- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- L2-2069-254/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00610-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, susipažinusi su kreditoriaus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilterma“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius UAB „Šilterma“ 2009 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 30 271,68 Lt skolos už atliktus darbus, 0,2 proc. delspinigių nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 15 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininko UAB „Bebro medis“. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą kreditorius prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštą skolininko nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti skolininko pinigines lėšas, kadangi skolos suma yra didelė, skolininkas prievolės nevykdo, į raginimus atsiskaityti geruoju nereaguoja, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atsisakytinas priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai).
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai įtvirtinti CPK XXIII skyriuje. CPK 433 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formą ir turinį. CPK 435 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą. Tai yra: kada pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, specialiųjų reikalavimų, keliamų pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo, numatytų 433 straipsnyje, 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų, kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, taip pat kai pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
Pareiškime kreditorius visus savo reikalavimus privalo suformuluoti taip, kad dėl jų turinio nei teismui, nei kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims nekiltų jokių abejonių.
Susipažinęs su kreditoriaus pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas sprendžia, kad kreditoriaus pareiškimas neatitinka CPK 435 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų. Kreditorius nurodė, kad prašo priteisti iš skolininko 0,2 procentų delspinigius, skaičiuojamus nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Tačiau pažymėtina, kad prie pareiškimo pridėtoje 2009-03-23 Įsiskolinimo mokėjimo sutartyje Nr. 09/02/18 2 punkte numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs finansinę prievolę pagal sutartį, privalo mokėti 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną kalendorinę dieną delspinigius. Pažymėtina, jog pagal CK 6.210 straipsnį, skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. tampa skolos dalimi, ir yra skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Delspinigiai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kurie tampa skolos dalimi, turi būti išreikšti konkrečia suma ir yra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Nagrinėjamu atveju kreditorius nenurodė konkrečios delspinigių sumos. Be to, reikia paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, ir kad tokio dydžio delspinigiai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškimas neatitinka CPK 433 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, todėl yra pagrindas pareiškimą atsisakyti priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka nagrinėjamos nesant ginčo, o iš kreditoriaus pateiktų rašytinių įrodymų (2009-03-23 Papildomo susitarimo prie įsiskolinimo sutarties Nr. 09/02/18 ir 2009-05-05 pranešimo Nr. 09/05/05 Dėl sutarčių nutraukimo) matyti, kad tarp šalių gali būti kilęs ginčas.
Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad, nustačius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumų, teismas galėtų nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti, kreditoriaus pareiškimas atsisakytinas priimti.
Teismas išaiškina kreditoriui, jog, reikalavimo dėl delspinigių dydžio pripažinimas aiškiai nepagrįstu CPK XXIII skirsnio tvarka neužkerta kelio kreditoriui pareikšti tapatų reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir įrodinėti jo pagrįstumą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, ištaisius nutartyje nustatytus trūkumus.
Atsisakius priimti kreditoriaus pareiškimą nespręstinas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 435 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškimą.
Nutartis neskundžiama.