Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė, priėmusi ieškovės S. L. ieškinį atsakovui S. L., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų D. L. dėl materialinės paramos pilnametei priteisimo, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme Marijampolės rūmuose priimtas nagrinėti ieškovės S. L. ieškinį atsakovui S. L., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų D. L. dėl materialinės paramos pilnametei priteisimo.

Priėmus ieškinį paaiškėjo, kad ieškovė S. L. nesilaikė šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo. Remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu (toliau – Mediacijos įstatymas), privalomoji mediacija nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; taip pat gali būti taikoma kitais įstatymų nustatytais atvejais. Mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį.

Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Jeigu negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, o privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą (Mediacijos įstatymo 20, 21 straipsniai).

Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Byloje matyti, kad ieškovė nesinaudojo advokato paslaugomis, todėl ji turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

Kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą turi būti pateikti šie dokumentai: 1) bendras abiejų ginčo šalių prašymas arba vienos ginčo šalies prašymas, kuriame turi būti nurodyta: ginčo dalykas, kiekvienos ginčo šalies vardas, pavardė, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, taip pat nurodomas kiekvienos ginčo šalies telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys (jei turimi ir žinomi); bendrame ginčo šalių prašyme gali būti nurodomas pageidaujamas paskirti konkretus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytas mediatorius;

2) prašymą teikiančios šalies (-ių) asmens dokumentas (dokumento originalas arba notaro ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens patvirtinta kopija) ir jo kopija.

Prašymai gali būti pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Kauno skyriui (arba pasirinktam mediatoriui) tiesiogiai, atsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu (tokie prašymai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu). Jei prašymai siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu būdu, pateikiama ginčo šalies (-ių) asmens dokumento kopija. Kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jei šalys bendrame prašyme nurodo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pageidaujamą konkretų mediatorių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jį paskiria, tokia mediacija bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovė S. L. prie ieškinio nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, teismas konstatuoja, kad pateiktas ieškinys pareikštas ir priimtas teisme nesilaikant tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.

Todėl ieškovės S. L. ieškinys dėl paramos priteisimo, paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovei išaiškintina, kad pasinaudojus nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paramos iš tėvo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 296 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti nenagrinėtą ieškovės S. L. ieškinį atsakovui S. L., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų D. L. dėl materialinės paramos pilnametei priteisimo.

Nutarties patvirtintą kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.