- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 1-14-733/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kaltinamasis
- M. P.
- Nuteistasis
- M. P.
- Advokatai
- Vaclovas Šerlinskas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-08-26 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – 60 parų areštu, taikant BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3; 2) 2013-09-25 pagal BK 140 str. 2 d. – 30 parų areštu, taikant BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3; 3) 2014-11-20 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrintos 2013-08-26 nuosprendžiu ir 2013-09-25 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bei nustatyta galutinė bausmė – 50 parų areštas, jį atliekant areštinėje, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 1 dalyje.
2013-09-17 nutartimi D. N. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę - suėmimą ir paskelbta jo paieška.
2013-10-16 nutartimi D. N. atžvilgiu baudžiamoji byla, kurioje be jo dar buvo kaltinamas M. P., išskirta ir jos nagrinėjimas atidėtas iki bus nustatyta D. N. buvimo vieta.
2013-10-21 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2013-11-12, yra nuteistas M. P. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 2013-02-05 V. P. elektrinio gręžtuvo „Skil“ ir televizoriaus „Samsung“ vagystę, padarytą bendrininkų grupe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. vasario 5 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), D. N., veikdamas bendrininkų grupe su M. P., iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė V. P. 434,43 Eur (1500 Lt) vertės televizorių ,,Samsung“.
Kaltinamasis D. N., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iš esmės kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. vasario 5 d., po 20 val. jam paskambinęs seniai pažįstamas M. P. pasikvietė jį į namus išgerti alkoholio. Nuvykęs pas M. P. į butą, esantį pirmame aukšte, vidun pateko per atidarytą langą, nes kaip pastarasis paaiškino, kad šio mama išskubėjusi į darbą nepaliko buto durų raktų. Geriant alkoholį M. P. nusprendė parduoti bute esantį 107 cm įstrižainės televizorių „Samsung“, teiravosi jo kur būtų galima minėtą televizorių parduoti. Pažadėjęs M. P. padėti realizuoti televizorių „Samsung“ paskambino draugui, kuris atvyko mikroautobusu. Jis su M. P. minėtą televizorių iškėlė per langą, pakrovė į draugo mikroautobusą ir nuvežė pas jį į namus. Po to, jis savo vardu atvykusiai pas jį į namus lombardo darbuotojai užstatė televizorių „Samsung“ už 300 ar 400 Lt. Gautus pinigus atidavė M. P., už tuos pinigus kartu gėrė alkoholį. Po dviejų ar trijų dienų minėtą televizorių jis išpirko ir perpardavė kaip nuosavą. Nesuprato ir nežinojo, kad M. P. vagia televizorių „Samsung“. Kad buvo pavogtas ir užstatytas ne M. P., o svetimas televizorius suprato tik tada, kai policijos pareigūnai pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes.
Įtariamasis D. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtindamas, kad 2013 m. vasario 5 d. atėjęs pas M. P., kurį pažįsta apie 20 metų, nes abu gyvena toje pačioje gatvėje, kaimynystėje netoli vienas kito, gėrė alkoholį. Vėliau M. P., kuriam prireikė pinigų, nusprendė parduoti bute esantį 107 cm įstrižainės televizorių „Samsung“. Pastarasis nesakė, kad televizorius priklauso mamai V. P., o jis to ir nesuprato. Nors iš M. P. žinojo, jog minėtas televizorius buvo pirktas V. P.. Jis padėjo M. P. per langą iš buto iškelti minėtą televizorių, nesupakuotą į dėžę, kurį M. P. įkėlė į paties telefonu išsikviesto A. N. mikroautobusą. Matė, kaip M. P. pasiėmė televizoriaus dokumentus ir pultą. Po to, jo pagalba televizorių „Samsung“ už 400 Lt įkeitė I. K., kurią patikino, kad šis nėra vogtas, pažadėdamas ateityje šį daiktą išpirkti. Gautus pinigus pasidalino. Vėliau išpirkęs iš I. K. įkeistą televizorių, be M. P. žinios, jį pardavė kaip nuosavą kitam asmeniui už 700 Lt (1 t., 90-93 b.l., 2 t., 9 b.l.).
Nukentėjusioji V. P., apklausta teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 17-22 b.l.), kad 2013 m. vasario 5 d., po 21 val. grįžusi iš darbo namo rado atidarytą buto, esančio pirmame aukšte, langą, per kurį įlipusi vidun, nes nepavyko atrakinti lauko durų, kurios papildomai buvo užrakintos iš vidaus, viduje neberado sūnaus M. P., kurį buvo užrakinusi, ir 1500 Lt vertės 107 cm įstrižainės televizoriaus ,,Samsung“, pirkto prieš keletą metų savo vardu pagal išperkamosios nuomos sutartį iš UAB „TOPO TECHNIKA“. Iškart supratusi, kad jos televizorių pagrobė sūnus M. P. bandė su juo susisiekti telefonu, tačiau to padaryti nepavykus apie vagystę pranešė policijai. Televizorius „Samsung“ jai negrąžintas. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.
Liudytojas M. P., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir 2013-10-16 teisiamojo posėdžio metu, pagarsinti teisiamajame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2013 m. vasario 5 d., nuo 18 val. gėrė degtinę su pažįstamu D. N., atėjusiu pas jį į namus. Vėliau išgertuvių metu pasiūlė D. N. užstatyti bute esantį televizorių „Samsung“, priklausantį jo mamai V. P., o šis tokiam pasiūlymui pritaręs atsakė žinąs kur galima tai padaryti. D. N. žinojo, kad minėtas televizorius priklauso jo mamai, nes anksčiau jam apie tai buvo sakęs, ir kad ši užstatyti televizoriaus neleidžia. Jis su D. N. televizorių iškėlė per buto, esančio pirmame aukšte, langą, ir paprašyto draugo A. N. mikroautobusu jį nuvežė pas lombardo savininkę I., kuriai jį užstatė už 400 Lt (1 t., 58-64, 137, 138 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. akistatoje su įtariamuoju D. N. patvirtino savo parodymus, kad D. N., padėjęs jam išnešti iš namų ir realizuoti televizorių „Samsung“, žinojo, jog šis daiktas priklauso jo mamai V. P., o ne jam. Tokius M. P. parodymus patvirtino ir akistatoje dalyvavęs įtariamasis D. N. (1 t., 65, 66 b.l.).
Liudytojas A. N., apklaustas teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 34, 35 b.l.), kad 2013 m. vasario 5 d., vakare, jam paskambinęs pažįstamas M. P. paprašė pavežti iki Šilutės m. centro. Atvažiavus prie M. P. namo, šis su D. N. į jo mikroautobusą įkėlė didelį nesupakuotą televizorių ir įsėdo patys, kuriuos nuvežė į Šilutės m. bei paleido V. K. g., prie darželio. Nematė kur M. P. ir D. N. nusinešė televizorių.
Liudytoja I. K., apklausta teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 48, 49 b.l.), kad 2013 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jai paskambinęs D. N. prašė pasiskolinti pinigų, pažadėdamas už tai įkeisti nuosavą televizorių. Nuvažiavusi pas D. N. į namus paskolino jam 400 Lt, o šis jai įkeitė savo televizorių „Samsung“, kurį ji parsivežė namo. Po kelių dienų D. N. grąžinęs jai 400 Lt atsiėmė įkeistą televizorių. Nežinojo, kad D. N. jai buvo įkeitęs vogtą televizorių.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2013 m. vasario 05 d., 21 val. 20 min. į policiją kreipėsi V. P., kuri pranešė, jog tą pačią dieną, apie 21 val. grįžusi namo rado pravirą buto langą ir neberado nuosavo 1500 Lt (434,43 Eur) vertės televizoriaus „Samsung“, kurį kaip įtarė pagrobė jos sūnus M. P. (1 t., 1, 2 b.l.).
Iš 2013-02-12 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), V. P. butas, esantis daugiabučio namo pirmame aukšte (1 t., 10-16 b.l.).
Iš 2013-02-19 dokumentų paėmimo ir 2013-04-24 dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad iš nukentėjusiosios V. P. buvo paimti šie dokumentai: 2010-11-15 UAB „TOPO TECHNIKA“ kvito, 2010-11-15 UAB „Snoro lizingas“ išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties LDF01115HFPA, 2010-11-15 UAB „TOPO TECHNIKA“ PVM sąskaitos – faktūros TTC Nr. 0110108 ir prekės perdavimo – priėmimo akto pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį LDF01115HFPA kopijos, išrašas iš UAB „TOPO TECHNIKA“ duomenų bazės, kurie patvirtina, jog 2010 m. lapkričio 15 d. nukentėjusioji V. P. iš UAB „TOPO TECHNIKA“ pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį LDF01115HFPA už 1659 Lt (480,48 Eur) nusipirko 107 cm įstrižainės televizorių PDP SAMSUNG PS42C430A1W (1 t., 23, 25, 26-32 b.l.).
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad D. N. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. P., pagrobė svetimą turtą, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis D. N. iš esmės neigia televizoriaus „Samsung“ vagystę, tvirtindamas, kad nesuprato, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. P., dalyvauja svetimo turto vagystėje, nes buvo įsitikinęs, kad tik padeda M. P. iš buto išnešti ir nuvežus įkeisti P. šeimos turtą, kurio dalis priklauso ir M. P.. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs liudytojo M. P. parodymai, kuriais teismas neabejoja, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad šis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį D. N., ir kuriuos iš esmės patvirtina nukentėjusiosios V. P., liudytojų A. N. ir I. K. parodymai, taip pat pareiškimo, įvykio vietos, dokumentų paėmimo ir pateikimo, taip pat akistatos, atliktos tarp M. P. ir D. N., protokoluose užfiksuoti duomenys. Minėti įrodymų šaltiniai tarpusavyje – neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Nustatytos įvykio aplinkybės ir aptarti įrodymai tik patvirtina tai, kad kaltinamasis D. N., gyvendamas kaimynystėje per keletą namų, toje pačioje gatvėje, kaip ir P., apie 20 metų pažinodamas ir bendraudamas su M. P., žinodamas pastarojo turtinę padėtį, gyvenimo būdą, taip pat, kad televizorius „Samsung“ buvo pirktas V. P., nes šią aplinkybę patvirtino akistatoje su M. P., o 2013 m. vasario 5 d., išgertuvių metu padėdamas M. P., neturinčiam pinigų, iš buto išnešti, iškeliant per langą, minėtą televizorių ir jį įkeisti savo vardu kitam asmeniui už pinigus, kurių didesniąją dalį pasiliko sau, suprato, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. P., dalyvauja vagystėje ir to kryptingai siekė, nes tą patvirtina ir vėlesni jo veiksmai, kuomet jis, be M. P. žinios, išpirko įkeistą televizorių „Samsung“ bei jį pardavė trečiajam asmeniui brangiau, nei šis daiktas buvo įkeistas, o pinigus pasiliko sau. Taigi teismas kitų įrodymų kontekste kaltinamojo D. N. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo D. N. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. P., tyčia, savanaudiškais tikslais, pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumą. Teismas, remdamasis teisiamojo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis, nekeisdamas kaltinimo esmės tikslina nusikaltimo padarymo laiką ir konstatuoja, kad V. P. televizorius „Samsung“ buvo pagrobtas 2013 m. vasario 5 d., apie 21 val., o ne apie 18 val., kaip tai nurodoma 2013-04-24 pranešime apie įtarimą D. N. (1 t., 94, 95 b.l.) ir kaltinamajame akte (1 t., 114-116 b.l.). Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).
D. N. tyčinį nesunkų nusikaltimą, priskiriamą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarė savanaudiškais tikslais, būdamas neteistu prieš priimant 2013-08-26 nuosprendį ir 2013-09-25 baudžiamąjį įsakymą (1 t., 171-174 b.l.), bet patrauktas administracinėn atsakomybėn (1 t., 77-83 b.l.), iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, nežiūrint į tai, kad nukentėjusioji byloje nepareiškė civilinio ieškinio.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančių aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. N. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus D. N. 2013-09-17 nutartimi pakeista kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti į kardomąją kalinimą (suėmimą) (1 t., 166 b.l.), kuri kaltinamajam šioje byloje nebuvo pritaikyta dėl jo atliekamos arešto bausmės pagal 2013-08-26 nuosprendį ir 2013-09-25 baudžiamąjį įsakymą, o vėliau paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 11 b.l.) naikintinos.
Kadangi D. N. pagrobtą televizorių „Samsung“ pardavė kitam asmeniui už 700 Lt (202,73 Eur), tai yra mažesne kaina, negu jo tikroji vertė, tokiu būdu gaudamas už jį materialios naudos, o nukentėjusioji V. P. civilinio ieškinio nepareiškė, todėl šie pinigai konfiskuojami valstybės naudai (BK 72 str. 1, 2 ir 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
D. N. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti viešuosius darbus šešeriems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus D. N. 2013-09-17 nutartimi pakeistą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją kalinimą (suėmimą), o vėliau paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Taikant BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis konfiskuoti iš D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 202,73 Eur (700 Lt) vertės turtą valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.