savą. Visada jis elgėsi kaip daikto savininkas ir kiti asmenys niekada neturėjo daugiau teisių už jį į sodybą,bei nepretendavo kokiu tai kitu būdu įgyti nuosavybės teisių į šį gyvenamąjį namą.Sodyba tėvui perėjo apie 1960 metus,gal dar kiek ir anksčiau, todėl dar 1970 metais suėjo valdymo terminas, nustatytas CK 4.68 str.,įgyti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties būdu.Šio pastato valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas ir nėra apribojimų, nurodytų CK, nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą ( Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 531 str. 5 p).

Suinteresuotas asmuo- B. Č. paduotu prašymu prašo pagal bendrą jos ir pareiškėjos O. K. reikalavimą tikslu įrašyti kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č.,a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir B. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 45.47 kv. m., užstatytas plotas 55 kv. m. , plane pažymėtą lAlm, su jo priestatu - tambūru, plane pažymėtu 1 a‘ž ir priestatu - veranda, plane pažymėta 2a'/ž bei ūkinį pastatą - daržinę, kurios tūris 175 kub m., plane pažymėtą 2I'ž, esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos ir A. Č. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota Varėnos raj.sav. CMS ). Po santuokos sudarymo gyvenamojo namo plotas kito, nes jau santuokoje su A. Č. namą remontavo, 1962 m pastatė verandą 2alŽ, o 1978 m. buvo pristatyta priestatas, kuris registro byloje yra pažymėtas indeksu lA1ž, jo plotas sudaro apie 10 kv. m. B. Č. vardu Varėnos rajono architektas 1976-12-26 išdavė statybos leidimą Nr. 161, dėl medinio ūkio pastato statybos ir buvo pastatytas ūkinis pastatas .

Varėnos seniūnijos išduotos pažymos apie statinius nebuvo paremtos kokiais tai kitais duomenimis apie statinius, apart ūkinėse knygose esančių įrašų, kurie nesutampa su kadastrinių matavimų metu nustatytais statinių plotais, įrašai ūkinėse knygose yra prieštaringi dėl statinių plotų ir statinių pastatymo metų. Todėl tokie įrašai negali būti laikomi tiksliais .Be to ,jai gyvenant su A. Č. jie statinius remontavę ar rekonstravę, pristatę prie gyvenamojo namo gyvenimui reikalingas patalpas(pristatyta veranda ir priestatas).Šios aplinkybės nurodo, kad ir ji ,kaip A. Č. sutuoktinė, esmingai prisidėjo prie šio turto(statinių) išsaugojimo ir jų pagerinimo, ko pasekoje buvo sukurta jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Po sutuoktinio A. Č. mirties buvo atkuriama jam nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kur 2009-07-21 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,43 ha namų valdos žemės sklypą, su sąlyga, jog bus atlikta pastatų teisinė registracija ,bei dėl to 2010 m gegužės mėn. buvo parengtas šio žemės sklypo planas. Todėl nesutvarkius statinių teisinės registracijos negali būti pilnai užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę ir perduotas nuosavybėn 0,43 ha namų valdos žemės sklypas, esantis po statiniais.

Kadangi per visą turto valdymo laikotarpį, turtas buvo nepertraukiamai naudojamas ir valdomas jos ir A. Č. šeimos reikmėms , laikytina, kad turtas priklausė sutuoktiniams B. ir A. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Laikytina, kad nurodytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ji- B. Č. ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai valdė daugiau kaip 10 metų , o valdymas buvo atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ar jo valdymo (CK 4.70 str.). Atsižvelgiant į tai, kad per daugiau nei penkiasdešimt metų sąžiningo, atviro, niekieno netrukdomo valdymoji su mirusiu A. Č. buvo įgiję nuosavybės teisę į šį aptartą turtą.

Pareiškėja O. K. teismo posėdyje paaiškino, kad namas ,į kurį siekiama nustatyti nuosavybės teises, buvo pastatytas ne A. Č. ir B. Č.. Namą galėjo pastatyti jos seneliai V. Č. ir M. Č. ( A. Č. tėvai),kurie mirė dar prieš (duomenys neskelbtini) m., kadangi įrašai ūkinėse knygose už (duomenys neskelbtini) m nenurodo, jog V. Č. ir M. Č. būtų gyvenę šiuose namuose, bei ji po gimimo nėra mačiusi gyvų šių senelių. Po senelių mirties name liko gyventi vyriausias sūnus A. Č., nors viso buvo apie devyni vaikai. Buvo 3-4 seserys ir kiti A. Č. broliai. Šiems A. Č. artimiems giminaičiams yra atkurtos nuosavybės teisės į V. Č. išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės ir miško sklypus. Namo priestatas buvo perstatytas vėliau, jau gyvenant A. Č.. Kiti ūkio pastatai buvo statomi (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra nurodomas namas (duomenys neskelbtini), nepriklauso A. Č. nuosavybės teise, o yra kol kas yra valstybinėje žemėje. Atliekant žemės reformą aplink šią sodybą buvo rezervuotas būsimos namų valdos žemės sklypas .Tačiau norint užbaigti namų valdos žemės sklypo perdavimą nuosavybėn yra būtina žemėtvarkos tarnybai pateikti visų sodybos statinių teisinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre duomenis, kur pateikus tokius duomenis būtų galutinai suformuotas ir įteisintas namų valdos žemės sklypas. Bet neturint sodybos statinių įregistravimo dokumentų negalima pabaigti tvarkyti ir namų valdos žemės sklypo įteisinimo klausimo.

Pareiškėjos O. K. atstovas adv. S.Raulušaitis teismo posėdyje paaiškino, kad V. ir M. Č. sodyba po jų mirties liko A. Č. ir B. Č. valdyme, kur jie nuolat gyveno ,bei rūpinosi sodyba. Šiuo metu pareiškėja Nekilnojamojo turto registre negali įregistruoti šio daikto, nes neaišku, kaip jis perėjo į A. Č. valdymą, o iš pateiktų seniūnijos duomenų skiriasi gyvenamojo namo plotas, nors tokie skirtingi ploto įrašymai galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, kadangi iki šiol nebuvo atliekami detalūs gyvenamojo namo matavimai, o įrašymas į seniūnijos(apylinkės) ūkines knygas buvo atliekamas be detalių pamatavimų, daugiau iš naudotojų nurodymų. Yra gyvi A. Č. brolis ir sesuo, kurie irgi galėtų pretenduoti į šį turtą, bet šiuo metu, apart pareiškėjos O. K. ir B. Č., niekas nepretenduoja į šią sodybą.Pareiškėja O. K. ir jos atstovas neprieštaravo suinteresuoto asmens B. Č. prašymui, kadangi jų tikslai dėl įgyjamosios nuosavybės nustatymo sutampa.

Suinteresuoto asmens su savarankišku pareiškimu B. Č. atstovė adv.N.Raulušaitienė pilnai palaikė jos prašymą ir prašė jį tenkinti, bei neprieštaravo ir pareiškėjos O. K. pareiškimui.

Suinteresuotas asmuo -V. Č. teismo posėdyje analogiškai aiškino aplinkybes, kaip ir pareiškėja O. K., bei neturėjo prieštaravimų dėl pareiškėjos O. K. ir B. Č. prašymų tenkinimo.

Suinteresuoti asmenys-Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Registrų centras“ Alytaus filialas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateiktais atsiliepimais nurodė, jog jie neturi duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų ar paneigtų pareiškėjų nurodomas aplinkybes dėl statinių valdymo ir jų nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties būdu, bei prašo sprendimą priimti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

O. K. pareiškimas ir suinteresuoto asmens B. Č. savarankiškas prašymas tenkintini.

2007-01-16 išduotu mirties liudijimu patvirtinama, kad A. Č. mirė (duomenys neskelbtini).

Išduotu santuokos liudijimu patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) A. Č., būdamas 20 m. amžiaus, sudarė santuoką su B. S.(po santuokos Česnulaitiene).

Pagal Gyventojų registro duomenis A. Č. nuo (duomenys neskelbtini)iki mirties (duomenys neskelbtini)buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

1976-12-26 Varėnos rajono architektas buvo išdavęs leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti medinio ūkio pastato statybą B. Č. vardu, (duomenys neskelbtini).

Byloje keliamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įgyjamosios senaties sąlygas (CK 4.68–4.71straipsniai), aiškinimo ir taikymo. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo su savarankišku prašymu įgyjamosios senaties pagrindu siekia įgyti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, nesprendžiant klausimo dėl namų valdos žemės sklypo, kadangi namų valdos žemės sklypo perdavimo nuosavybėn klausimas būtų išspręstas atlikus šiame sklype esančių statinių teisinį įregistravimą.

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būdas taikomas, kai pareiškėjas (ar savarankišką reikalavimą pareiškęs suinteresuotas asmuo) nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4. 68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4. 68–4. 71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėja ir suinteresuotas asmuo įgytų nuosavybės teises į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir galėtų ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4. 47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4. 71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4. 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Taigi asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybės teisė į daiktą būtų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties būdu, inter alia, turi įrodyti, jog pats asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu LR CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).

Byloje pateiktais Varėnos rajono Varėnos apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvo dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1983-1990 m. ūkinių knygų dėl A. Č. valdyto nekilnojamojo turto duomenimis nurodoma, kad jis turėjo 1959 m. perstatytą namą, 37 kv.m. ploto ir ūkio pastatus (tvartas, daržinė) .Pateiktuose Varėnos rajono Varėnos apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 2018-08-02 archyvo dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1958-1963 m. ūkinių knygų dėl A. Č. duomenyse nurodoma, kad 1958-01-01 ir 1959-01-01 stoviui šeimoje gyveno A. Č.,V. s., B. Č., sūnus V. Č., bei motina J. S. gim. (duomenys neskelbtini) (t.y.B. Č. motina).1961-01-01,1962-01-01 ir 1963-01-01 stoviui yra nurodyta, jog ūkyje gyvena A. Č. ,B. Č., sūnus V. Č. gim. (duomenys neskelbtini)m..Kartu pateiktame lape 1971,1972 m stoviui nurodyta, kad ūkyje gyvena A. Č. ,B. Č., sūnus V. Č. gim. (duomenys neskelbtini) ir O. Č. gim. (duomenys neskelbtini).Žinių apie A. Č. tėvus nėra žymėta .Kartu archyvo lydraščiu yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kaimo ankstesnių knygų, nei 1958 m ūkinės knygos, saugoti archyve nebuvo perduotos. Prie 1963-01-01 įrašo yra nurodyta, jog yra gyvenamasis namas statytas 1957 m ir tvartas statytas 1957 m.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos senūnijos pažymoje apie namų valdą 1998-2002 m. nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įrašytas A. Č. vardu, gyvenamasis namas – 36 kv.m. ploto.

Nekilnojamojo turto registro 2012-10-23 duomenimis, A. Č., kaip naudotojo vardu, yra įrašytas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 49.22 kv.m., naudingas plotas 42.22 kv.m., gyvenamasis plotas 19.42 kv.m., kadastro duomenys nustatyti 1988 -02-03, įrašas galioja nuo 1996-09-24. Daiktinės teisės neįregistruotos, bei nepateikti dokumentai įregistravimo pagrindui.

Būtent šį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą pareiškėja O. K. ir suinteresuotas asmuo B. Č. siekia įgyti įgyjamąja senatimi, kaip daugiau kaip 10 metų nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai turtą valdytą A. Č. ir B. Č..

Pagal gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninio paso duomenis 1988-02-03 dienai, namų ūkio galva A. Č., o ūkio narė B. Č.. Jiems priklausė 1 gyvenamasis namas , 36 kv.m. bendro naudingo ploto. Pastatų ir statinių charakteristikoje nurodoma, kad gyvenamasis namas statytas iki 1940 m., 22.97 kv.m. ploto, su dviem priestatais, 11.52 kv.m. ploto ir 4.17 kv.m. ploto, veranda – 6.74 kv.m.,. Gyvenamasis priestatas statytas 1963 m., o priestatas - 1980 m., o veranda – 1962 m.

Pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą ir suinteresuoto asmens su savarankišku prašymu B. Č. atstovo, suinteresuoto asmens V. Č. paaiškinimus, sodyba A. Č. atiteko po jo tėvų mirties, kur jis kaip vyriausias sūnus liko gyventi tėvų name, kitiems vaikams išmokėdamas jų dalis .Toks sodybos perdavimas(perėmimas) vyriausiajam sūnui po tėvų mirties ar jiems nusenus buvo taikomas 1920-1939 m laikotarpiu okupuotame Vilniaus krašte ,remiantis Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės statuto nuosatatomis, o po to pokariniu laikotarpiu buvo remiamasi dažnai kaip paprotine teise.Ir toks sodybos statinių perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.O surinkti įrodymai byloje būtent nurodo,jog A. Č. su sutuoktine ir šeimos nariais ilgą laiką buvo šių statinių naudotoju,šiuos statinius valdė atvirai kaip savo, valdymas buvo įrašytas ir Varėnos apylinkės ūkinėse knygose, šiuos statinius valdė iki savo mirties,bei šio valdymo niekas neginčijo,šie statiniai nebuvo įregistruoti nei kitų fizinių asmenų ,nei valstybės ar savivaldybės vardu.

Tiek pareiškėja O. K., tiek suinteresuoti asmenys byloje, nepateikė apie A. Č. tėvų mirties faktą patvirtinančius įrodymus, t.y. kada jie mirė ir nuo kada atsirado teisė į palikimą.Bet iš šalių pasisakymų galima spręsti,kad A. Č. tėvai galėjo būti mire iki 1960 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galioję teisės aktai. Lietuvos SSR civilinis kodeksas buvo taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems jam įsigaliojus, t.y. nuo 1965-01-01. Civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 1965-01-01 galiojo1922 m. RSFSR Civilinis kodeksas, kurio paveldėjimo teisinius santykius reguliavo 416 – 436 straipsniai. Pagal šio kodekso 418 str. įstatyminiai įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (jų tarpe įvaikintieji), sutuoktinis ir nedarbingi tėvai, taip pat kiti nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Nesant nurodytų įpėdinių arba jiems palikimo nepriėmus, įstatyminiai įpėdiniai yra darbingi tėvai, o jų nesant – mirusiojo broliai ir seserys (418 str. 3 d.). Įpėdinis,buvęs palikimo atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškęs atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palikimo, buvo laikomas palikimą priėmusiu (429 straipsnis), o įpėdinis, nebuvęs palikimo buvimo vietoje, galėjo priimti palikimą pats ar per įgaliotinius per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (430 straipsnis). Pagal RTFSR CK 420 str. paveldint pagal įstatymą, palikimas dalijamas lygiomis dalimis tarp asmenų, pašauktų paveldėti 418 str. 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju aktualu,ar pagal pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens B. Č. nurodytas aplinkybes A. Č. priėmė palikimą po savo tėvų mirties - iki 1960 m.Įvertinus tokias aplinkybes negalima teigti, kad A. Č. nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu gali būti nurodomas paveldėjimas (ne pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir pan. sandoris). Paveldėjus statinius tokia informacija daugumoje atvejų būdavo įrašoma apylinkės ūkinėse knygose,atžymint apie paveldėjimą. Šiuo atveju pateiktuose Varėnos apylinkės ūkinių knygų įrašuose 1958-1962 m laikotarpiu tokių įrašų nėra.Tokiu būdu nėra pagrindo laikyti,jog A. Č. nurodomos sodybos statinius būtų paveldėjęs priimant jo mirusių tėvų palikimą.

Suinteresuotas asmuo B. Č. prašyme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nurodė, kad santuoka su A. Č. sudarė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo gyvenamojo namo plotas kito, nes jau santuokoje su A. Č. namą remontavo, 1962 m pastatė verandą, o 1978 m. buvo pristatyta priestatas. Ji nurodė, kadangi per visą turto valdymo laikotarpį, turtas buvo nepertraukiamai naudojamas ir valdomas B. Č. ir A. Č. šeimos reikmėms, todėl yra pagrindo laikyti, kad turtas priklausė sutuoktiniams Bronei ir A. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK) įsigaliojo nuo 1970-01-01. Iki tol galiojo RSFSR 1926 m. SŠGĮ kodeksas. SŠK 21 str. numatė, kad sutuoktinių turtas įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. SŠK 22 str. numatė, kad turtas priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo arba paveldėtas, yra kiekvieno jų nuosavybė. Išimtys buvo numatytos, jeigu gyvenant santuokoje buvo žymiai pagerintas antrojo sutuoktinio lėšomis, tokiu atveju kitas sutuoktinis turėjo teisę reikalauti, kad turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Iš nurodomų aplinkybių matyti, kad Bronei ir A. Č. neprižiūrint ,neremontuojant šių sodybos statinių bei nepagerinant jų būklės ,šie statiniai būtų sunykę .Būtent jų veiksmai remontuojant, rekostruojant ar pristatant priklausinius prie gyvenamojo namo ar ūkinio pastato rodo, kad jie abu šiuos statinius laikė kaip jų bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Taigi civiliniame kodekse yra įtvirtintas imperatyvus draudimas įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

Įvertinus pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuoto asmens B. Č. atstovės, suinteresuoto asmens V. Č. paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nei A. Č., nei jo sutuoktinė B. Č. nurodomo gyvenamojo namo ir ūkio pastato neįgijo statybos būdu, kad patys šeimyninės rangos ar kitokiu būdu pasistatė gyvenamąjį namą ar ūkinį pastatą, ar nuosavybės teises į jį įgijo pagal kitus sandorius. Kartu nėra pateikta jokių įrodymų, kad šie statiniai būtų perėję į valstybės nuosavybę kaip bešeimininkis turtas, likęs po V. Č. ir M. Č. mirties, o surinkti įrodymai nurodo priešingai, jog po V. Č. ir M. Č. mirties šių statinių naudotoju buvo A. Č. su šeimos nariais, bei valstybė niekad nekėlė klausimo, jog šis valdomas turtas būtų bešeimininkis ir turėtų pereiti valstybės nuosavybėn.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima spręsti ir teigti, kad A. Č. po savo tėvų mirties pradėjo faktiškai valdyti jų turėtą turtą ir juo naudotis kaip savo turtu.

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis pastatas – gyvenamasis namas naudotojo A. Č. vardu, (duomenys neskelbtini), įregistruotas viešame registre nurodant jo statybos metus - 1940 m. CK 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4. 47 str. 4, 12 p.).

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Iš byloje pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad V. ir M. Č. gyvenamasis namas pastatytas 1940 m. (tai pagrindžia nekilnojamojo turto registro duomenys, namo techninio paso duomenys), kadangi A. Č. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir jis 1940 m. negalėjo atlikti statybos darbų dėl savo amžiaus(mažametystės). Archyvo ir seniūnijos pažymos apie A. Č. priklausantį namą nurodo į jo naują statybą 1959 m., tačiau tai galima suprasti kaip namo rekonstrukciją .

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo B. Č. siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 45.57 kv.m., užstatytas plotas 55 kv.m. Tuo tarpu 1959 m. namo duomenys nurodomi: bendras plotas – 36 kv.m.; gyvenamasis plotas – 21 kv.m. NTR įregistruotas gyvenamasis namas 49.22 kv.m. bendro ploto; naudingas plotas – 42.22 kv.m.; gyvenamasis plotas – 19.42 kv.m. Šiuo atveju galioja ta pati taisyklė - įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka ( CK 4.262 str.). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo B. Č. neginčija nekilnojamo turto registre įrašytų duomenų, todėl nėra pagrindo nustatyti du skirtingus, to paties namo individualius požymius (plotus).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Pareiškėja O. K. pareiškimu ir suinteresuotas asmuo B. Č. nurodo, kad šį pastatą A. Č. iš savo tėvų gavo sąžiningai. Kasacinio teismo pažymėta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Valdymas taip pat turi būti teisėtas – įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis).Šiuo atveju nėra nustatoma jokio nurodomų statinių valdymo įgijimo įgyjamąja senatimi nesąžiningumo, bei nesąžiningo valdymo, kas duoda pagrindą tiek pareiškėjos O. K., tiek suinteresuoto asmens B. Č. prašymus tenkinti.

Pagal NTR duomenis, dėl pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie valstybinės ar savivaldybės žemės disponavimą. (duomenys neskelbtini) nurodoma A. Č. nuosavybė į žemės sklypus, tačiau nėra nurodoma, kad tokiame žemės sklype yra nurodomas pastatas. Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas, visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t.y. žemės sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 str.). Iš pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens B. Č. nurodymų matyti, kad išsprendus klausimą dėl nuosavybės teisės pagrindų atsiradimo į statinius, po to būtų išspręstas ir klausimas dėl namų valdos žemės sklypo, kuriame yra pastatai disponavimo, t.y. dėl šio žemės sklypo perdavimo privačios nuosavybės teise pagal 2009-07-21 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių į 0,43 ha namų valdos žemės sklypą atkūrimo.

2018-12-13 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-18-T-5899-21578 pareiškėjai O. K. valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis pareiškėjai teikiant antrinę teisinę pagalba yra 100 procentų.

2018-12-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-18-T-5900-21731, suinteresuotam asmeniui su savarankišku prašymu B. Č. valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis pareiškėjai teikiant antrinę teisinę pagalba yra 100 procentų.

CPK 96 str.4 d. jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo pagrindu pareiškėja O. K. ir suinteresuotas asmuo B. Č., pareiškusi savarankišką pagrindą, yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis CPK 533 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos O. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens B. Č. a.k(duomenys neskelbtini) tenkinti ir kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č.,a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir B. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 45.47 kv. m., užstatytas plotas 55 kv. m. , plane pažymėtą lAlm, su jo priestatu - tambūru, plane pažymėtu 1 a‘ž ir priestatu - veranda, plane pažymėta 2a'/ž bei ūkinį pastatą - daržinę, kurios tūris 175 kub m., plane pažymėtą 2I'ž, esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30(trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.