Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-16 · Byla Nr. N1-492-951/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
N1-492-951/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63050-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
J. Z.
Nukentėjusysis
K. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-492-951/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63050-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.6.; 1.1.8.10.3.; 1.1.11.; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.5.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant I. L.,dalyvaujant prokurorėms Lilijai Saldukienei, I. Z.-S.,kaltinamajam J. Z.,kaltinamojo gynėjai advokatei S. K.,vaiko teisių apsaugos specialistei E. L.,nukentėjusiajai K. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-06-20 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 180 str. 1 d. 9 parų arešto bausme, vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus 1/3, galutine 6 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 28 d., išlaužęs duris, įsibrovė į patalpas - (duomenys neskelbtini) esančio namo pirmos laiptinės rūsyje esantį nukentėjusiajai K. U. priklausantį sandėliuką, ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajai K. U. priklausantį turtą: dviratį „Panther Credo" už 302,36 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. U. 302,36 eurų turtinę žalą.

Be to, J. Z. laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 13 d. 18.30 val. iki 2015 m. lapkričio 15 d. 9.30 val., tiksliai nenustatytą dieną, išlaužęs duris, įsibrovė į patalpas - (duomenys neskelbtini) esančio namo pirmos laiptinės rūsyje esantį nukentėjusiajai K. U. priklausantį sandėliuką, ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajai K. U. priklausantį turtą: dviratį „GT 2013 Staystrong Speed“ už 1500 eurų, dviratį „SX Supercross“ už 1000 eurų, tuo padarydamas 2500 eurų žalą.

Kaltinamasis J. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad spalio 28 d. jis pradėjo lankyti treniruotes. Jos vyko nuo 18 val. iki 20 val., namo grįždavo 21 val. 22 val. vesdavo šunį. Lauke kada būti neturėjo, būdavo namie. Lapkričio mėn., pamena buvo penktadienis, buvo treniruotėse, išvedė šunį, lauke daugiau nebuvo. Ryte 10-11 val. išlydėjo tėvus pas tetą. Apie 12 val. išvyko į centrą, pabuvo iki 17-18 val., sutiko brolį, grįžo namo. Apie 20-22 val. brolis vėl atvyko. Nuėjo miegoti apie 1 val. nakties. Ryte pažadino kalimo, gręžimo garsai, kieme pamatė policijos automobilį. Paskambino mamai, pasakė, kad kieme yra policija. Iš kaimynės V. Š. sužinojo, kad jų name įsibrovė į sandėliukus. V. Š. pasakė, kad iš „S.“ (K. U.) sandėliuko buvo pavogta daiktų. Iš jų rūsio pavogė du 26 colių dviračio ratus, jie į policiją nesikreipė, nes tie ratai nedaug verti. Nukentėjusioji yra kaimynė, nelabai žino, koks jos sandėliukas. Jo paties sandėliukas yra pirmas. Kad kaimynė turi dviračius, žinojo, nes matydavo, kaip vaikai išvažiuoja. Dviračiai „BMX“. Dviratį „Panther“ gal ir yra matęs, nežino. Dviračio „GT-2013“ nežino. Matė tik mažus „BMX“ dviračius. Jais naudojosi K. U. vaikai. Civilinio ieškinio 500 Eur nesuprato. Į sandėliukus rūsyje eidavo vasarą, rudenį, nes namo dviračio nesivarydavo. Kai kurie sandėliukai yra sunumeruoti. Tuo metu bendravo su A. K., A. Š., N. Š.. Telefonu bendravo su daug kuo. A. Č. žino iš matymo, kalbėdavo retai. Jis neseniai, gegužės mėn. jo paklausė, ar važiuos į motociklų atidarymo šventę, ir viskas. Tuo metu naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Kažkada paaiškėjo, kad tuo numeriu yra dar vienas adresatas. Duodavo paskambinti draugams, nepamena kam. E. J. yra iš jo mokyklos, su juo santykiai prasti, yra suplėšęs jam megztinį, nežino, kodėl santykiai prasti. Tuo metu turėjo telefoną „Samsung S3 Neo“, „LG“, „Nokia C3“, prekiauja telefonais. Mainų su draugais dėl telefono „Nokia Lumia“ nebuvo, jam tie telefonai net nepatinka. E. J. gali jį melagingai apkaltinti, nes sueina su N. Š., jos broliu Š., D. D., Ovidijum (pavardės nežino), o jis su jais nesueina. E. J. nėra skolingas. 2013 m. buvo skolingas 10 Lt, bet skolą atidavė. Dviračiai buvo maži, tamsių spalvų, sportiniai. Socialiniu tinklu „Facebook“ naudojasi, yra prisiregistravęs „J. D.“ slapyvardžiu. „J. T.“ buvo jo senas slapyvardis. Bendrauja socialiniame tinkle su D. Ž., savo panele, D. A., G. B., Radvile. Nesidomėjo, kaip buvo pagrobti dviračiai. Jis yra pametęs raktus – mokyklos spintelės, rūsio, namų. Tiksliai nepamena, kada pametė. Jo rūsio spyna išlaužta nebuvo, tik sugadinta stakta. Mama turi turėti nuotraukų. Nežino, kieno dar be jo ir kaimynės, buvo išplėšti rūsiai. Yra namo gyventojas. Liudytojai eina prieš jį, dėl to nukentėjusioji taip kalba. Gal dėl to, kad yra teistas. Kas buvo tarp tėtės ir brolio, tai nori už juos atsiprašyti. Jie gyvena pirmame aukšte po kaire. Nukentėjusioji gyvena penktame aukšte.

Nukentėjusioji K. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lapkričio 15 d., sekmadienio rytą sūnus atėjo ir telefone parodė gautą žinutę iš kartu sportuojančio vaikino, kad internete yra nuotrauka su jų dviračiu. Kažkas klausė, kiek dviratis kainuoja. Tų dviračių yra mažai, vaikinai vieni kitų dviračius pažįsta. Sūnus nulėkė į rūsį, atbėgęs pasakė, kad nėra abiejų dviračių. Nulipo į apačią, nuėjo į kitą sandėliuką, kur laikomas ir jos dviratis, tai jo irgi nebuvo. Iškvietė pareigūnus, kurie viską surašė. Vakare sūnus gavo žinutę iš to vaikino, kuris internete klausė, kokia dviračio kaina. Rašė, kad nori grąžinti dviratį, nes nenori turėti reikalų su policija. Sutarė, kad susitiks ir grąžins. Sutarė susitikti prie (duomenys neskelbtini), apie 12 val. nuvyko, ten buvo du vaikinai. Vienas stovėjo nuošaliau, kitas atidavė dviratį. Atgavo ir rėmą su ratlankiu bei padangą, kurie buvo pavogti seniau. Paprašė, kad grąžintų ir kitus du dviračius. Pažadėjo su tuo žmogumi, iš kurio už skolas gavo dviratį, pasikalbėti. Išsiskyrė. Vakare, nesulaukę skambučio, parašė žinutę, kad niekas dėl dviračio neskambina. Atrašė, kad pats bijo atiduoti, kad perduos per kitą asmenį. Vakare ten pat nuvyko vyras, atsiėmė antrą sportinį dviratį. Paklausė, kur dviratis „Panther“, sakė apie šį nieko nežino. Tarp vaikų išėjo kalbos, kad grąžinęs dviračius vaikinas juos gavo iš vaikino vardu J. . Paminėjo šį vardą policijoje, sakė, kad toks vaikinas gyvena jų laiptinėje. Rūsio lauko durys nebuvo išplėštos, buvo atrakintos raktu. Trečią dviratį atgavo vasario 16 d. Kažko ieškojo internetinėje svetainėje skelbiu.lt, atsitiktinai pamatė panašų dviratį, pradėjo tyrinėti, pamatė, kad identiškas jų dviračiui. Turėjo pirkimo dokumentus su dviračio numeriu, susitarė su pardavėju, kad nori apžiūrėti. Su vyru nuvyko į Dariaus ir Girėno g. esančius garažus, dviračio numeriai atitiko. Iškvietė pareigūnus, apklausė. Vaikinas aiškino, kad pagal skelbimą pirko dviratį seseriai, bet jai netiko. Pirko iš jaunuolio. Garaže buvo ir daugiau dviračių, tai sukėlė įtarimą. Sakė, kad užsiima perpardavinėjimu. Apibūdinti vaikino negalėjo, sakė, kad apie 18 metų amžiaus. Civilinį ieškinį palaiko. Patys ieškojo, važiavo, bendravo su pareigūnais, patyrė psichologinį nerimą, į tokius dalykus jautriai reaguoja, jai net dabar nemalonu laiptinėje sutikti kaimynus. Po J. Z. apklausos jos vaikus pradėjo kaltinti nepagrįstais dalykais, J. Z. tėvas jiems grasino, dėl to kreipėsi į policiją. 500 Eur ieškinys yra morališkai teisingas. Jos vaikams grasino J. Z. brolis. Prie jos niekada niekas nieko vaikams nesakydavo. Kai vaikai eidavo vieni, jiems būdavo pabrėžiama, ką būdami maži padarė, kaltindavo nebūtais dalykais, prasidėjo puolimas. Po pamokų sūnus grįžo ir paskambino, kad vienas iš J. Z. brolių grasino, sakė, kad, jei mama dar pasiskųs, nežinia ką padarys. Kalbėjo visokiais necenzūriniais žodžiais. Tą vakarą nuėjo pas jo mamą, pasakė, kad kreipsis į policiją. Kai kreipėsi į policiją, viskas nurimo. Paskaičiavo neturtinę žalą, pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, nežino sumų, kokios prašomos. Jiems atrodo, kad ši suma yra tokia, nes nukentėjo jos vaikai, kuriems dviračiai yra gyvenimo dalis. Mokosi sporto gimnazijoje, dviračiai reikalingi kasdien. Vaikai pas psichologus nesilankė, nesikreipė. Kasdien mato kaimynus, turi pralipti pro jų butą, dažnai susitinka, nėra malonu, kai vaikai užgauliojami. Tuo metu J. nebuvo pilnametis, tai už jį atsako tėvai. Kaip mama gina savo vaikus, nes jie patyrė stresą. Iš jų buvo pavogti dviračiai, patyrė galybę streso, reikėjo bendrauti su pareigūnais, išsiprašyti iš darbų, kelionės išlaidos iš Radviliškio rajono, kadangi ten dirba. Vieno sandėliuko spyna buvo numušta, o kito sandėliuko vyris, kuris laiko spyną, ištrauktas. J. Z. minimos kaimynės V. sandėliuko durys buvo atidarytos. Lyg nebuvo vienos padangos. Kreipėsi tik į ją, pasakė, kad pasižiūrėtų. Kaltinamojo sandėliuko nematė. Išlūžusios staktos nematė, bet konkrečiai nežiūrėjo. G. P. pranešė sūnui apie skelbimą. Jis sporto tinklapyje pamatė dviratį. Tam, kuris paklausė kainos, parašė, kad dviratis vogtas. Nežino vardo, pavardės to asmens, kuris įdėjo skelbimą, jis nebuvo sūnaus pažįstamas. Dviračius grąžinusių asmenų nežino, tai buvo tas pats asmuo, kuris įdėjo skelbimą. Tolėliau stovėjusio asmens nežino. Turėjo dviračius grąžinusio asmens telefono numerį. Sūnui jis parašė žinutę, kad nori grąžinti dviratį. Bendravo normaliai, norėjo grąžinti, prašė, kad nesikištų policija. Tyrėja turbūt nustatė, kas tas vaikinas. Jų sandėliukai yra nulipus laiptais į dešinę pusę, pažymėtame 13 numeriu buvo vaikų dviračiai „BMX“, o į kairę pusę rūsyje, kuris yra be numerio, buvo jos dviratis „Panther“. Ji dienos metu pasiėmė dviratį, tai pamena, kad jį grąžino E. J..

Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį nelabai pažįsta, šiek tiek žino iš seniau, nukentėjusiosios nepažįsta. Iš J. Z. pirko dviratį, kuris buvo pavogtas iš rūsio. Dviratį pardavė. Nepamena, kada įsigijo dviratį, apie vasario mėn. Buvo moteriškas „Panther“ dviratis, jį išmainė į telefoną „Nokia“. Tiksliai nepamena kada. Bendravimas vyko per socialinius tinklus. Socialiniame tinkle su J. Z. nėra draugai. J. Z. jam parašė, ar neturi kokio paprasto telefono. Parašė, kad turi, paklausė, ar domintų keitimas į dviratį. Susitiko prie J. Z. laiptinės, gal Gytarių gatvėje. Nežino, iš kur jis gavo dviratį. Mainėsi pardavimui ar pasivažinėti mamai. Telefonas nekainavo tiek, kiek dviratis. Dviratis buvo brangesnis, kaltinamajam neprimokėjo, bet J. Z. su tokiomis sąlygomis sutiko. Parsivarė dviratį į rūsį, laikė gal 2 savaites, po to dėjo skelbimą ir pardavė, gavo 80 Eur. Pardavė vyrui, kuris yra liudytojas. J. žinojo iš seniau, anksčiau su juo sueidavo. Jis telefonų prekyba neužsiminėjo, atsitiktinai parašė, ar turi. Pirmoje žinutėje apie mainus nerašė. Viskas vyko greitai, 2-3 minutes pasirašinėjo, tą pačią dieną ir susitiko. Jis parašė, kad dviratis moteriškas, koks tiksliai, nežinojo. Nepagalvojo, kad dviratis vogtas, dokumentų nepateikė. Atvarė dviratį iš rūsio, tiesiog buvo koridoriuose, ne sandėliuke. Ėjo mainytis su G. J. ir D. B.. Jie matė viską. Kitų dviračių J. Z. jam nesiūlė, neklausė, ar turi kitokių dviračių. Dviratis buvo violetinės ar bordinės spalvos, su lempomis, bagažine. Apie „BMX“ dviračius nieko nežino. J. Z. jo laukė prie savo namo laiptinės, žinojo, kur jis gyvena. Įėjus į rūsį, ėjo lyg į kairę pusę. Dviratis stovėjo koridoriuje, išvarytas iš sandėliuko. Visi trys nusileido į rūsį. Derybų nebevedė. Įtarimas dėl J. Z. elgesio nekilo. Nepamena, kas išvarė dviratį iš rūsio. Yra 5-10 min. kelio iki jo namų. Dviratis buvo su pripūstomis padangomis, todėl jį parsivarė. J. Z. pažįsta iš labai senų laikų, buvo santykiai dėl dviračių, motociklų. Su juo susirašinėdavo. Nepamena, ar 2015 m. lapkričio mėn. jam ką jis siūlė. Tuo metu buvo intensyvių ryšių, bet nepamena, ką jis jam siūlė ir iš vis, ar siūlė. Socialine tinkle „Facebook“ J. Z. pasivadinęs rusiškomis raidėmis „J. D.“. Neklausė, kodėl nori parduoti dviratį. Nepamena, kad būtų klausęs. Jo vertinimu, dviratis buvo pakankamai naujas, nebuvo didelių naudojimo žymių. Išėjus iš rūsio į lauką, visi kartu dviratį nusivarė iki jo, padavė jam telefoną ir išsiskirstė. Jam telefonas tiko. Nežino, ar tuo metu jis turėjo telefoną. Telefono „Nokia“ jam reikėjo trumpam laikui panaudoti. Telefono modelio tiksliai nepamena. Nežino tikslaus adreso, kur gyvena J. Z.. Santykiai su J. Z. nėra konfliktiški, nėra susipykę, pagrindo apkalbėti neturi.

Liudytojas G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis matytas, žino tik iš matymo. Nukentėjusioji yra jo draugų motina. Vieną vakarą prisijungė prie socialinio tinklo „Facebook“, „BMX“ dviračių grupėje pamatė skelbimą su draugų dviračiais. Dviračiai buvo G. U. ir G. U.. Pažino, kad tai jų dviratis. Skelbimą įkėlė E., jo pažįstamas, pavardės nežino. Gali būti E. J.. Berods pardavinėjo vieną dviratį. Pažino dviratį, kad tai jo draugų. Tų dviračių niekas Šiauliuose neturi, nes jie specialiai pritaikyti kalniukams. Iš karto pranešė, parašė per socialinį tinklą „Facebook“ G. U., kad matė jų dviratį. G. patvirtino, kad tai jų dviratis. Jo pažįstamas E. J. sakė, kad dviračius gavo kaip už skolą. Iš ko juos gavo, nežino. Pamatė skelbimą ir viskas. E. J. nežinojo, kad dviračiai vogti, jis jam ir pasakė, kad žino, kieno dviračiai. Jo žiniomis, jis sutiko jį grąžinti geranoriškai. Jis pranešė E. J., kad dviračiai yra vogti. Jis sutiko juos grąžinti. Sakė, kad grąžino. Kas dėl grąžinimo susisiekė su nukentėjusiaisiais, nežino, jis netarpininkavo. Nežino, už kokią skolą jis gavo dviratį. Iš ko gavo, irgi nežino. Kiek dviračių matė socialiniame tinkle, vieną ar du, tiksliai pasakyti negali. Gal davė E. J. telefono numerį, gal per socialinį tinklą davė kontaktus, nepamena.

Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį žino, buvo pažįstami, lankė tą pačią mokyklą. Santykiai tiesiog pažįstamų, nekonfliktiški. Nukentėjusiosios nepažįsta, susipažino, kai grąžino dviračius. J. Z. paskambino ir paklausė, ar turi parduoti kokį telefoną. Pasiūlė keisti į dviračio rėmą. Sutiko. Nežinojo, kad jis vogtas. J. Z. dar liko jam skoloje. Po kiek laiko paskambino, pasakė, kad brolis parvežė du dviračius, nuvyko su M. V. pažiūrėti ir sutarė, kad už skolą paims vieną dviratį. Įdėjo skelbimą, G. P. pasakė, kad dviratis vogtas. Prašė duoti savininko kontaktus. Dviratį grąžino. Moteris paklausė, ar ką žino apie antrą dviratį. Tarėsi apsieiti be policijos, stengėsi grąžinti antrą dviratį. Gavo antrą dviratį, kurį irgi grąžino. Dviračiai buvo sportiniai, „BMX“, vienas juodas, kitas pilkas. Rėmas irgi buvo vogtas. Rėmą irgi grąžino. Su rėmu gavo ratlankius, padangą. Ratlankiai lyg buvo du. Rėmą su priedais išmainė į telefoną „Nokia Lumia“. Mainai nebuvo lygūs, J. Z. liko skoloje, nes telefonas buvo brangesnis. Dviratis buvo daugiau vertas, nei likusi skola. Pinigų iš jo laukė ilgai. Dėl antro dviračio, kai sužinojo, kad pirmas vogtas, paskambino J. Z., kad grąžintų jį ir nebus problemų. Paprašė jo grąžinti, nes J. Z. bijojo. Nemanė, kad jie kaimynai. Grąžino dviračius, nes nenorėjo problemų. Rėmo, ratlankių ir padangos ėjo pasiimti prie Lyros, J. Z. atvyko su autobusu. Antras susitikimas, kai gavo dviratį, įvyko prie Gytarių gatvėje esančios parduotuvės „Norfa“. Nuėjo į rūsį, dar buvo M.. Ten išsirinko juodą dviratį. Dviratis stovėjo rūsyje, nežino, ar J. Z. iš savo rūsio išvarė dviratį. Durų atrakinimo momento nepastebėjo, nes stovėjo atokiau. Kas dar buvo rūsyje, nežino, nematė. Prašymo greičiau varytis dviratį nebuvo. Viskas truko apie 5 min. Jau buvo tamsu, nežino, kiek valandų. Buvo su draugu centre, užtruko, paskambino J. Z. ir nuvyko apžiūrėti dviračių. Įtarimų, kad dviratis vogtas, nebuvo, nes nusivedė į rūsį, sakė, kad brolis parvežė juos iš Anglijos. Brolio nepažįsta, nieko apie jį nežinojo. J. Z. buvo skolingas apie 30 Eur, tiksliai nepamena. Tarėsi, kad už laukimą suma dar padidės. Suvokė, kad dviratis vertingesnis. Pasitiko juos prie parduotuvės „Norfa“, nuėjo į rūsį. Buvo vakaras, tamsu. Visi trys nuėjo į rūsį. Nepamena, į kurią pusę rūsyje ėjo, lyg į kairę, bet negarantuoja. Ištraukė iš rūsio dviratį ir išsirinko. Išsivarė, pavažiavo, įsidėjo į bagažinę ir parsivežė. Skelbimą dėjo į socialinio tinklo grupę, kur renkasi visi sportininkai, paklausė, kiek kas duotų pinigų už dviratį, jei būtų normali kaina, būtų pardavęs. Kai J. Z. sužinojo, kad dviračiai vogti, lyg kažką minėjo apie brolį, nepamena. Bet apkaltino brolį. Brolio nematė, nebendravo. J. Z. atvežė antrą dviratį iki jo draugo kiemo. G. suorganizavo, susisiekė su vaikais, kurių dviračiai, ir grąžino. Antrą dviratį atvežė iki jo draugo kiemo. Buvo tamsu, vakaras. Iš karto skambino ir atidavė dviratį nukentėjusiosios vyrui. Susitiko prie Šiaulių universiteto gimnazijos. G. su nukentėjusiųjų vaikais kartu sportuoja, tai patikėjo, kad dviratis jų. Santykiai su J. Z. nėra konfliktiški. Niekas jo nenorėjo sumušti, klausė, kada atiduos pinigus. Kadangi J. Z. visada bėga, buvo įsiaudrinęs. G. su J. Z. norėjo pasikalbėti dėl draugės užgauliojimo. J. Z. bėgo, draskėsi, dėl to plyšo megztinis. Tai vyko 2016 m., po įvykio su dviračiais.

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai nėra draugiški, bet nėra susipykę. Žino, kad toks asmuo yra. Nukentėjusiosios nepažįsta. Žino, kodėl yra kviečiamas. Buvo dalyvaujantis asmuo, atvyko su draugu E. J. už skolą pasiimti dviračio. Palaikė jam kompaniją, padėjo parsivežti dviratį namo. Nepamena tiksliai kada ir kur, nesidomėjo. Paprašė padėti parvežti du dviračius. Nuvyko prie Gytarių gatvėje esančios parduotuvės „Norfa“, šalia yra namas, nuėjo, E. J. pasiėmė dviračius, parsivarė iki prekybos centro „Norfa“, įsidėjo į mašiną ir grįžo namo. Įsidėjo du dviračius. O gal buvo ir vienas dviratis, nelabai pamena. Tai buvo „BMX“ sportiniai dviračiai. Spalvos nepamena. Dviračius davė J. Z.. E. J. nesidomėjo, iš kur pas J. Z. dviračiai. Kiek suprato, jie buvo gauti iš J. Z. brolio. Ėjo prie J. Z. laiptinės. Pats J. atvarė dviračius iš rūsio. Jie irgi buvo nusileidę į rūsį. Kai jis atėjo, dviračiai buvo atremti prie sienos. J. Z. sakė pasirinkti dviratį. Berods pasiėmė tik vieną. Nežino, už kokią skolą buvo, gal už telefoną ar kažkas panašaus. Buvo vakaras, apie 21-22 val. Buvo tamsu. Mainai įvyko greitai, gal per 20 min. Raginimo greičiau varytis dviračius nebuvo. Tikrai gerai nepamena, kiek dviračių pasiėmė, vieną ar du. Skola E. J. buvo apie 50-100 Eur. Mainai buvo lyg ir lygūs. Gal buvo 20-30 Eur skola. Iš pradžių kilo įtarimas, kad kažkas ne taip. Parsivarė dviratį prie mašinos, parvežė E. J. namo, jis pasiėmė dviratį. Nežino, kur tie dviračiai. Kiek suprato, su juo nesivažinėja, tikriausiai norėjo parduoti. Parduoti nepavyko, nes klausdamas socialiniame tinkle, kokia kaina galėtų būti tokio dviračio, bendras pažįstamas, kuris dalyvauja „BMX“ dviračių sporte, pasakė, kad tas dviratis yra vogtas. E. J. dviračius atidavė. Nesidomėjo, kas pavogė, iš kur pavogta. Su E. J. yra geri draugai. Dviračių sportu neužsiiminėja. Nedažnai tenka dviračius vežioti automobiliu. Nepamena, ar buvo vienas, ar du dviračiai. Kai davė pirminius parodymus, geriau prisiminė. Teismas gali jais vadovautis. Dviratį įsidėjo į bagažinę, atsilenkė sėdynę. Kokie E. J. ir J. Z. santykiai, nežino. E. J. bendrauja su J. Z., bent jau anksčiau bendravo. Susipykę nėra, konflikto nėra, bent jau nėra girdėjęs.

Liudytojas Ž. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Z. žino iš matymo, jis kaimynas. Lapkričio 15 d. žmona paskambino į darbą, kad apvogti jų rūsiai. Sūnui G. parašė žinutę, kad jo dviratį pardavinėja per socialinį tinklą. Jie susisiekė su tuo vaikinuku, kuris dėjo skelbimą, susitarė, kad atiduos vieną dviratį. Žmona nuvyko, pasiėmė vieną dviratį, pasiteiravo dėl antro dviračio. Sakė, kad pasidomės antru dviračiu. Grįžo iš darbo. Dėl antro dviračio niekas nieko neparašė. Sūnus parašė pats žinutę, vaikinas atrašė, kad atiduos ir antrą. Antrą pasiėmė jis su sūnumi prie Šiaulių universiteto gimnazijos. Prašė nesikreipti į policiją, bet sakė, kad jie jau kreipėsi. Sakė, kad jam kažkas dviratį pardavė. Dėl trečio dviračio, atsitiktinai skelbiu.lt portale rado nuotrauką su tuo dviračiu. Surado įsigijimo dokumentus. Susitarė apžiūrėti, apie 19.30 val. nuvyko apžiūrėti dviratį, atitiko rėmo numeris, iškvietė policiją. Pagal skelbimą dėl „Panther“ dviračio važiavo į garažus pas kažkokį vyrą. Ten buvo daugiau dviračių. Sakė, kad įsigijo iš vaikinuko, pasakė to vaikinuko telefoną. Norėjo, kad imtų dviratį ir važiuotų. Iškvietė policiją, kad paaiškėtų vagis. Jis paėmė sidabro spalvos dviratį. Žmona paėmė tamsiai mėlynos spalvos dviratį. Nežino, ar salėje yra vaikinas, iš kurio pasiėmė dviratį, nepažintų. Kai jis nuvyko pasiimti, asmuo buvo vienas. Sakė, kad jam dviratį davė už skolą. Asmens neįvardino. Neseniai prireikė riedučių, pasirodo ir riedučiai, ir riedlentės dingusios. Tuo metu dėžių netikrino. Dviračiai buvo laikomi dviejuose rūsiuose. Viena spyna buvo ištraukta, o antrą žmona keitė. Jis rūsyje nebuvo. Kaimynė, kuri renka pinigus, kartą užėjo pas juos, tai pakalbėjo, kad jos rūsys irgi išplėštas, dingo ratas. Ji į policiją nesikreipė. Ar kreipėsi kiti kaimynai, nežino. Nežino, ar J. Z. rūsys buvo išplėštas. Vaikinukas, grąžinęs jam dviratį, buvo stambesnio kūno sudėjimo. Veido neįsidėmėjo. Pasisveikinęs J. Z. pasakė, kad nevėluotų į teismą, jo neužsipuolė. Buvo atvejis su nuorūka. Numetė per balkoną. Atidarė buto duris, išpuolė J. Z., pasakė, ar nori išversti nuorūkas jam ant galvos. Suėjo visi šeimos nariai, rašė ant jo pareiškimą. Viską paaiškino pareigūnams. Kai J. Z. buvo įtariamasis, Z. pradėjo puldinėti ant jo vaikų. Kadangi taip jo vaikus pastebi, tai pamanė, kad pasakys, jog J. Z. rūko.

Liudytojas T. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiąja teko susipažinti. Nupirko dviratį pagal skelbimą, parašė pardavėjui žinutę dėl dviračio, nuvyko į (duomenys neskelbtini), pardavėjas padavė dviratį, sakė, kad dviratis močiutės, jai nebereikalingas. Dviratis nebuvo pigus, vaikinas tvarkingas, dviratį apžiūrėjo vidury kiemo, dienos metu, todėl nieko neįtarė. Parodė dviratį sesei, tačiau jai nereikėjo. Nuo gruodžio 3 d. dviratį pardavinėjo. Vasario 16 d. jam paskambino dėl dviračio, norėjo jį apžiūrėti. Nuėjo į garažą, ten turėjo ir daugiau dviračių. Pirkėjai jo paklausė, ar turi dokumentus, jų neturėjo. Kadangi jie turėjo dokumentus, iškvietė policiją, buvo sulaikytas. Dviratį pirko iš A. Č., mokėjo 80-85 Eur, tiksliai nepamena. Iš jo pirkti dviračio atvyko nukentėjusioji su vyru. Jie apžiūrėjo, paklausė dėl dokumentų. Jie turėjo dokumentus. A. Č. dviratį išvarė iš rūsio, prie laiptinės apžiūrėjo, bandė derėtis. Kaina buvo normali, tai nupirko. Užsidėjo laikiklį ant automobilio, prisitvirtino dviratį ir išvyko. Klausė, kodėl parduoda dviratį. Vaikinas pasirodė tvarkingas, įtarimų nekėlė.

Liudytojas D. B. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Kaltinamąjį žino, matėsi, nėra susipykę. A. Č. pasiūlė keisti dviratį į telefoną. Jis sutiko. Jie su G. J. buvo kartu su A. Č., kartu nuvyko dėl to dviračio, palaikė kompaniją. Mainai vyko pernai rudenį. Keistis pasiūlė J. Z.. Tikriausiai pasiūlė telefonu. A. Č. yra jo draugas. Nežino, kas kuriam parašė pirmas. A. Č. tikriausiai kaip ir jis, tik žino J. Z.. Teksto žinutėje nematė. Suprato, kad pasiūlė dviratį. Dviratis buvo moteriškas. Draugui gal reikėjo moteriško dviračio, nežino. A. Č. J. Z. davė seną telefoną, modelio nežino. J. Z. su tokiais mainais sutiko. Nuvyko prie naujos bažnyčios pietiniame rajone, adreso nežino. Susitiko prie kiosko, nuėjo į daugiabučio rūsį. Nežino, kas tame name gyvena, manė, kad ten gyvena J. Z.. Dviratis buvo rūsyje. J. Z. atrakino rūsį, nusileidus į apačią, dviratis buvo po kaire puse koridoriuje, ne sandėliuke. Dviratis jau buvo išvarytas. Lyg buvo ir antras dviratis, bet nėra tikras. Už tokią kainą buvo verta mainytis. J. Z. lyg sakė, kad dviratis tėvo ar sesers, nepamena, kažkieno iš šeimos narių. Dviratis buvo tamsios spalvos. A. Č. jis tiko. Pasiėmė dviratį, A. Č. parsistūmė dviratį į savo rūsį. Ką toliau su juo darė, nežino. Tarimasis dėl mainų ir dviračio pasiėmimas įvyko per vieną dieną. Nieko negero neįtarė. Kai nuvyko pas J. Z., buvo tamsu, gal 18 val. Mainai nevyko skubotai. Einant į rūsį, sakė būti tyliai, J. Z. sakė garsiai nekalbėti. Buvo įtartina, bet pamanė, kad dėl kaimynų. Telefoną J. Z. padavė prie laiptinės, dviratis jau buvo išvarytas iš rūsio. Dviračio padangos buvo tuščios, važiuoti nebuvo galima, A. Č. jį nusivarė iki namų. Nepamena, kur stovėjo J. Z. šeimos dviračiai. Su J. Z. nėra susipykęs, jam nėra skolingas. Nežino, ar J. Z. gali ant jo pykti, kiekvienas galvoja skirtingai. Nežino, ar A. Č. susipykęs su J. Z..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

2015-11-15 K. U. pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad nulaužus sandėliukų spynas, buvo pavogti trys dviračiai, kurių bendra vertė 2800 eurų (1 t. 8-12 b. l.).

2015-11-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t. 13-17 b. l.).

2015-11-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji K. U. pateikia du dviračius „SX Supercross“ ir „GT Stay strong“ (1 t. 25-26 b. l.).

2015-11-17 apžiūros protokole užfiksuota dviračių „SX Supercross“ ir „GT Stay strong“ apžiūra (1 t. 27-28 b. l.).

2015-12-18 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. U. pateiktame dviračio pase nurodyta, jog dviračio „Panther“ rėmo numeris yra BH70204654 (1 t. 35-36 b. l.).

2015-12-21 K. U. pateiktame elektroniniame laiške su pridėta telefono fotolentele matoma, jog su kontaktu, kurio numeris +(duomenys neskelbtini), 2015-11-15 buvo tartasi dėl dviračių grąžinimo (1 t. 37-39 b. l.).

2016-02-16 Šiaulių apskrities VPK vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog iš T. L. buvo paimtas dviratis „Panther“ (1 t. 109 b. l.).

2016-02-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip pareigūnas A. S. pateikia dviratį „Panther“ (1 t. 110 b. l.).

2016-03-17 apžiūros protokole užfiksuota dviračio „Panther“ apžiūra, kurios metu nustatyta, jog ant iš T. L. paimto dviračio yra unikalus numeris BH70204654 (1 t. 111-115 b. l.).

2016-03-02 tyrėjos J. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog gautos mobilaus ryšio telefonų išklotinės (laikotarpyje nuo 2015-11-10 iki 2015-12-30) nurodo, kad laikotarpyje nuo 2015-11-14 21.13 val. iki 2015-11-24 tarp kaltinamojo J. Z. ir liudytojo A. Č. užfiksuoti 124 kontaktai: skambučiais ir SMS žinutėmis (1 t. 173, 174-177 b. l.).

2016-03-24 A. Č. pateikė ekrano nuotraukas, kuriose matomas jo ir J. Z. susirašinėjimas, kuriame J. Z. siūlo keisti dviratį, padangas į telefonus (1 t. 197-200 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. Z. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino ir nurodė, jog jis lankydavo treniruotes, kurios vykdavo 18-20 val., namo grįždavo 21 val., o 22 val. išvesdavo šunį, todėl neturėdavo laiko, kada būti lauke, vieną rytą jį pažadino garsai kieme, pamatė policijos automobilį ir sužinojo, kad iš kaimynų sandėliukų buvo pavogta daiktų, jo šeimai priklausantis rūsys taip pat buvo apvogtas, pavogė du dviračio ratus, tačiau policijai nepranešė, nes jie nedaug verti. Kaltinamasis teismui taip pat tvirtino, kad jis su draugais neatliko jokių mainų, o liudytojai jį bando apšmeižti. Tačiau teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kritiškai, kaip gynybinę, kurią paneigia kiti byloje esantys ir teisme ištirti duomenys. Nukentėjusioji K. U. teisme parodė, kad lapkričio 15 d. sūnaus draugas G. P. pranešė jos sūnui, jog internete yra nuotrauka su jų dviračiu, sūnus, nuėjęs į rūsį, pamatė, jog nėra abiejų dviračių, tada ji pati nuėjo pažiūrėti, užėjo ir į kitą jiems priklausantį sandėliuką ir pamatė, kad jos dviračio taip pat nėra, rūsio lauko durys nebuvo išplėštos, jos buvo atrakintos raktu, vieno sandėliuko spyna buvo numušta, o kito sandėliuko vyris, kuris laiko spyną, ištrauktas. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant įvykio vietos apžiūrą, buvo fotografuojama. Iš fotolentelės matoma, jog laukinės rūsio durys nėra išlaužtos, tačiau K. U. sandėliukų durys yra akivaizdžiai išlaužtos, tai užfiksuota ir apžiūros protokole.

K. U. taip pat teisme parodė, jog tam, kuris klausė internete, kokia jų dviračio kaina, parašė, jog dviratis yra vogtas, nuotrauką įkėlęs asmuo norėjo dviratį grąžinti, susitiko su tuo vaikinu, dviratį paėmė iš E. J., kuris sakė, kad dviratį gavo už skolas, taip pat atgavo rėmą ir ratlankį, kurie buvo pavogti seniau, pasiteiravo apie kitus dviračius, susirašė sms žinutėmis dėl antrojo dviračio grąžinimo (aplinkybę, jog buvo tartasi dėl dviračio grąžinimo patvirtina byloje esanti telefono fotolentelė); vakare jos vyras nuvyko paimti antro sportinio dviračio, paklausus ir apie dviratį „Panther“, sakė apie jį nieko nežino. Liudytojas G. P. teisme nurodė, jog pamatęs, kad jo pažįstamas E. J. socialiniame tinkle įkėlė skelbimą su jo draugų dviračiais ar dviračiu (tiksliai neatsiminė), skelbimą parodė G. U., taip pat pranešė E. J., jog dviračiai vogti ir davė savininkų kontaktus, E. J. jam pasakė, jog dviračius gavo už skolą. Pats E. J., duodamas parodymus teisme, nurodė, jog J. Z. jo paklausė, ar turi parduoti telefoną, pasiūlė keisti į dviračio rėmą, sutiko, telefonas buvo brangesnis, todėl J. Z. dar jam liko skoloje, po kiek laiko J. Z. paskambino ir pasakė, kad brolis parvežė du dviračius, nuvyko į Gytarių gatvę, nuėjo į vieno namo rūsį, už skolas išsirinko dviratį ir išvažiavo, su juo kartu buvo ir M. V., įdėjo skelbimą į internetą ir tuomet G. P. jam pasakė, kad dviratis vogtas, paprašė savininko kontaktų ir dviratį gražino. Liudytojas taip pat teisme tvirtino, jog nukentėjusiesiems padėjo susigrąžinti ir antrą dviratį, rėmą su ratlankiu, padangą, dėl antro dviračio paskambino J. Z. ir pasakė, kad gražintų, pats J. Z. pasakė, kad bijo, todėl atvežė antrą dviratį iki jo draugo namų. Liudytojas M. V. teisme patvirtino, jog buvo atvykęs kartu su E. J. pas J. Z. už skolą pasiimti dviračio, buvo J. Z. laiptinės rūsyje, du dviračiai „BMX“ buvo atremti į sieną. Teismas remiasi teisme apklaustų liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti J. Z. nusikaltimo darymu, be to, viso tyrimo metu liudytojai G. P., E. J. ir M. V. buvo nuoseklūs, analogiškai aiškino įvykio aplinkybes tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Dar daugiau, jų parodymus patvirtina ir byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Tokios aplinkybės neleidžia teismui abejoti dėl J. Z. nusikalstamų veiksmų pagrobiant nukentėjusiosios dviračius „GT 2013 Staystrong Speed“ ir „SX Supercross“.

Aiškinantis dviračio „Panther Credo“ vagystės aplinkybes, nukentėjusioji K. U. teisme teigė, kad trečią dviratį atgavo vasario 16 d., atsitiktinai internete pamatė panašų dviratį, nuvyko pažiūrėti, ant dokumentų ir ant dviračio buvę numeriai atitiko, pardavėjas teigė, jog dviratį pirko iš 18 metų amžiaus jaunuolio. Liudytoju teisme apklaustas Ž. U. nurodė tokias pačias įvykių aplinkybes kaip ir jo žmona nukentėjusioji K. U.. Dar daugiau, liudytoju teisme apklaustas A. Č. nurodė, kad tarp jo ir J. Z. buvo mainai, kurių metu telefoną „Nokia“ jis išmainė į dviratį „Panther“, tuo tikslu susitiko prie J. Z. laiptinės Gytarių gatvėje, nuėjo į rūsį, ten koridoriuje stovėjo dviratis, su juo kartu buvo G. J. ir D. B.. Teismas remiasi tokiais liudytojo parodymais, nes jie detalūs, nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios telefonų numerių išklotinės, kurios įrodo, jog A. Č. ir J. Z. bendravo. Taip pat A. Č. pateikė telefono ekrano nuotraukas, kuriose matoma, kad jo ir J. Z. susirašinėjimo metu J. Z. jam siūlė keisti moterišką dviratį, padangas į telefonus. Pažymėtina ir tai, kad teisme liudytoju apklaustas D. B. patvirtino, jog A. Č. J. Z. pasiūlė mainyti moterišką dviratį į telefoną, jis vyko kartu su A. Č. to dviračio pasiimti, kaip suprato, nuvyko J. Z. gyvenamosios vietos adresu, buvo tamsus paros metas, J. Z. prašė kalbėti tyliais, iš rūsio pasiėmė dviratį, kurį A. Č. parsivarė namo. Teismas remiasi tokiais liudytojo parodymais, nes jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, be to, nenustatytas šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas T. L. teisme parodė, jog iš A. Č. pirko dviratį savo seseriai, tačiau jai dviračio nereikėjo, todėl dviratį pardavinėjo, vasario 16 d. atvyko asmenys, kurie apžiūrėjo dviratį, jie turėjo to dviračio dokumentus, todėl iškvietė policiją. Liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnas A. S. pateikė dviratį „Panther“. Šiaulių apskrities VPK vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dviratis „Panther“ buvo paimtas iš T. L.. Tai, kad iš T. L. buvo paimtas būtent nukentėjusiajai priklausantis dviratis, patvirtina ir dviračio „Panther“ apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog dviračio unikalus numeris „BH70204654“, o iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateiktų dviračio dokumentų matyti, jog dviračio „Panther“ rėmo numeris „BH70204654“.

Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad J. Z. padarytų nusikalstamų veikų objektas yra svetima nuosavybė, objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu. Padaryta nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi kaltinamasis galėjo pagrobtu turtu naudotis ir juo disponuoti, kaip matyti pagrobtus dviračius perdavė tretiesiems asmenims. Be to, iš bylos duomenų matyti ir tai, kad subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteisėtai, neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai priklausantį turtą - dviračius, bei atsižvelgiant į nustatytą turto, kurį kaltinamasis užvaldė vertę, bei į vagystės būdą – išlaužus užrakintas sandėliukų duris, kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto pagrobimas, esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpas.

Kaltinamojo J. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Taip pat atsižvelgtina į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamasis J. Z. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.), veikos baigtos. Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, sulaukęs 17 metų amžiaus. Kaltinamasis J. Z. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (2 t. 17-23 b. l.), administracine tvarka nebaustas (2 t. 24 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Z. tėvai bausti administracine tvarka už J. Z. padarytus pažeidimus (2 t. 25, 26-27 b. l.). J. Z. neįrašytas į psichikos sveikatos pacientų sąrašus (2 t. 35, 36, 37 b. l.), VĮ Šiaulių universiteto gimnazijos buvo charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 40 b. l.). 2016-02-01 buvo pradėjęs (duomenys neskelbtini), tačiau mokslus nutraukė, nuo 2016-03-05 buvo pradėjęs dirti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bylos nagrinėjimo metu jau nebedirbo (2 t. 38 b. l.). Teismas, įvertindamas šias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų mastą ir pobūdį, nusikaltimų padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus J. Z. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

J. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (2 t. 66-67 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 302,36 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t. 40 b. l.), tačiau susigrąžinusi dviračius, 2016-03-17 vykusios apklausos metu nurodė, jog atsisako civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos ir nurodė, jog prašo priteisti 500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą (1 t. 48-49 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, priimtinas K. U. atsisakymas nuo civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji K. U. palaikė civilinį ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, jai padarytą neturtinę žalą įvertindama 500 Eur (1 t. 42-43 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji, pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, civiliame ieškinyje nurodė, kad dėl jos atžvilgiu padarytų nusikaltimų, ji patyrė nepatogumus, didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Jos vaikai užsiima dviračių sportu, o vagystės metu buvo pavogti sportui reikalingi dviračiai, lėšų nupirkti naujus dviračius neturėjo, dėl to vaikai išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinį šoką. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena viename name, jos vaikai buvo užgauliojami, jiems buvo grasinta. Teisme palaikydama ieškinį nukentėjusioji papildė, jog jų šeimos nariai patys ieškojo dviračių, važiavo, bendravo su pareigūnais, patyrė psichologinį nerimą, po įvykio nemalonu laiptinėje susitikti kaimynus. Taip pat reikėjo išsiprašyti iš darbų, reikėjo vykti į Šiaulius, nors dirba Radviliškio rajone.

Tačiau teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, jog iki tol, kol G. P. nepranešė nukentėjusiosios sūnui apie pardavinėjamą jų dviratį, nukentėjusiosios šeima dviračių nepasigedo. Be to, supratę, jog dviračiai yra pavogti, sportui reikalingus dviračius atgavo per trumpą laiko tarpą. Dar daugiau, pačios K. U. dviratis buvo pavogtas tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 28 d. ir grąžintas 2016-02-06, t. y. dviračiams važinėti netinkamu sezonu. Tokios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji pati nepasigedo dviračių, nes laikotarpiu, kuomet jie buvo pagrobti, jų nenaudojo. Be to, pati K. U. teisme nurodė, jog dėl įvykio pas specialistus nesikreipė, t. y. medicinos pagalbos nereikėjo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis įvykdė vagystę iš savo kaimynės sandėliuko, kaip nurodė nukentėjusioji, ji dar ir dabar nesijaučia saugi, bijo daiktus dėti į sandėliukus, gyvena penktame aukšte, o po vagystės neša dviračius nakčiai į butą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo J. Z. atlyginti 160 eurų nukentėjusiajai K. U..

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė I. Z.-S., siekdama užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu laikinai (6 mėn.) apribojo kaltinamojo J. Z. nuosavybės teises į AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas pinigines 500 Eur dydžio lėšas (2 t. 68-69 b. l.). Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteisiant 160 eurų, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniui užtikrinti taikymas didesnėje nei priteisto civilinio ieškinio apimtyje nėra pagrįstas ir dalyje naikintinas, paliekant J. Z. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 160 eurų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

Daiktiniai įrodymai – iš K. U. pavogti dviračiai: „SX Supercross“, „GT Stay strong“ ir „Panther“, kurie nutarimu grąžinti teisėtam savininkui - nukentėjusiajai K. U. - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotai K. U. nuosavybei.

Daiktiniai įrodymai - K. U. pateiktas originalus dviračio „Panther“ pasas su pirkimo kvitu, kurie grąžinti K. U. - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotai K. U. nuosavybei.

Daiktiniai įrodymai - iš liudytojo T. L. paimti dviračiai: „Batavus“, „Koga Miyata“, „Greens“, „Puch“, „Cresecent Logic“, „Pegasus“, „Cresecent Street“, „Trek S720“, „Peak Cycle port sydney A.A.S“ - kurie nutarimu grąžinti teisėtam savininkui T. L. - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotai T. L. nuosavybei.

Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė CD (1 vnt.) su kaltinamojo J. Z. telefono numerio išklotine, įdėta į voką ir prijungta prie bylos 2 tomo viršelio – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2015-10-28 veika) ir paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

J. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2015-11-15 veika) ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę skirti – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priimti nukentėjusiosios K. U. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl 302,36 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios K. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies priteisiant nukentėjusiajai K. U. 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) eurų iš kaltinamojo J. Z..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam J. Z. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti, paliekant J. Z. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas - 160 eurų sumai, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktinius įrodymus – dviračius „SX Supercross“, „GT Stay strong“ ir „Panther“ - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai K. U. nuosavybei.

Daiktinius įrodymus - K. U. pateiktus originalius dviračio „Panther“ pasą ir pirkimo kvitą - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai K. U. nuosavybei.

Daiktinius įrodymus - iš liudytojo T. L. paimtus dviračius: „Batavus“, „Koga Miyata“, „Greens“, „Puch“, „Cresecent Logic“, „Pegasus“, „Cresecent Street“, „Trek S720“, „Peak Cycle port sydney A.A.S“ - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai T. L. nuosavybei.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę CD (1 vnt.) su kaltinamojo J. Z. telefono numerio išklotine, įdėtą į voką ir prijungtą prie bylos 2 tomo viršelio – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė