Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Opila“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka (2017 m. gruodžio 22 d.). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą (iki 2018 m. sausio 5 d.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas S. K. 2016 m. sausio 20 d. sudarė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6-8).

Transporto priemonės OPEL OMEGA-B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas S. K. ir AB „Lietuvos draudimas“, sudarydami transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį susitarė, kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (sutarties 1.5.2.5 punktas).

2016 m. spalio 28 d. Moldovoje įvykusios avarijos metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Avarija įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. L. kaltės (el. b. l. 10-12). Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino padarytą žalą ir išmokėjo 1032,93 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. l. 13, 14). Transporto priemonės draudėjas S. K. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 19). Ieškovė nurodo, kad draudėjas pažeidė sutarties reikalavimą, kadangi transporto priemonės vairuotojo A. L. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Remdamasi šiomis aplinkybėmis, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 50 % išmokėtos sumos t. y. 516,47 Eur žalos atlyginimą iš draudėjo S. K. palikimą priėmusios įpėdinės atsakovės UAB „Opila“ (el. b. l. 26-17, 28) (CK 5.52 straipsnis).

Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: Gyventojų registro išrašas, 2016 m. sausio 20 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 8 d. pažeidimo protokolas Nr. MAI03 559010, 2017 m. sausio 17 d. kreipimasis dėl žalos atlyginimo, 2017 m. vasario 22 d. sprendimas dėl draudimo išmokos, lėšų pervedimo nurodymas, 2017 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas, 2017 m. vasario 8 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo sumą ar jos dalį iš transporto priemonės valdytojo, jei jis nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės. Minėtas straipsnis nustato, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsniu, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas, apdraustos transporto priemonės valdytojas ar pan.), jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (transporto priemonės nevairavo asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji ar darbo vieta ne Lietuvos Respublika) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę dėl 50 proc. draudimo išmokos dydžio sumos, t. y. 516,47 Eur (CK 6.263 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 procentų palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 61,24 Eur išlaidos, susijusios su dokumento vertimu, iš viso 76,24 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas Vilnius, Basanavičiaus g. 12, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Opila“, juridinio asmens kodas 304420702, buveinės adresas Kaunas, Partizanų g. 61-806,

516,47 Eur (penkių šimtų šešiolikos eurų 47 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (516,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76,24 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.