Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės „Patalpų valymo ir priežiūros centras“ (toliau – ir Bendrovė) direktore, leido dirbti Bendrovės aptarnaujamame objekte – „Ecotel“ viešbutyje, esančiame Slucko g. 4, Vilnius, N. I. nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. liepos 20 d. kiemsarge ir A. D. nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 22 d. kambarine, su jomis nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka apie asmenų įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

J. G. Protokolas taip pat surašytas už tai, jog ji, būdama Bendrovės direktore bei atsakinga už Bendrovės apskaitos organizavimą, tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 10 015,40 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, neįtraukto į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: L. K. 2010 m. sausio – gegužės mėn.– 1 823,76 Lt; J. L. 2010 m. sausio – birželio mėn. – 1 723,37 Lt ir 2010 m. liepos 21 d. – 100 Lt; R. S. 2010 m. sausio – birželio mėn. – 1 753,82 Lt ir 2010 m. liepos 22 d. – 309,39 Lt; T. J. 2010 m. sausio – birželio mėn. 2 869,87 Lt ir 2010 m. liepos 21 d. 569 Lt; L. Š. 2010 m. sausio – gegužės mėn. 756,19 Lt ir 2010 m. liepos 21 d. 110 Lt. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 7 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu J. G. pripažino kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ir skyrė subendrintą 15 000 Lt baudą.

Apeliaciniu skundu J. G. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (t. II, b. l. 113-119).

Apeliantas nurodo, kad kaltinimai dėl N. I. ir A. D. išmokėto buhalteriniuose dokumentuose neapskaityto atlyginimo Protokole nebuvo pareikšti, o daliai kaltinamų yra suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Apeliantas pažymi, kad L. K. parodymai yra prieštaringi bei teikti siekiant pakenkti J. G., o į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad 2010 m. liepos 21 ir 22 d. mokėtos piniginės lėšos buvo apskaitytos Bendrovės buhalterijoje. Dėl J. G. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį apeliantas pažymi, kad J. G. apie nelegalų asmenų darbą sužinojusi tik po atlikto tarnybinio ir operatyvaus patikrinimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto 6 mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2007 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-965/2007).

Darytina išvada, kad pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas 2010 m. gruodžio 28 d., todėl juo galėjo būti skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, padarytą ne anksčiau kaip 2010 m. birželio 28 d., teismui nepasinaudojus ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta teise dėl svarbių priežasčių pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki 1 metų. Todėl nagrinėjamoje byloje galėtų būti nagrinėtinas kaltinimas tik dėl J. L. 2010 m. birželio mėn. ir 2010 m. liepos 21 d., R. S. 2010 m. birželio mėn. ir 2010 m. liepos 22 d., T. J. 2010 m. birželio mėn. ir 2010 m. liepos 21 d., L. Š. 2010 m. liepos 21 d. sumokėtų darbo užmokesčių, neįtrauktų į Bendrovės apskaitos dokumentus, jeigu iš bylą pateiktų įrodymų būtų galima nustatyti, kad J. L., R. S. ir T. J. buhalteriniuose dokumentuose neapskaityti darbo užmokesčiai buvo išmokėti po 2010 m. birželio 28 d. Vadovaudamasis byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nustatyti negali, todėl byloje būtina atlikti papildomą tyrimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes, priešingu atveju, nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Toks termino administracinei nuobaudai skirti taikymas prieštarautų teisės principams: pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, o tai būtų aiškiai neteisinga. Dėl nurodytų priežasčių nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas 2010 m. gruodžio 28 d., todėl juo galėjo būti skirta administracinė nuobauda už ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą, baigtą ne anksčiau kaip 2010 m. birželio 28 d., teismui nepasinaudojus ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta teise dėl svarbių priežasčių pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki 1 metų. Dėl J. G. pareikšto kaltinimo nelegaliai įdarbinus du asmenis administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra suėję, kadangi Protokole užfiksuota šių trunkamųjų teisės pažeidimų užbaigimo diena – 2010 m. liepos 20 ir 22 d.

Dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog N. I. ir A. D. nelegalaus darbo faktas Bendrovės naudai įrodytas byloje surinkta medžiaga, tačiau tokio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo ir nesirėmė nagrinėjamam atvejui taikytinomis teisės normomis.

Protokole nurodyta, kad J. G., būdama Bendrovės direktore, leido dirbti N. I. nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. liepos 20 d. kiemsarge ir A. D. nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 22 d. kambarine, su jomis nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka apie asmenų įdarbinimą nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui (t. I, b. l. 2-5). Iš pirminių N. I. ir A. D. paaiškinimų matyti, kad jų nurodytos faktinės aplinkybės sutampa su Protokole užfiksuotais duomenimis ir patvirtina, jog minėtos moterys dėl darbų sąlygų Bendrovėje tarėsi su J. G., tačiau darbo sutartys su jomis sudarytos nebuvo (b. l. 60, 62).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatytas pažeidimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, iš kurių viena – kai darbas dirbamas nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Iš N. I. ir Bendrovės 2010 m. liepos 20 d. sudarytos darbo sutarties matyti, kad N. I. Bendrovėje dirbti pradėjo 2010 m. liepos 21 d. (b. l. 61). Apie N. I. darbo pradžią Bendrovėje VSDFV teritoriniam skyriui pranešta 2010 m. liepos 22 d. (VMI patikrinimas atliktas 2010 m. liepos 22 d. 9 val., t. I, b. l. 8), nurodant, kad N. I. socialinio draudimo pradžia – 2010 m. liepos 21 d. (t. I, b. l. 69). Vadovaujantis Nuostatų 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turėjo būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, t. y. liepos 20 d. Įvertinus aplinkybes, jog N. I. paliudijo, kad Bendrovėje kiemsarge dirbo nuo 2010 m. balandžio 1 d., su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties, bei tai, kad pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką pranešimui pateikti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog N. I. nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas.

Apie A. D. darbo pradžią Bendrovėje VSDFV teritoriniam skyriui pranešta 2010 m. liepos 23 d. pranešimu (VMI patikrinimas atliktas 2010 m. liepos 22 d. 9 val., t. I, b. l. 8), nurodant, kad A. D. socialinio draudimo pradžia – 2010 m. liepos 23 d. (t. I, b. l. 70). Atsižvelgus į aplinkybę, jog atlikto operatyvaus patikrinimo metu užfiksuotas A. D. nelegalaus darbo faktas, bei kad pati A. D. patvirtino, jog Bendrovės naudai kambarine dirbo nuo 2010 m. gegužės 1 d., su ja nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. D. nelegalaus darbo faktas byloje taip pat įrodytas.

Apeliantas nurodo, kad apie nelegaliai dirbusių asmenų darbą Bendrovėje J. G. nežinojo, apie tai buvo informuota tik atlikto patikrinimo metu ir todėl iškart po atlikto patikrinimo įteisino nelegaliai dirbusių asmenų ir Bendrovės darbo santykius. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėn traukiamo asmens neveikimas šiuo atveju pasireiškia kaip nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nenustatyta, kad Bendrovės direktorė veiklos organizavimą, darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo funkcijas būtų perleidusi kitam Bendrovės darbuotojui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog N. I. ir A. D. Bendrovės naudai dirbo pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2010 m. balandžio – gegužės mėn. iki liepos mėn., darytina išvada, kad J. G., būdama atsakinga už Bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, negalėjo nežinoti apie šių asmenų darbą Bendrovės naudai, todėl laikytina tinkamu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, subjektu bei administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai.

Dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) nustatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Taisyklių (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija) 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, teismo nutarimas dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo nebuvo pagrįstas teisės normomis.

Akcentuotina, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti tinkamai motyvuotas (ATPK 284, 286 straipsniai), t. y. jo motyvuojamoje dalyje turi būti nurodyta bei įvertinta, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, kokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės taip patvirtina ar paneigia. Tuo tarpu ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra grindžiamas tik vieninteliu teiginiu, kad „visiškai įrodyta, jog Bendrovės darbuotojoms buvo mokamas neapskaitytas buhalterijoje darbo užmokestis“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutarimas iš esmės nėra motyvuotas ir neatitinka bendrųjų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarime vadovavosi tik J. G. kaltinančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nesiėmė aktyvių veiksmų ištirti J. G. pirminiame paaiškinime nurodytas aplinkybes (t. I, b. l. 21). L. K. 2010 m. liepos 26 d. paaiškinime nurodė, jog buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytas darbo užmokestis Bendrovėje niekada nebuvo mokamas ir ji atsiima savo pirminius parodymus (t. I, b. l. 30, t. II, b. l. 19). Apelianto nuomone, apie galimai neapskaitytą darbo užmokestį L. K. VMI pranešė sužinojusi, kad jos atžvilgiu atliekamas tarnybinės veiklos patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas nevertino šias aplinkybes patvirtinančių J. G. pateiktų įrodymų (t. II, b. l. 20-23, 25-26). Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog tarp J. G. ir L. K. galėjo būti susiklostę konfliktiški santykiai, ir dėl šios priežasties L. K. parodymai negalėtų būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs.

Byloje nebuvo tiriami Bendrovės darbuotojų paaiškinimai (t. II, b. l. 33-43), kuriuose nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo metu surašytuose paaiškinimuose pateikta informacija yra klaidinga, kadangi paaiškinimai buvo rašomi diktuojant VMI inspektoriams ir L. K. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius pataisytus Bendrovės darbo laiko žiniaraščius bei į tuo pagrindu priimtus nurodymus papildomai darbuotojams išmokėti konkrečias darbo užmokesčio sumas (t. II, b. l. 44-54). Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į I. L. teisme duotus parodymus, jog 2010 m. liepos 22 d. J. G. pinigus jai davė išmokėti pagal įsakymą dėl priedų skyrimo (t. II, b. l. 95), nutarime taip pat neįvertinti į bylą pateikti Bendrovės kasos išlaidų orderiai (t. I, b. l. 151-158) bei J. G. 2010 m. liepos 20 d. įsakymas dėl priedų skyrimo (t. I, b. l. 150).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje vadovaudamasis J. G. kaltę pagrindžiančiais įrodymais, bet atmesdamas ją teisinančius įrodymus, privalo šį savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas šią pareigą pažeidė. Dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo nutarimo trūkumų, byloje esant prieštaringiems įrodymams, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš esmės nėra galimybių patikrinti apeliacinio skundo argumentų bei motyvų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes ir vertinti įrodymų visumą.

Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo išnagrinėti, priimto nutarimo nemotyvavo bei neatsižvelgė, jog dėl tam tikrų J. G. atliktų mokėjimų yra suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamo teismo nutarimo dalis dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimo dalį, kuria J. G. pripažinta kalta, padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir kuria J. G. paskirta 15 000 Lt bauda, bei nutarimo dalį, kuria J. G. paskirta subendrinta 15 000 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.