- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-140-601/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- Ramūno Dumčaičio
- Atsakovas
- UAB „Dumesta ir ko“, UAB „Domida“, UAB „Saudara“
- Advokatai
- Edgaras Jautakis
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo Ramūno Dumčaičio individualios įmonės atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Dumesta ir ko“, UAB „Domida“, UAB „Saudara“ bei trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus A. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1767-301/2007 pagal ieškovo Ramūno Dumčaičio individualios įmonės ieškinį atsakovams UAB „Dumesta ir ko“, UAB „Domida“ ir UAB „Saudara“ dėl paslaugų sutarties sudarymo patvirtinimo, įpareigojimo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti bei trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus A. V. ieškinį Ramūno Dumčaičio individualiai įmonei dėl nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Ramūno Dumčaičio individuali įmonė ieškiniu prašė: 1) patvirtinti, kad tarp ieškovo ir atsakovų 2006 m. rugsėjo mėnesį (tiksli data nenustatyta) buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis ir įpareigoti atsakovus priimti atliktus darbus bei už juos atsiskaityti; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2007-01-31 sprendimą už akių; 3) atmesti A. V. ieškinį Ramūno Dumčaičio individualiai įmonei dėl 1 500 Lt ptriteisimo dėl nepagrįsto praturtėjimo; 4) pripažinti kad 1 500 Lt suma A. V. pervesta į ieškovo Ramūno Dumčaičio individualios įmonės atsiskaitomąją sąskaitą buvo avansinis mokėjimas pagal žodinę paslaugų teikimo sutartį; 5) priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 4 518 Lt už suteiktas paslaugas; 6) priteisti iš atsakovų 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas; 8) įpareigoti A. V. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0072/07/00402.
Tretysis asmuo pareiškęs savarankiškus reikalavimus UAB „Dumesta ir ko“ atstovas A. V. prašė palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-31 sprendimą už akių nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad atsakovų iniciatyva, pastariesiems susiradus ieškovą pagal skelbimus, įvyko šalių susitikimai Kaune ir Marijampolėje, dėl informacijos teikimo vėjų jėgainių statybos klausimais, kurių metu taip pat buvo apžiūrimi žemės sklypai, kuriuose buvo pageidaujama statyti vėjo jėgaines. Iš ieškovo aiškinimų nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, atsakovo atstovas D. Dulskis su S. Kavaliausku telefonu ir susitikimų metu paprašė ieškovo sudaryti verslo planą vėjo jėgainių statybai, aptarė šių paslaugų kainą (2 006 Lt už kiekvieną, viso 6 018 Lt), o ieškovas įsipareigojo, gavęs dokumentus, paruošti atsakovams verslo planus, po to šalys sudarys sutartį raštu (t. 2, b. l. 59). Nors atsakovai teigia, kad susitarimas su ieškovu apėmė tik ieškovo „pažiūrėjimą“ kokioje stadijoje vėjų jėgainių statybos klausimuose atsakovai yra ir pačio ieškovo pasisiūlymą padaryti jiems verslo planus bankui (t. 2, b. l. 19, 63), bet po to sekę atsakovų konkliudentiniai veiksmai patvirtino ieškovo aukščiau nurodytos žodinės sutarties dėl paslaugų teikimo vėjo jėgainių statybos ir su jais susijusiais klausimais tarp šalių sudarymą, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai 2006-09-29, 2006-10-03, 2006-10-18, 2006-10-19, 2006-10-24, 2006-10-25 (t. l, b. 1. 9-48) elektroniniu paštu siuntė ieškovui visų trijų atsakovų dokumentus bei duomenis reikalingus parengti verslo planams kiekvienam iš atsakovų ir konsultacinėms paslaugoms teikti vėjų jėgainių investiciniais klausimais. Todėl ieškovas, pagal iš atsakovų pateiktą informaciją ir dokumentus, paruošė sąmatą (361 200 Lt sumai), kurią dar 2006-10-17 išsiuntė elektroniniu paštu atsakovams (t. l, b. l. 49), o 2006-10-27 (t. l, b. l. 53, 55-63), 2006-11-07 (t. l, b. l. 54,64-75), 2006-11-09 (t. l, b. l. 77-90) - paslaugų teikimo sutarčių tekstus kiekvienam atsakovui. Liudytojas A. J. parodė, kad atsakovai, norėdami realiai gauti paskolą vėjo jėgainių statybai turėjo pateikti verslo planus, nes šiai paskolai gauti jiems buvo būtina Ivegos garantija, kuri suteikiama tik pateikus verslo planus. Bylos rašytiniai duomenys (t. 2, b. l. 28) liudija, kad 2007-03-23 atsakovai Šiaulių bankui pateikė paraiškas paskoloms gauti dėl vėjų jėgainių statybos, o kartu su paraiškomis visos įmonės pateikė verslo planus (investicinius projektus), kuriuos pačios ir parengė. Iš Paslaugų sutarties teksto 3.2. punkto matyti, kad sutartimi atsakovai įsipareigojo sumokėti paslaugų teikėjui (ieškovui) po 500 Lt avanso. 2006-11-10 mokėjimo nurodymu Nr. 16099291 UAB „Dumesta ir ko“ direktorius A. V. iš savo sąskaitos, esančios AB SEB Vilniaus banke, pervedė į ieškovo sąskaitą 1 500 Lt. Teismas sprendė, kad nors A. V. ir teigia, jog pinigus ieškovui pervedė per klaidą, nes iš tikrųjų juos norėjo pravesti firmai, esančiai Kaune, kurios nei pavadinimo, nei adreso nurodyti negali (buvimo vietos natūroje taip pat nerastų) už baldus, kuriuos norėjo pirkti, bet nepirko (t. 4, b. l. 19 ir t. 2, b. l. 50, 61), - jo parodymai vertintini kritiškai kaip prieštaraujantys susiklosčiusiems aukščiau aptartiems faktiniams santykiams tarp šalių ir nelogiški, t. y. A. V. neįrodė, kad 1500 Lt ieškovui sumokėjo per klaidą, todėl konstatuotina, kad jis, būdamas UAB „Dumesta ir ko“ direktoriumi 2006-11-10 iš savo sąskaitos, esančios AB SEB Vilniaus banke, pervedė į ieškovo sąskaitą 1 500 Lt kaip avansinį mokėjimą už visiems atsakovams suteiktas paslaugas vėjo jėgainių statybos klausimais tikslu gauti iš ieškovo paruoštus verslo planus, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-31 sprendimas už akių naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. V. ieškinio reikalavimas R. Dumčaičio individualiai įmonei dėl 1500 Lt nepagrįsto praturtėjimo pajamų priteisimo atmestinas (CPK 371 str. 1 d. 3 p.). Aukščiau aptartus šalių konkliudentinius veiksmus teismas vertina kaip sutartinių santykių tarp šalių atsiradimą. Teisiniu požiūriu tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinė paslaugų teikimo sutartis (CK 1.71 str. 1 d. ir 2 d., 6.716 str. 1 d.). Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad ieškovo atsakovams teiktos paslaugos buvo nereikalingos. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai sąmoningai suprasdami, jog sudaro atlygintiną paslaugų teikimo sutartį, būtent šiuo tikslu siuntė ieškovui visus reikalingus dokumentus verslo plano vėjo jėgainių statybai parengimui, derino su ieškovu skaičiavimus, konsultavosi ir sumokėjo avansą, todėl pripažintina, jog tokie atsakovų veiksmai reiškia, kad ieškovo teikiamos paslaugos atsakovams buvo reikalingos ir iš šio elgesio matyti atsakovų valia sudaryti sandorį, tokiu būdu laikytina, jog atsakovų nurodytų ieškinio nepripažinimo motyvų UAB „Dumesta ir ko“, UAB „Domida“ ir UAB „Saudara“ neįrodė (CPK 178 str.), todėl ieškinys tenkintinas. Reikalavimas įpareigoti A. V. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0072/07/00402 nėra ieškinio dalykas. Vykdomosios bylos nutraukimą reglamentuoja Vykdymo proceso nuostatos (CPK 629 str.), todėl toks reikalavimas šioje byloje nespręstinas.
Apeliaciniais skundais atsakovai UAB „Dumesta ir ko“, UAB „Domida“ ir UAB „Saudara“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą. Motyvuose nurodo:
1) jokių, nei žodinių, nei rašytinių sutarčių dėl verslo plano ruošimo atsakovai su ieškovu nesudarė, nors ieškovas jiems ir nurodė, jog siekiant gauti finansavimą iš banko, atsakovams bus reikalingas verslo planas, atsakovai su ieškovu sutarė, kad tik kai išsiaiškins su banku finansavimo sąlygas, tada sudarys sutartį dėl verslo plano paruošimo. Praėjus kuriam laikui atsakovai kreipėsi į banką ir bankas paaiškino, jog verslo planas, jėgainių statybos finansavimui, nereikalingas. Tokiu būdu atsakovai įsitikino, kad ieškovas sąmoningai ar ne, norėjo juos apgauti, siekdamas neteisėto ir nepagrįsto pasipelnymo, todėl daugiau su ieškovu nesusitiko ir jokių paslaugų pas jį neužsakė. Taigi dėl jokių esminių sutarties sąlygų su ieškovu atsakovai nesitarė, todėl jų nesieja jokie sutartiniai santykiai ir iš to atsirandančios pasekmės;
2) nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas šalių susitarimas, kadangi išaiškėjo, jog minimos ieškovo paslaugos dėl verslo plano sukūrimo, yra visiškai nereikalingos. Teismas pripažindamas sutartinių santykių buvimą, visiškai neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2005 (A.M.v. UAB „Pušų alėja") konstatavo, kad CK 6.193 str. nustatyta, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų nustatyti negalima, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokia nei rašytinė, nei žodinė sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo, o tarpusavio konsultacijos negali būti prilyginamos sutarties esmei. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2004 (UAB „TELE-3 v. Aistės Laurinaitienės individuali įmonė) iššaiškino, jog iškilus ginčui būtent paslaugos teikėjas privalo įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė paslaugos teikėjui tenkančią informavimo pareigą ir klientas pasirinko jo paslaugą, būdamas visapusiškai ir tinkamai informuotas;
3) nesuprantamas ieškovo reikalaujamo ir pirmos instancijos teismo priteisto ieškinio dydis, kadangi nebuvo žinoma ir susitarta ar bus reikalingos ieškovo paslaugos, todėl nebuvo ir jokio susitarimo apie paslaugų apmokėjimo dydį. Ieškinio kaina yra paties ieškovo sugalvota suma ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Virš paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje taip pat buvo konstatuota, kad būtų neobjektyvu ir nevisapusiška, iškilus ginčui dėl apmokėjimo ir nesant kitų duomenų, epie sutartą konkrečią kainą už paslaugas, vadovautis tik paties ieškovo nustatyta ieškinio kaina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo pareiškęs savarankiškus reikalavimus A. V. prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 sprendimą už akių. Nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, nes jo asmeninės sąskaitos pinimai, neturi nieko bendro su įmonės pinigais, todėl atmestinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Ramūno Dumčaičio individuali įmonė prašo palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) byloje esantys įrodymai patvirtina jog verslo planai atsakovams buvo reikalingi (liudytojo AB bankas Hansabankas vadybininko A. Jakubausko parodymai; AB bankas Hansabankas pateikta informacija – verslo paskolų komiteto 2007-03-19 posėdžių išrašas bei smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijos suteikimo nagrinėjimui reikalingų dokumentų sąrašas; Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus 2007-06-08 raštas Nr. 179), ką savo paaiškinimuose patvirtino ir patys atsakovai;
2) atsakovai patys nurodė, jog suprato, kad ieškovas teikia atlygintinas paslaugas, kad į konsultacijas įeina ir verslo plano parengimas, ir sąmata. Byloje atsakovai neginčijo, kad jiems buvo žinoma paslaugų suma. 2006 m. lapkričio 10 d. atsakovai, patvirtindami, kad sutartos sutarties sąlygos ir kaina, padarė avansinį mokėjimą į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą;
3) A. Vidžiūno nurodytos aplinkybės dėl 1 500 Lt sumos mokėjimo taip pat yra neįrodytos ir nepagrįstos, kadangi A. Vidžiūno paaiškinimai, jog pinigai (1 500 Lt) ieškovui buvo pervesti per klaidą, yra neįtikinami, netikslūs, padriki bei neparemti jokiais įrodymais, jau vien ta aplinkybė, kad pavedimas buvo padarytas iš atsakovo UAB „Dumesta ir ko“ direktoriaus A. Vidžiūno asmeninės sąskaitos, nepaneigia fakto, kad buvo padarytas avansinis mokėjimas už paslaugas;
4) atsakovai apeliaciniuose skunduose nepagrįstai remiasi LAT 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2005 (A.M. v. UAB „Pušų alėja“), kadangi minėtoje byloje teismas nagrinėjo šalių sudarytą žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį ir analizavo jos turinį, o ne aiškinosi, ar iš viso buvo sudaryta sutartis. Taip pat atsakovai nepagrįstai remiasi ir LAT 2004 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2004 (UAB „TELE-3“ v. Aistės Laurinaitienės individuali įmonė), kadangi nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus (elektroniniu paštu siųstas paslaugų teikimo sutartis), patvirtinančius, kad atsakovai gerai žinojo sutarties kainą, todėl laikytina, kad ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, visapusiškai ir tinkamai informavo atsakovus apie paslaugų kainą, kurią atsakovai patvirtino sumokėdami avansą pagal paslaugų teikėjo (ieškovo) nurodytą sumą. LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1093/2000 (UAB „Administra“ ir UAB „Emida“ v. UAB „Karpis“) yra išaiškinęs, kad vertinant, ar tarp šalių buvo sudaryta sutartis, būtina atsižvelgti į komercinių sutarčių sudarymo ypatumus bei į tarp šalių anksčiau susiklosčiusius ir egzistavusius santykius. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai sąmoningai, suprasdami, kad sudaro atlygintiną paslaugų teikimo sutartį, siuntė ieškovui visus reikalingus dokumentus ir teikė informaciją, reikalingą verslo plano parengimui jėgainių statybai finansuoti, derino su ieškovu skaičiavimus, konsultavosi su ieškovu ir sumokėjo avansą, t. y. ieškovo teikiamos paslaugos atsakovams buvo reikalingos, o iš atsakovų veiksmų ir elgesio matyti atsakovų valia sudaryti paslaugų teikimo sutartį, todėl tikėtina kad sutartis buvo sudaryta.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Lietuvos Respublikos CK 6.716 str. 1 d. įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėja) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovų argumentą, kad jokių, nei žodinių, nei rašytinių sutarčių dėl verslo plano ruošimo atsakovai su ieškovu nesudarė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Paslaugų teikimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovų raštu nebuvo sudaryta, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė sutartiniai santykiai dėl paslaugų teikimo vėjo jėgainių statybos ir su jais susijusiais klausimais. Tai patvirtina šalių paaiškinimai, kad atsakovams savo iniciatyva susiradus ieškovą pagal skelbimus (atsakovai sužinojo, jog ieškovas pasistatė vėjo jėgaines Jurbarke) įvyko šalių susitikimai Kaune ir Marijampolėje dėl informacijos teikimo vėjo jėgainių statybos klausimais, kurių metu ieškovas konsultavo atsakovus, apžiūrėjo žemės sklypus, kuriuose atsakovai planavo statyti vėjo jėgaines. Iš ieškovo paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovų atstovai tiek telefonu, tiek susitikimų metu ne tik konsultavosi su ieškovu vėjo jėgainių statybos klausimais, tačiau ir paprašė ieškovo parengti verslo planus, aptarė paslaugų kainą. Atsakovų konkliudentiniai veiksmai taip pat patvirtina ieškovo nurodytą žodinės paslaugų teikimo suterties sudarymą, t. y. iš byloje pateiktų rašytinų įrodymų matyti, kad atsakovai 2006-09-29, 2006-10-03, 2006-10-18, 2006-10-19, 2006-10-24, 2006-10-25 elektroniniu paštu siuntė ieškovui kiekvieno atsakovo dokumentus bei kitus duomenis reikalingus teikti konsultacinėms paslaugoms vėjo jėgainių investiciniais klausimais ir parengti verslo planus, savo ruožtu ieškovas paruošė atsakovams darbų sąmatą, kurią 2006-10-17 išsiuntė atsakovams elektroniniu paštu, taip pat 2006-10-27, 2006-11-07 ir 2006-11-29 ieškovas kiekvienam atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Minėtų sutarčių 3.2. punkte nustatyta, kad sutartimi atsakovai įsipareigojo ieškovui sumokėti po 500 Lt avanso (bendrai visi trys atsakovai turėjo ieškovui sumokėti 1 500 Lt dydžio avansą). 2006-11-10 mokėjimo nurodymu atsakovo UAB „Dumesta ir ko“ direktorius A. Vidžiūnas iš savo sąskaitos pervedė į ieškovo nurodytą sąskaitą 1 500 Lt kaip avansinį mokėjimą už visiems atsakovams suteiktas paslaugas vėjo jėgainių statybos klausimais. Paminėtų įrodymų, bei teismui pateiktų dokumentų duomenys patvirtina, kad ieškovas teikė paslaugas atsakovams jėgainių statybos klausimais, o atsakovai šias paslaugas priėmė, jomis naudojosi bei vykdė savo įsipareigojimus pagal žodines paslaugų sutartis, nes už gautas paslaugas atliko avansinį mokėjimą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovų konkliudentinius veiksmus, pagristai nusprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis dėl paslaugų teikimo vėjo jėgainių investiciniais klausimais ir įpareigojo atsakovus priimti atliktus darbus bei už juos atsiskaityti.
Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas šalių susitarimas, kadangi išaiškėjo, jog minimos ieškovo paslaugos dėl verslo plano sukūrimo, yra jiems nereikalingos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovams buvo reikalingos ieškovo suteiktos paslaugos, t. y. 2007-03-23 atsakovai Šiaulių bankui pateikė paraiškas ir verslo planus, kuriuos patys ir parengė, paskoloms gauti dėl vėjo jėgainių statybos (2007-06-08 Šiaulių banko raštas Nr. 179); apklaustas liudytoju A. J. parodė, kad atsakovai norėdami realiai gauti paskolą vėjo jėgainių statybai turėjo bankui pateikti verslo planus (t. 4, b. l. 31-82); AB bankas Hansabankas 2007-09-10 raštu Nr. SR-14203 teismui pateikta informacija (verslo paskolų komiteto 2007-03-19 posėdžių išrašas bei smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijos suteikimo nagrinėjimui reikalingų dokumentų sąrašas) taip pat patvirtina aplinkybę, jog verslo planai atsakovams buvo reikalingi. Atsakovai savo paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad jie patys paruošė ir pateikė verslo planus bankui.
Apeliaciniuose skunduose atsakovai nurodė, jog jiems yra nesuprantamas ieškovo reikalaujamo ir pirmos instancijos teismo priteisto ieškinio dydis, kadangi nebuvo žinoma ir susitarta ar bus reikalingos ieškovo paslaugos, dėl ko nebuvo ir jokio susitarimo apie paslaugų apmokėjimo dydį. Paslaugų sutartis yra atlygintinė sutartis. CK 6.179 str. įtvirtintas reikalavimas paslaugų teikėjui suteikti klientui išsamią informaciją turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį, tarp jų ir informaciją susijusią su paslaugų kaina. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai aptarė paslaugų teikimo sutarčių kainą ir atsakovams paslaugų kaina buvo žinoma: atsakovai savo paaiškinimuose patys nurodė, jog suprato, kad ieškovas teikia atlygintinas paslaugas, kad į konsultacijas įeina ir verslo plano parengimas, ir sąmata (t. 2, b. l. 68). Apklaustas liudytoju D. Dulskis parodė, kad su ieškovu buvo sutarę mažesnę paslaugų kainą, o sutartyje ieškovas įrašė didesnę (t. 2, b. l. 69), taigi atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad buvo derinamos paslaugų teikimo suterties sąlygos ir jiems buvo žinoma paslaugų kaina. Iš pateiktų paslaugų teikimo sutarčių taip pat matyti, kad jose yra nustatyta paslaugų kaina (2 006 Lt), avanso dydis (500 Lt iš kiekvieno kliento) bei atsiskaitymo tvarka (paslaugų sutarties 3 punktas). Aplinkybė, jog atsakovo UAB „Dumesta ir ko“ direktorius A. Vidžiūnas iš savo sąskaitos į ieškovo sąskaitą pervedė 1 500 Lt kaip avansinį mokėjimą už visiems atsakovams suteiktas paslaugas vėjo jėgainių statybos klausimais, taip pat patvirtina, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl paslaugų apmokėjimo ir atsakovams buvo žinoma tiek visa paslaugų kaina (po 2 006 Lt kiekvienam atsakovui, t. y. už ieškovo suteiktas paslaugas visi trys atsakovai bendrai sumoje turėjo sumokėti 6 018 Lt), taip pat laikytina, kad atsakovai su paslaugų kaina sutiko, kadangi sumokėjo ieškovui avansą. Remiantis aukščiau išdėstytu, atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto trečiojo asmens A. V. prašymas palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 sprendimą už akių, kadangi A. V. neįrodė, kad 1 500 Lt ieškovui sumokėjo per klaidą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniuose skunduose nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: 2005 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2005 (A.M. v. UAB „Pušų alėja“) ir 2004 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2004 (UAB „TELE-3“ v. Aistės Laurinaitienės individuali įmonė), bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl atsakovai nepagrįstai remiasi šiomis nutartimis.
Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei CK 6.716 str. įtvirtinta nuostata, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį, teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų bylinėjimos išlaidas atmestinas, nes nenustatyta, kad tokių išlaidų ieškovas turėjo apeliacinės instancijos teisme (tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai nepateikti).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.