Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-28 · Civilinė byla Nr. 2A-755-275/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
2A-755-275/2018
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00264-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
UAB „Sėkmės industrija“, Vilniaus apygardos teismo, T. K.
Atsakovas
M. B.
Trečiasis asmuo
D. B., UAB „GP parts“
Kategorijos
  • 2.1.17.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-755-275/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00264-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.17.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Sėkmės industrija“ ( šis ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi buvo pakeistas tesiių ir apriegų perėmėju , T. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Sėkmės industrija“ ir T. K. (T. K.) ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - D. B. ir UAB „GP parts“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pradinis ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 929,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė atsakovo 2014 m. gegužės 21 d. pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo jis iki 2014 m. birželio 1 d. įsipareigojo (duomenys neskelbtini), vekselio turėtojui T. K. sumokėti 15 929,10 Eur, tačiau nesumokėjo. 2015 m. rugpjūčio 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2015/08/03-1, ieškovas reikalavimo teisę pagal minėtą vekselį už 300 eurų perleido naujajam ieškovui UAB „Sėkmės industrija“. 2015 m. rugpjūčio 19 d. protokoline nutartimi pradinis ieškovas T. K. pakeistas ieškovu UAB „Sėkmės industrija“.Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino ir grąžino jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 29 830,86 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė atsakovo 2014 m. gegužės 21 d. pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo jis iki 2014 m. gegužės 26 d. įsipareigojo (duomenys neskelbtini), vekselio turėtojui T. K. sumokėti 29 830,86 Eur, tačiau nesumokėjo. Bylos pagal šiuos ieškinius Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo sujungtos į vieną.Atsakovas M. B. su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis pateikė vekselius atsakovui apmokėti, kaip tai numatyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovai per įstatymo nustatytus terminus kreipėsi į notarą, dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Dėl šios priežasties vekseliai tapo paprastais skolos rašteliais, todėl šalių santykiai kvalifikuotini kaip paskoliniai. 2014 m. gegužės 21 d. paprastieji vekseliai neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų, keliamų skolos dokumentui ir niekaip nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto. Vekseliai buvo pasirašyti kaip garantas, jog atsakovas tinkamai įvykdys įsipareigojimus pradinio ieškovo T. K. pažįstamam asmeniui iš Vokietijos dėl automobilio detalių tiekimo be išankstinio apmokėjimo iš Vokietijos įmonės R.O.N.A.X. atsakovo vadovaujamai UAB „GP parts“. Atsakovas 2013 - 2014 m. per UAB „GP parts“, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas jis yra, vykdė prekybos automobilių detalėmis verslą. Atsakovo pažįstamas supažindino jį su ieškovu T. K. ir šis pasiūlė, kad automobilių detales atsakovui galėtų tiekti ieškovo pažįstamas asmuo iš Vokietijos įmonės R.O.N.A.X. Ieškovo T. K. iniciatyva (primygtinai reikalaujant), siekiant užtikrinti, kad už Vokietijos įmonės R.O.N.A.X. atsakovo vadovaujamai UAB „GP Parts“ pateiktas automobilių detales būtų atsiskaityta, atsakovas pasirašė 2014 m. gegužės 21 d. du paprastuosius vekselius 158 000 litų sumai (vieną 103 000 Lt sumai, o kitą 55 000 Lt sumai), kuriais įsipareigojo iki 2014 m. gegužės 26 d. sumokėti vekselio turėtojui ieškovui T. K. 103 000 litų ir 55 000 litų iki 2014 m. birželio 1 d., nors realiai jokių pinigų ieškovas T. K. atsakovui neperdavė. Tretieji asmenys D. B. ir UAB „GP parts“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinius atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovais pagal 2014 m. gegužės 21 d. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Ieškovai nurodo, kad pagal vekselius paskolino pinigus atsakovui, o atsakovas teigia, kad minėti vekseliai negalioja, jie buvo išduoti tik kaip prievolės užtikrinimo priemonė ir jis jokių pinigų pagal vekselius nėra gavęs.Teismas atsižvelgdamas į tai, jog vekseliuose nurodyti du mokėjimo terminai: konkreti diena ir apmokėjimas pareikalavus, konstatavo, jog šie vekseliai negalioja pagal įstatymą. Pažymėjo, jog tą konstatavo ir Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras, atsisakydamas atlikti notarinius veiksmus. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovas pagal 2014 m. gegužės 21 d. išrašytus vekselius gavo 158 000 Lt ir nurodė, kad labiau tikėtina, jog pinigai M. B. nebuvo perduoti. Pažymėjo, kad pinigus atsakovui skolino ieškovas T. K. kaip fizinis asmuo. Jis nurodė, kad iki pinigų paskolinimo atsakovo nepažinojo, o jį rekomendavo T. K. draugas. Teismas išanalizavęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad pinigų suma T. K. kaip fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, nes iš jo turto deklaracijos matyti, kad 2013 m. jo su sutuoktine bendras turtas sudarė 710 000 Lt, iš kurių 314 292 Lt sudarė gautos paskolos. Taigi konstatavo, jog yra mažai tikėtina, kad beveik pusės savo turto vertės piniginę sumą T. K. galėjo paskolinti nepažįstamam asmeniui. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad nei vekseliuose, nei kažkur kitur nėra užfiksuota, kad pinigai buvo perduoti atsakovui. Pinigų gavimo faktą neigia ir pats atsakovas. Vekselius pasirašant dalyvavęs liudytojas E. A. taip pat nurodė, kad pinigų perdavimo fakto nematė. Teismas pastebėjo ir tai, kad pats T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus ieškovui padavė iš seifo darbe, kur jie buvo laikomi, tačiau negalėjo nurodyti kokiomis kupiūromis ir maždaug kokia krūvelė buvo pinigų. Be to, T. K. nurodė, kad pinigus skolino atsakovui, kad jis grąžintų skolą Vokietijos bendrovei R.O.N.A.X., kurios direktorių T. K. gerai pažinojo, todėl sprendė, kad skolindamas didelę pinigų sumą, T. K. būtų paskambinęs ir pasiteiravęs Vokietijos bendrovei R.O.N.A.X. direktoriaus ar tokia skola egzistuoja. Visa tai, teismo vertinimu, parodo, kad apdairus, rūpestingas ir protingas žmogus analogiškoje situacijoje tikrai būtų neskolinęs didelės pinigų sumos nepažįstamam žmogui, kuris turi skolų, jis būtų įvertinęs galimą tokio sandorio riziką, jo neįvykdymo pasekmes, ir kad pinigai pagal vekselius realiai atsakovui nebuvo perduoti. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors ir netiesiogiai, bet aplinkybę, kad nebuvo perduoti patvirtina ir tos aplinkybės, jos pradinis ieškovas T. K. 2015 m. rugpjūčio 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2015/08/03-1, reikalavimo teisę pagal vekselį 55 000 Lt sumai perleido naujajam ieškovui UAB „Sėkmės industrija“ tik už 300 eurų ir tai, kad skola Vokietijos bendrovei R.O.N.A.X. taip ir nebuvo grąžinta.Teismas taip pat pažymėjo, jog Vokietijos bendrovės R.O.N.A.X. direktorius ir akcininkas M. E. taip pat patvirtino, kad jokio susitarimo dėl skolos užtikrinimo nebuvo, o pati bendrovė ketina kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, ieškovai ir atsakovas jokių kitų sutartinių santykių neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog vekselių negalima laikyti ir kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, dėl to ieškinius atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantai T. K. ir UAB „Sėkmės industrija“ pateikė apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei ieškinius tenkinti. Nurodo, kad atsakovas ir jo atstovas klaidino pirmosios instancijos teismą, teikdami, kad vekselyje turi atsispindėti paskolos perdavimo faktas. Teismų praktikoje atmestini argumentai, kad paskolos rašteliai neįrodo paskolos dalyko perdavimo fakto. Šiuo atveju skolos dokumentas yra pas kreditorių, todėl sutiktina su išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų nei apie prievolės sugrąžinti pinigus įvykdymą, nei šią prievolę nuginčijo. Žodžio „pasiskolinu“ vekselyje - paskolos raštelyje nėra, todėl neanalizuotini argumentai pastarojo žodžio reikšmės klausimu. Faktą, kad vekselyje-paskolos raštelyje nurodytos pinigų sumos atsakovui buvo perduotos, patvirtina jo besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti. Pažymi, kad kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Nors teismas pažymėjo tai, kad pats T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus ieškovui padavė iš seifo darbe, kur jie buvo laikomi, tačiau negalėjo nurodyti kokiomis kupiūromis ir maždaug kokia krūvelė buvo pinigų. Šiuo atveju teismas neteisus, nes teismo garso įraše T. K. nurodė, kad pinigus paskolino įvairiomis kupiūromis ir pinigų krūvelė buvo per sprindį. Teismo vertinimu, kad apdairus, rūpestingas ir protingas žmogus analogiškoje situacijoje tikrai būtų neskolinęs didelės pinigų sumos nepažįstamam žmogui, kuris turi skolų, jis būtų įvertinęs galimą tokio sandorio riziką, dar nepreziumuoja, kad pinigai nebuvo perduoti M. B.. Atsakovas M. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai apeliaciniame skunde teikdami motyvus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepateikia aiškios pozicijos dėl į bylą pateiktų vekselių statuso. Vienu kartu pripažįstama, kad vekseliai yra negaliojantys ir laikytini paprastais skolos rašteliais, kas reiškia, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti vadovaujamasi paskolinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Kitu kartu jau teigiama, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, todėl vekselio turėtojas neturi pareigos įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Toks pozicijos neapibrėžtumas byloja, kad ieškovai klaidingai suvokia vekselio pripažinimo negaliojančiu pasekmes ir nepagrįstai teigia, kad vien vekselio turėjimo faktas neginčijamai įrodo skolos egzistavimą. Ieškovai apeliaciniame skunde bando įrodyti, kad vekselį pripažinus negaliojančiu, tokio negaliojančio vekselio turėtojas teisme neva neturi pareigos įrodyti paskolinių santykių buvimo ir paskolos dalyko perdavimo fakto. Vadovaujantis ieškovų apeliacinio skundo logika, vien faktas, kad asmuo turi vekselį automatiškai suponuoja skolininko pareigą tą vekselį apmokėti. Su tokia apeliantų pozicija negalima sutikti, nes ji prieštarauja LAT suformuotai teismų praktikai bei LR CK nuostatoms, reglamentuojančioms paskolinius santykius.Įvertinęs aplinkybę, kad vekseliuose numatytas jų apmokėjimo terminas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, teismas pagrįstai sprendė, kad vekseliai yra negaliojantys ir praradę vertybinių popierių statusą, todėl laikytini paprastais skolos rašteliais. Nustatęs šią aplinkybę teismas nenukrypdamas nuo LAT formuojamos teismų praktikos šiam ginčui teisme spręsti pagrįstai vadovavosi paskolinius santykius reglamentuojančiomis LR CK normomis. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų į bylą pateiktuose skolos dokumentuose (negaliojančiuose vekseliuose) nėra atsispindėtas pinigų perdavimo faktas. Atsakovas pažymi ir tai, kad LAT formuodamas vienodą teismų praktiką nagrinėjant panašaus pobūdžio civilines bylas yra konstatavęs, kad „tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Dėl to, šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent ieškovams kyla pareiga įrodyti pinigų perdavimo atsakovui faktą. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovui M. B. buvo perduotos vekseliuose nurodytos pinigų sumos. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad pirminis ieškovas T. K. yra verslininkas ir turi pakankamai patirties bei žinių tvarkant piniginius reikalus. Įvertinęs ieškovo T. K. teismui duotus paaiškinimus, teismas pagrįstai sprendė, kad apdairus, rūpestingas ir protingas žmogus analogiškoje situacijoje tikrai nebūtų skolinęs didelės pinigų sumos nepažįstamam asmeniui, nes būtų įsivertinęs galimą tokio sandorio riziką ir jo neįvykdymo pasekmes, bei kartu rodo, kad pinigai pagal vekselius realiai atsakovui M. B. nebuvo perduoti. Teismas taip pat pagrįstai įvertino liudytojo M. E., kuris yra Vokietijos bendrovės „R.O.N.A.X“ vadovas, teisme duotus paaiškinimus. Šis liudytojas patvirtino, kad jo vadovaujama įmonė su atsakovu M. B. pradėjo dirbti apytiksliai nuo 2012 m. kovo mėnesio, o jo (M. E.) kontaktus M. B. davė T. K.. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas T. K. teisme teigė, kad iki vekselių pasirašymo, t. y. 2014-05-21, M. B. apskritai nepažinojo, teismui pagrįstai turėjo kilti abejonių dėl ieškovo T. K. teisme nurodytų aplinkybių teisingumo. Atsakovas taip pat pažymi, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliacinį skundą pasirašęs advokatas atstovautų ir ieškovą T. K., todėl laikytina, kad ieškovas T. K. nepasinaudojo teise pateikti apeliacinį skundą, o apeliacinio skundo dalis, kiek tai susiję su ieškovo T. K. ieškinio reikalavimų tenkinimu, laikytina neteisėta ir nepagrįsta, ir turėtų būti palikta nenagrinėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovų apeliacinį skundą pasirašė buvusios ieškovo UAB „Sėkmės industrija“ atstovas V. R., nurodęs, kad jis atstovauja ieškovus UAB „ Sėkmės industrija“ ir T. K.. Tai, kad kartu su skundu nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys šio asmens teisę atstovauti ieškovą T. K., darytina išvada, kad šiam ieškovui turėjo būti nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. ieškovas T. K. įpareigotas pateikti įgaliojimus, atitinkančius CPK 56,57 straipsnių reikalavimus. Tai, kad ieškovas UAB „Sėkmės industrija“ pateikė prašymą pakeisti jį byloje kitu ieškovu, t.y. ir jo reikalavimų dalyje ieškovu laikyti kitą ieškovą T. K., nes pagal Reikalavimų perleidimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų 2018-06-15, jis perleido savo reikalavimo teises, prašymas buvo patenkintas ir to pasekoje byloje liko vienas ieškovas T. K., tai leidžia daryti išvadą, kad turėtas teises būti tinkamo apelianto UAB „Sėkmės industrija“ perėmė T. K., todėl nagrinėjimas buvusio ieškovo apeliacinio skundo tęsiamas, pasikeitus ieškovui. Teismo sprendimo išvados, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas pagal 2014 m. gegužės 21 d. išrašytus vekselius gavo 158 000 Lt , jog labiau tikėtina, jog pinigai M. B. nebuvo perduoti, pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta šioje byloje 2016 m. gruodžio 21 d., buvo panaikintas Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas, byla grąžinta naujam nagrinėjimui, nurodant, kad vekselis, pagal kurį reiškiamas reikalavimas, yra galiojantis, nepraradęs vertybinio popieriaus statuso, jo turėtojas turi teisę iki 2017 m. birželio 1 d. apsinaudoti nustatyta vekselio patenkinimo ne ginčo tvarka, turi pateikti notarui rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išsiieškoti. 2017-02-06 ieškovas UAB „Sėkmės industrija“ kreipėsi į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014-05-21 skolininko pasirašytą paprastąjį vekselį. 2017-03-09 ieškovas pateikė kitam notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014-05-21 vekselį 55 000 Lt sumai. 207-02-08 vekselio pateikėjui buvo pranešta, kad vykdomojo įrašo išduoti negali, nes vekselyje nurodyti su mokėjimo terminai. 2017-04-07 Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras ieškovui T. K. pranešė, kad tai, jog vekselyje nurodyti du terminai : „ jį pateikus“ ir „nustatytą dieną“, gali būti laikytina, kad nurodyti du mokėjimo terminai, todėl galėtų būti laikoma, kad vekselyje nurodyti vienas po kito einantys terminai, todėl toks vekselis pagal ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalį gali būti laikomas negaliojančiu. Tai, kad ieškovai notaro atsisakymo atlikti notarinius veiksmus neskundė, reiškia, kad atsisakyta išduoti vykdomuosius raštus pagal išduotus vekselius buvo pagrįstai, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsirado pareiga ieškovas įrodyti, jog pagal vekselius buvo perduoti pinigai, t.y. vekselis patvirtino paskolinių santykių tarp šalių atsiradimą. Tokios byloje nustatytos aplinkybės, jog vekseliuose nėra nurodyta apie pinigų perdavimo faktą, leidžia priimti atsakovo paaiškinimus, kad jis išdavė vekselius ieškovo T. K. iniciatyva (primygtinai reikalaujant), siekiant užtikrinti, kad už Vokietijos įmonės R.O.N.A.X. atsakovo vadovaujamai UAB „GP Parts“ pateiktas automobilių detales būtų atsiskaityta, dėl to atsakovas pasirašė 2014 m. gegužės 21 d. du paprastuosius vekselius 158 000 litų sumai (vieną 103 000 Lt sumai, o kitą 55 000 Lt sumai), kuriais įsipareigojo iki 2014 m. gegužės 26 d. sumokėti vekselio turėtojui ieškovui T. K. 103 000 litų ir 55 000 litų iki 2014 m. birželio 1 d., nors realiai jokių pinigų ieškovas T. K. atsakovui neperdavė. Tai, kad byloje apklaustas liudytojo M. E., kuris yra Vokietijos bendrovės „R.O.N.A.X“ vadovas, patvirtino, kad jo vadovaujama įmonė su atsakovu M. B. pradėjo dirbti apytiksliai nuo 2012 m. kovo mėnesio, o jo (M. E.) kontaktus M. B. davė T. K., nurodė, kad jokio susitarimo dėl skolos užtikrinimo nebuvo, o pati bendrovė ketina kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas T. K. išreikalavo iš atsakovo vekselių pasirašymo ne turimiems reikalavimams užtikrinti, o Vokietijos bendrovės naudai, pačiai bendrovei nežinant apie tokį reikalavimo užtikrinimą, todėl nei vienas iš ieškovų neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo skolos, kurios nėra sumokėjęs Vokietijos bendrovei atsakovas. Ieškovas T. K. nurodė, kad pinigus skolino atsakovui, kad jis grąžintų skolą Vokietijos bendrovei R.O.N.A.X., kurios direktorių T. K. gerai pažinojo, todėl teismas sprendė, kad skolindamas didelę pinigų sumą, T. K. būtų paskambinęs ir pasiteiravęs Vokietijos bendrovės R.O.N.A.X. direktoriaus, ar tokia skola egzistuoja. Perduodamas pinigus kitam asmeniui, ieškovas turėjo suvokti, kad toks perdavimas ir tam tikru tikslu vykdomas, turi būti nurodytas pasirašomame vekselyje, nes tuo atveju, jei atsakovas įsipareigojo perduoti šiuos pinigus Vokietijos bendrovei, vidutiniškai apdairus, rūpestingas ir protingas žmogus analogiškoje situacijoje turėjo gauti asmens, gaunančio dideles pinigų sumas, rašytinį patvirtinimą, kad gauna šiuos pinigus perdavimui kitiems asmenims. Tai, kad ieškovas teigia skolinęs vekselyje nurodytas pinigų sumas nepažįstamam žmogui, tai leido teismui kritiškai vertinti jo teiginius apie pinigų perdavimo faktą, o priimti atsakovo paaiškinimus, kokiu tikslu buvo pasirašyti vekseliai. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog nebuvo perduoti pinigai, patvirtina ir tai, kad pradinis ieškovas T. K. 2015 m. rugpjūčio 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2015/08/03-1, reikalavimo teisę pagal vekselį 55 000 Lt sumai perleido naujajam ieškovui UAB „Sėkmės industrija“ tik už 300 eurų. Ieškovui T. K. nenurodžius, dėl kokios priežasties turimą reikalavimo teisę jis perleido už žymiai mažesnę sumą kitam kreditoriui, darytina išvada, kad toks reikalavimo teisės atsisakymas tvirtina nebuvus faktiškai pinigų, kaip skolos, perdavimo fakto. Teismas sprendė, kad pinigų suma T. K. kaip fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, nes iš jo turto deklaracijos matyti, kad 2013 m. jo su sutuoktine bendras turtas sudarė 710 000 Lt, iš kurių 314 292 Lt sudarė gautos paskolos. Taigi konstatavo, jog mažai tikėtina, kad beveik pusės savo turto vertės piniginę sumą T. K. galėjo paskolinti nepažįstamam asmeniui. Tai, kad pats ieškovas turėjo paskolą, tai yra pagrindu kritiškai vertinti jo paaiškinimus apie skolinimą atsakovui. Tai, kad vekselyje-paskolos raštelyje nurodytas pinigų sumas atsakovas įsipareigoja apmokėti, yra įsipareigojimu šiuos pinigus grąžinti, tačiau tokio įsipareigojimo prisiėmimas, vertintina, yra prievolės, turimos ar galimos turėti Vokietijos bendrovei užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vekseliai negalioja dėl to, kad juose numatyti vienas po kito einantys terminai, t.y. nurodyta, kad vekselio gavėjas įsipareigoja sumokti jį pateikus vekselio turėtojui, ir turi būti apmokėtas, vienas iš vekselių, 2014-06-01 ir atitinkamai kitas - 2014-05-26 d. Tai, kad vekselyje nurodyta jo apmokėjimo data nėra tapatu jo pateikimo dienai, iš vekselio teksto nėra pagrindo daryti tokios išvados. Nesant atsakovo priešieškinio pripažinti vekselius negaliojančiais remiantis LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vekseliai, kuriuose nurodyti vienas po kito einantys terminai, negalioja, teismas neturėjo pagrindo juos tokiais pripažinti. Ši įstatymo norma gali būti laikoma imperatyvia, tačiau, esant abejonėms, ar šalys vekseliuose nurodė vienas po kito einančius terminus, ar dėl vekselio apmokėjimo terminų šalims nekilo abejonių, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad vekseliai negalioja. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vekselio turėtojui praleidus terminą pateikti vekselį apmokėjimui, ar tuo atveju, kai notaras atsisako pagal jį išduoti vykdomąjį įrašą ir šio atsisakymo vekselio turėtojas neginčija, jam atsiranda pareiga įrodyti buvus tarp šalių paskolinius santykius, siekiant gauti vekselyje nurodytą sumą iš vekselio gavėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Ona GasiulytėDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė