Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-05-18 · Civilinė byla Nr. e2-1278-223/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
e2-1278-223/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
Uždaros akcinės bendrovės “GIMEL plastiko granulės”
Atsakovas
Uždarai akcinei bendrovei “VIVA MASTER”
Advokatai
Rimvydas Jasevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1278-223/2017
Pr. Nr.2-08-3-00214-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.1;3.2.6.5 (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė ,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo pagal ieškovės Uždaros akcinės bendrovės “GIMEL plastiko granulės” ieškinį atsakovei Uždarai akcinei bendrovei “VIVA MASTER”, trečiajam asmeniui bankrutavusiai Individualiai įmonei “KAPETRA” ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo išreikalauti iš atsakovės UAB „VIVA MASTER“ ieškovei UAB „GIMEL plastiko granulės“ nuosavybės teise priklausančią WPC granulių gamybos liniją, modelis TDS-75/(duomenys neskelbtini), gamintojas Kinija, 2006/2007 m. gamybos, susidedančią iš organinio pluošto transportavimo bloko, organinio pluošto paruošimo bloko, smulkintuvo, džiovinimo, homogenizavimo, ekstrudavimo ir granuliavimo bloko, įsigytą pagal 2015-09-04 varžytynių aktą Nr.1 iš trečiojo asmens bankrutavusios IĮ „KAPETRA“( į.k. 302531497) už 17 000 Eur sumą, esančią J. J. g.3 Panevėžys. Sprendimo už akių priimti neprašo, neatvykus atsakovės atstovei, prašo bylą nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą. Ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais. Prašo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas:1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 425 Eur žyminio mokesčio.

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2015-08-25 varžytynių metu ieškovė iš IĮ „KAPETRA“ įsigijo ieškinyje minimą WPC granulių gamybos liniją, kuri pagal atsakovės ir IĮ „KAPETRA“ sudarytą 2014-11-21 pasaugos sutartį buvo laikoma pas atsakovę . Ieškovei , įsigijus minėtą granulių gamybos liniją, atsakovė bandė derėtis su ieškove dėl bendros gamybos, tačiau susitarta nebuvo. Kai ieškovė suprato, kad bendros kalbos su atsakove nepavyks rasti, 2016-12-22 registruotu laišku kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti sąlygas patekti į patalpas, demontuoti ir išsivežti ieškovei priklausančią ginčo granulių gamybos liniją. Atsakovė į tai neatsakė, į patalpas ieškovės atstovai nebuvo įleisti. Nors atsakovė ir mėgina įrodyti, kad neatsisako atiduoti ginčo granulių gamybos liniją, tačiau jos tolesni veiksmai rodo priešingai ,t.y. atsakovė nesiruošia atiduoti ieškovei jai priklausančio įrenginio. Atsakovė teigia, kad turi pretenzijų ieškovei ir nurodė didelę pinigų sumą( kuri 5 kartus didesnė nei įrenginio vertės) , kurią ieškovė turėtų sumokėti atsakovei, tačiau tokie atsikirtimai nepagrįsti, o atsakovė net nesiruošia grąžinti ieškovei jai priklausančios granulių gamybos linijos.

Atsakovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą buvo informuota laiku ir tinkamai. Gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes atsakovės atstovė serga ir negali dalyvauti teismo posėdyje.

Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės nustatytos CPK 246 straipsnio1 dalyje. Tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Atsakovės atstovė būdama ( daugiau kaip prieš mėnesį) iš anksto informuota apie teismo posėdį ( 2017-03-21 parengiamojo teismo posėdžio metu) , būdama juridinio asmens valdymo organu galėjo pasirūpinti, kad atsakovę byloje atstovautų kitas atstovas ( 2017-03-21 posėdžio metu buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu, b.l. 83) . Duomenų, kad atsakovės atstovė gulėjo stacionare nėra, laikinas nedarbngumas ( pagal pateiktus duomenis) baigiasi 2017-05-02 ( posėdžio dieną), bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovės atstovė iki teismo buvo tokios sunkios būsenos, kad nesugebėjo pasirūpinti kitu atstovu, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovės neatvykimo priežastis svarbiomis priežastimis ir atidėti teismo posėdį. Ieškovės atstovas prašo bylą nagrinėti iš esmės, priimti sprendimo už akių neprašo, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą , kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nurodė, kad atsakovei yra žinoma, kad ieškovė yra WPC granulių gamybos linijos atskirų blokų savininkė, todėl neadrė ir nedarys kliūčių turto paėmimui, tačiau atsakovė iš anksto turi žinoti kokiu laikotarpiu ieškovė vykdys demontavimo darbus ir kiek ieškovės žmonių darbuosis, atsakovė turi pasiruošti šiems darbams ,t.y. paskirti darbuotoją prižiūrėti, kad tik ieškovei priklausantis turtas būtų išgabentas iš patalpos. Ieškovė klaidina teismą, kad atsakovė neįleido į savo patalpas ieškovės atstovų. Ieškinyje išdėstyti teiginiai, kad atsakovė metus laiko įkalbinėjo ieškovę vykdyti bendrą gamybą neteisingi.

Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš byloje esančio 2015 metų rugpjūčio 25 d. Varžytynių protokolo Nr.6 matyti, kad varžytynes dėl kompozito plastiko- medienos granulių gamybos linijos laimėjo UAB „GIMEL plastikos granulės“ . Iš 2015m. rugsėjo 4 d. Varžytynių akto Nr.1 matyti, kad vadovaujantis įvykusių varžytynių rezultatais pirkėjas UAB „GIMEL plastikos granulės“ perka ir priima nuosavybėn kompozito plastiko-medienos granulių gamybos liniją kartu su organinio pluošto transportavimo bloku, organinio pluošto paruošimo bloku (smulkinimas, džiovinimas, homogenizavimas), ekstrudavimo ir granuliavimo bloku, kontrolės piltu, granulių transportavimo bloku, granulių rūšiavimo bloklu, svėrimo ir pakavimo stotimi. Iš 2014 metų lapkričio 20 d. Neatlygintinos pasaugos sutarties Nr. 1 matyti, kad UAB „VIVA MASTER“ ( saugotoja) ir BIĮ „KAPETRA“ ( pasaugos davėja) susitarė, jog atsakovė įsipareigoja saugoti perduotą pasaugos gavėjo kilnojamąjį daiktą WPC granulių gamybos liniją modelis TDS-75/(duomenys neskelbtini) , gamintojas Kinija, 2006/2007 metų gamybos. Iš 2015-09-02 pranešimo matyti, kad BIĮ „KAPETRA“ informavo atsakovę, kad nuo 2015-09-04 neatlygintina pasaugos sutartis Nr.1 yra negaliojanti, kadangi WPC granulių gamybos linija yra parduota varžytynėse, o pasaugos sutarties 27 punktas nustato, kad , jog sutartis galioja iki pasaugos davėjas netenka juridinės teisės valdyti pasaugos sutartyje nurodytą turtą. Iš 2015-08-04 Kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad atsakovė UAB „VIVA MASTER“ pagal jau minėtą pasaugos sutartį perduoda WPC granulių gamybos liniją, modelis TDS-75/(duomenys neskelbtini), gamintojas Kinija, 2006/2007 m. gamybos, susidedančią iš organinio pluošto transportavimo bloko, organinio pluošto paruošimo bloko, smulkintuvo, džiovinimo, homogenizavimo, ekstrudavimo ir granuliavimo bloko bankrutuojančiai IĮ „KAPETRA“ atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Bankroto lyderiai‘.

Ieškovė , kaip daikto savininkė, reiškia ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo LR CK 4.95 straipsnio pagindu. Viena iš pagrindinių savininko teisių - teisė valdyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Netekęs šios teisės, savininkas daiktą, be jokio teisinio pagrindo atsiradusį pas kitą asmenį, turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo , reikšdamas vindikacinį ieškinį (CK 4.95 straipsnis). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis teisinis ieškinys, esantis absoliutaus pobūdžio, t. y. šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Šiais požymiais vindikacinis ieškinys skiriasi nuo asmeninių ieškinių, kylančių iš prievolinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra.

Taigi, reikšdama vindikacinį reikalavimą, ieškovė šioje byloje privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovė turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurios reikalaujama grąžinti daiktą; 2) ieškovė ( savininkė) daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovė; 4) daiktą atsakovė valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) .

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus , ieškovės atstovo paaiškinimus, atsakovės pateiktą atsiliepimą, darytina išvada, kad ieškovė paneigė prezumpciją, kad atsakovė, kaip faktiškai valdantį ginčo objektą , yra teisėta valdytoja, nes laikytina pilnai įrodyta, kad WPC plastiko granulių linija nuosavybės teise ieškinio padavimo momentu priklausė ir iki šiol priklauso ieškovei. Nors atsakovės atstovė ir tam tikru bylos nagrinėjimo momentu mėgino tvirtinti jog WPC plastiko liniją žodiniu susitarimu su ieškove buvo įgyta bendrosios nuosavybės teise, kad panaudojo savo lėšas įrenginio remontui, tačiau priešieškinio byloje nereiškė . CK 4.47 straipsnyje yra įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, pagal kuriuos galima įgyti nuosavybę į daiktą, tačiau atsakovė nei vieno iš jų nenurodė. Pažymėtina, kad atsakovė pateiktame atsiliepime neginčijo ieškovės nuosavybės teisės į ginčo įrenginį ir netgi teigė, kad sutinka jį grąžinti, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė. Šiuo atveju teismo manymu tikslinga vadovautis CPK 142 straipsnio 3 dalies nuostata, o būtent, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį.

Nuosavybės teisė įgyjama tik įstatyme numatytais pagrindais, o būtent CK 4.74 str. yra nurodytas sąrašas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų . CK 4.47 straipsnyje vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra nuosavybės įgijimas kitais įstatymo numatytais pagrindais ( CK 4.47 straipsnio 12 punktas). Šiuo atveju, ieškovė nuosavybės teises įgijo vienu iš įstatyme nustatytų pagrindu, t.y. varžytynių būdu ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus - 2015-08-24 varžytynių protokolą ir 2015-09-04 varžytynių aktą Nr.1, kuriame yra atžyma, kad pirkėja ( ieškovė) už įrenginį pilnai atsiskaitė ir jai perėjo nuosavybės teisė į daiktą. CPK 715 straipsnyje numatyta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti daiktą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Taigi, byloje esantis 2015-09-04 Varžytynių aktas Nr.1 , patvirtina, kad nuosavybės teisė ieškovei į šios bylos ginčo objektą perėjo nuo 2015-09-04.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp atsakovės UAB “VIVA MASTER” ir trečiojo asmens BIĮ “KAPETRA” sudaryta 2014-11-20 Neatlygintinos pasaugos sutartis nustojo galioti nuo 2015-09-04, taigi prievoliniai teisiniai santykiai tarp UAB “VIVA MASTER” ir BIĮ “KAPETRA” nuo šios datos yra nutrūkę. Nuo šio momento atsakovė ginčo įrenginį valdo be jokio teisinio pagrindo, t.y. neteisėtai. Tuo labiau, kad tarp BIĮ “KAPETRA” ir UAB “VIVA MASTER” buvo surašytas 2015-08-04 Kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktas pagal kurį atsakovė UAB „VIVA MASTER“ dar iki varžytynių pradžios perdavė WPC granulių gamybos liniją atgal BIĮ “KAPETRA”, kuri jau vėliau pagal jau minėtą varžytynių aktą pardavė ieškovei. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas sudaryti panaudos ar pasaugos sutartį, kaip ir pakankamų duomenų, leidžiančių tikėtinai teigti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.632 straipsnį perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Ieškovė ginčo objekto atsakovei neperdavė nei pasaugai nei nuomai/panaudai. Iš byloje esančios 2015-09-05 Neatlygintinos pasaugos sutarties Nr.1 matyti, kad ieškovė jos nepasirašė , taigi pasaugos teisiniai santykiai nesusiklostė. Šalims nepasirašius pasaugos sutarties ir atsakovei vengiant grąžinti įrengimą jokiu būdu negalima daryti išvadą, kad tarp šalių savaime susiklostė panaudos/pasaugos sutartiniai santykiai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo susitarimas sudaryti panaudos/pasaugos sutartį. Tuo labiau, kad pagal CK 6.629 straipsnio 2 dalį ir 6.478 straipsnio 1 dalį panaudos sutartis sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Atsakovė ginčo objektą valdo ilgiau nei vienerius metus , todėl atsakovei nepateikus panaudos rašytinės sutarties, nėra pagrindo išvadai, kad šalis sieja panaudos teisiniai santykiai. Taip pat nėra jokio pagrindo tegti, kad pati ieškovė veikė ir elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, nes dar iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovė 2016-12-22 kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti granulių gamybos liniją. Nepavykus susigrąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio įrenginio, ieškovė 2017-01-16 pareiškė teisme vindikacinį ieškinį dėl šio įrenginio grąžinimo.

Tai, kad ieškovė ginčo įrenginio savo valia neperdavė atsakovei byloje laikytina įrodyta, nes ginčo objektas pateko pas atsakovę dar iki to momento, kai ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo įrenginį, taigi ieškovė savo valia perduoti daikto negalėjo .

Tai, kad daiktas yra natūra ir daiktą ieškinio padavimo metu ( ir iki šiol) valdo atsakovė ginčo nėra ir laikytina pilnai įrodyta, nes atsakovė pripažįsta, kad WPC plastiko linija yra jos naudojamose patalpose ir būtent tokia komplektacija, kurią nurodė ieškovė ir kuri įtvirtinta 2015-09-04 Kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo akte , o taip pat tai patvirtina ir 2017-01-23 Turto aprašas.

Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos minėtos sąlygos ieškovės ieškinio patenkinimui, t. y. šalių nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, daiktas yra natūra pas atsakovę, ieškovė tiek prieš perduodant atsakovei daiktą, tiek ieškinio pareiškimo metu, tiek šiuo metu turi nuosavybės teisę į daiktą, ieškovė atsakovei savo valia ginčo įrenginio neperdavė, atsakovė daiktą valdo neteisėtai, t.y. be jokio teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, teismas tenkina ieškinio reikalavimą, nes atsakovės elgesys rodo, kad ji geruoju ginčo įrenginio ieškovei negrąžina ir tuo pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teisėtus interesus.

Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos teismo 2017m. sausio 19 d. nutartimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ( CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis ). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš atsakovės nepriteisiamos , nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3, 00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas

n usprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai .

Išreikalauti iš atsakovės UAB „VIVA MASTER“, kodas 147575934, ieškovei UAB „GIMEL plastiko granulės“ , kodas 304058452, nuosavybės teise priklausančią WPC granulių gamybos liniją, modelis TDS-75/(duomenys neskelbtini), gamintojas Kinija, 2006/2007 m. gamybos, susidedančią iš organinio pluošto transportavimo bloko, organinio pluošto paruošimo bloko, smulkintuvo, džiovinimo, homogenizavimo, ekstrudavimo ir granuliavimo bloko, įsigytą pagal 2015-09-04 varžytynių aktą Nr.1 iš trečiojo asmens bankrutavusios IĮ „KAPETRA“( į.k. 302531497) už 17 000 Eur sumą, esančią J. J. g.3 Panevėžys.

Priteisti iš UAB “VIVA MASTER”, kodas 147575934, ieškovės UAB „GIMEL plastiko granulės“ , kodas 304058452, naudai 1000 Eur ( vieną tūkstantį eurų ) advokato atstovavimo išlaidų ir 425 Eur ( keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė