Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau–Komisija) 2015-01-27 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., nuteistas 2008-02-14 pagal Norvegijos Karalystės, Agder apeliacinio teismo nuosprendį 13 metų laisvės atėmimo. Pagal 2009-17-29 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartį suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. ir nuteistas 13 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2008-02-14, bausmės pabaiga 2019-09-20. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 4 metai 7 mėnesiai 24 dienos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutartimi atmestas nuteistojo R. M. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo skunde nurodyti motyvai nepaknakami, kad Komisijos nutarimas būtų pakeistas ir taikytas R. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos.

Skunde taip pat teigiam, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistais yra perkeltas iš Norvegijos Karalystės tęsti paskirtos bausmės, jį perkėlė vadovaudamiesi nuteistųjų asmenų perdavimo Konvencija, kad bausmės vykdymas užtikrins siekį palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją ir sėkmingai integruos nuteistąjį asmenį į visuomenę. Kaip matyti iš Komisijos bei apylinkės teismo priimtų sprendimų, jie apsunkina R. M. integraciją į visuomenę, tai yra nusižengiama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 4 str. nuostatoms. Nuteistojo teigimu, jam būnant Norvegijos Karalystėje būtų galėjęs integruotis į visuomenę. Nuteistojo teigimu tiek Komisija, tiek apylinkės teismas rėmėsi jo anksčiau padarytais nusikaltimais, o tai prieštarauja Konvecijai. Be to, yra nusižengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimui dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar laisvės atėmimu susijusios priemonės pripažinimo ir vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.).

Spręsdamas klausimą dėl R. M. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, aukštesniojo teismo manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo R. M. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstai įvertino aplinkybių visetą ir atsižvelgė į tai, kad atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bausmės atlikimo metu buvo paskatintas 9 kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose „Kitoks“, „Pažink save“, „Gyvenimo menas, stresų mažinimas“. Už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus baustas 1 kartą, nuobauda galiojanti, neatliktos bausmės dalis dar yra gana didelė, t.y., 4 metai 7 mėnesiai ir 24 dienos, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, t.y., 56 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką.

Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti kriminogeniniai veiksniai, galintys turėti įtakos R. M. nusikalstamam elgesiui ateityje: ankstesni nusikalstami veiksniai; gyvenimo stilius ir draugai; specialybės, pastovios darbinės veiklos neturėjimas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 56 balai pagal OASys rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos nutarime nepritariama nuteistojo lygtiniam paleidimui. Tai, kad nuteistais atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, pataisos įstaigoje buvo paskatintas 9 kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis R. M. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, teistas keturis kartus, nuteistasis turi galiojančią nuobaudą, todėl nėra pilnai įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, t.y., 56 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką, likusi neatlikta bausmės dalis pakankamai didelė 4 metai 7 mėnesiai ir 24 dienos (nutarimo priėmimo dienai). Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog anksčiau nuteistajam teismas jau buvo taikęs lygtinį paleidimą, bausmės vykdymo atidėjimą, amnestijos įstatymą, tačiau jis išvadų iš to nepadarė, tai rodo R. M. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Aukštesnysis teismas sutinka, kad visos šios aplinkybės taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų, daugiau nenusikals ir yra galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai, jog nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, jog jeigu jis būtų atlikinėjęs bausmę Norvegijos Karalystėje būtų galėjęs jau anksčiau integruotis į visuomenę negali būti pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 str. l d. numatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, o Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 11 str. l d. nurodyta, jog bausmės pakeitimo atveju turi būti taikomos valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytos procedūros.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o Komisijos nuomonė teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą.

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.