Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-09 · Civilinė byla Nr. 2S-2408-601/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
2S-2408-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03588-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
R. Š.
Ieškovas
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2408-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03588-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; (S) 3.1.18.6; 3.3.1.18; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui R. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia preliminarią sutartį, sudarytą 2015-01-10 tarp R. Š. ir J. R., parduoti 4,75 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), 3,00 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), 2,68 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), 0,3956 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), iš viso 10,8256 ha žemės už 22 300,74 Eur (77 000 Lt), pusę pardavimo kainos sumokant iki pardavimo sutarties pasirašymo, o likusią pusę kainos sumokant per vienerius metus; taikyti restituciją ir iš R. Š. priteisti J. R. 5 792,20 Eur negrąžintą už žemę sumokėto avanso dalį.

Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomose sąskaitose 5 720,20 Eur sumai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi (b. l. 29-31):

Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui R. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 5 792,20 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovui jį saugoti ir naudotis, o nustačius, kad atsakovas tokio turto turi nepakankamai, areštuoti jo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, taip pat bankų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove J. R.Surasti, aprašyti ir areštuoti atsakovo turtą pavedė antstolio kontorai pagal fizinio asmens buvimo vietą arba jo turto buvimo vietą. Įspėjo atsakovą, kad už nustatytų apribojimų pažeidimą, pagal CPK 145 str. 8 d. kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, be to, pažeidus areštuoto turto atžvilgiu nustatytą draudimą, gali būti taikoma atsakomybė pagal BK 246 str.Išaiškino ieškovei, kad remiantis CPK 147 str. 6 d., jeigu ieškovė nesikreips į antstolį dėl areštuotino konkretaus turto aprašo sudarymo, šia nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galios 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos ir suėjus šiam terminui neteks galios pagal aukščiau minėtą įstatymą.Nutarties patvirtintą kopiją vykdymui išsiuntė ieškovės atstovei advokatei S. S., kad ši galėtų pateikti vykdyti pasirinktam antstoliui ir apmokėti šios nutarties vykdymo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Motyvuose nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą 5 792,20 Eur sumai. Teismas sprendė, kad tokia reikalavimo suma laikytina didele, juolab, kad atsakovas yra fizinis asmuo, todėl reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumas šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėtinas. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti ieškovo interesus, o tuo pačiu užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo tinkamą ir operatyvų įvykdymą. Ieškovas, paduodamas teismui ieškinį ir prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia apginti savo teises ir interesus. Šiuo atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atlieka ieškovo teisių ir interesų apsauginę funkciją, užkerta kelią didesnės žalos kilimui, taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo tinkamą ir operatyvų įvykdymą. Todėl ieškovės prašymu pareikštų reikalavimų ribose taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4360-374/2015, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu (b. l. 38-42).

Motyvuose nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, remiantis šio atskirojo skundo argumentais bei įstatyme numatytais pagrindais. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nesivadovavo tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, CPK nurodytomis nuostatomis, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ieškinyje neįrodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti realią grėsmę būsimam teismo sprendimo neįvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui bei nepagrindė jų taikymo būtinumo. Teismas nepagrįstai, tenkinęs ieškovės prašymą, atsakovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kas ir lemia skundžiamos nutarties neteisėtumą. Teismas apskritai neturėjo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių, nes šį klausimą sprendė remiantis išimtinai tik ieškinio reikalavimo dydžiu ir visiškai ignoravo, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių realią grėsmę patvirtinančių duomenų. Aplinkybė, ar tam tikra reikalavimo suma laikytina „didele“, yra vertinamojo pobūdžio dalykas, ir turi būti nustatoma atsižvelgiant į atsakovo turtines galimybes. Ieškiniu reikalaujama 5 792,20 Eur suma atsakovui nėra didelė. Atsakovo atskirojo skundo teikimo dienai turimo nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų vertė apytiksliai sudaro 118 421,68 Eur, atsakovas yra finansiškai stabilus fizinis asmuo, todėl paneigiamas skundžiamos nutarties esminis argumentas, kad atsakovui 5 792,20 Eur suma yra didelė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ji remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis ir turimais įsipareigojimais.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia preliminarią sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovės negrąžintą už žemę sumokėto avanso dalį, t. y. 5 792,20 Eur. Kaip matyti, Marijampolės rajono apylinkės teismas ginčijama 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymo būtinumą iš esmės grindė atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, pakankamai didele ginčo suma, kas objektyviai didina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors tokią išvadą, kad atsakovui 5 792,20 Eur suma yra didelė, teismas padarė byloje nesant jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį (pvz:. ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių blogą atsakovo turtinę padėtį), tačiau šiuo atveju paties apelianto (atsakovo) į bylą pateikti dokumentai neįrodo atsakovo, kaip fizinio asmens, geros turtinės padėties. Atsakovas nurodo, kad ginčo suma 5 792,20 Eur nėra didelė, kadangi jo turimo turto vertė yra apie 118 421,68 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Pirmiausiai pažymėtina, kad atsakovas nurodo, jog jo turto vertė yra apytikriai apie 118 421,68 Eur, didžiąją dalį jo turimo turto sudaro žemės sklypas su statiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio vertė 96 664 Eur, tačiau iš sutartinės hipotekos identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad nurodytas objektas yra įkeistas hipoteka, bendra hipotekos objektų vertė 60 820,20 Eur (žymiai mažesnė nei atsakovo nurodyta), maksimalus hipotekos dydis 56 475,90 Eur. Prievolės, kurios užtikrinimui taikyta hipoteka, įvykdymo termino pabaiga – 2042-05-15. Kito nekilnojamojo turto, žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav. turto vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra tik 364 Eur. Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu gauna motinystės (tėvystės) pašalpą, kurios dydis siekia 225,22 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo sąskaitose yra indėlių iš viso 19 700 Eur sumai, tačiau pažymėtina, kad indėliai terminuoti, todėl pasibaigus pasirinktam terminuotojo indėlio laikui (terminuotų indėlių pabaiga sausio, vasario ir gegužės mėn.), atsakovui galimai bus išmokamos priskaičiuotos palūkanos bei indėliai ir jis turės galimybę imtis veiksmų realizuoti pinigines lėšas, kas kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, tai, kad atsakovas pinigines lėšas yra investavęs terminuotų indėlių forma, reiškia, kad piniginės lėšos yra laisvos ir nebūtinos atsakovo R. Š. būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl ir areštavus terminuoto indėlio pinigines lėšas 5 792,20 Eur sumai, atsakovo piniginių lėšų suvaržymas nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų (nesuvaržys jo minimalių kasdienių poreikių tenkinimo), o priešingai – apsaugos ieškovės teises ir interesus, užkirs kelią didesnės žalos kilimui, taip pat užtikrins būsimo teismo sprendimo tinkamą ir operatyvų įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai bei teismo iš prieinamų duomenų bazių gauti duomenys nepaneigia teismo sprendimo neįvykdymo galimybės, nepatvirtina pakankamai geros atsakovo finansinės padėties, iš esmės nesukeliančios sprendimo neįvykdymo rizikos.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo (337 str. 1 d. 1p., 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas