- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e1-2530-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09104-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- D. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės ir psichotropinės medžiagos be tikslo jas platinti, o būtent:
jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau nei 1,139 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,011 g psichotropinės medžiagos – Δ-9-tetrahidrokanabinolio, iki kol 2023 m. kovo 13 d. apie 14.55 val. liudytojas R. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu šias narkotines ir psichotropines medžiagas pateikė policijos pareigūnams.
Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra pašauktas į (duomenys neskelbtini). Tarnauja (duomenys neskelbtini). Tarnauti liko (duomenys neskelbtini) mėnesius. Pranešime apie įtarimą nurodytos narkotinės medžiagos – kanapės priklauso jam. Iki pašaukimo į (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagą – žolę vartojo apie 3 metus. Kitų narkotinių medžiagų nevartojo ir šiuo metu nevartoja. S. M. buvo jo mergina, su kuria 2023 m. kovo mėn., tikslios datos neprisimena, išsiskyrė. Su ja draugavo apie (duomenys neskelbtini) metus. Kartu su ja apie (duomenys neskelbtini) metus gyveno pas ją bute (duomenys neskelbtini). Šiame bute taip pat gyveno ir jos brolis R. M. Bute iš viso yra trys kambariai. R. M. gyveno viename kambaryje, jis su drauge S. M. gyveno kitame kambaryje, o trečiame kambaryje niekas negyvo, jis buvo remontuojamas. Kai susipyko su S. M., jis išėjo iš šio buto ir paliko jame savo daiktus, t. y. dėžutę, kurioje buvo surastos narkotinės medžiagos, ir šratinį pistoletą, iš kurio šaudoma šratukais. Nepamena, kada įsigijo narkotines medžiagas, kurios buvo aptiktos dėžutėje. Jas įsigijo per programėlę „Wicker“. Buvo susitikęs su jam nepažįstamu vyru, kurioje tiksliai vietoje – neprisimena, kuris jam pardavė šias narkotines medžiagas. Šį vyrą tada matė pirmą kartą, atpažinti negalėtų. Kiek jam sumokėjo pinigų už narkotines medžiagas – taip pat nepamena. Dėžutėje aptiktas plastikinis malūnėlis priklauso jam. Dėžutėje buvusi nuorūka yra jo. Ją susuko iš tos žolės, kuri buvo aptikta dėžutėje. Šratinis pistoletas, kuris buvo aptiktas kambaryje, priklauso jam. Įsigijo jį prieš 3–4 metus per programėlę „Wicker“ iš jam nepažįstamo vyro, kiek už šį pistoletą sumokėjo – dabar jau neprisimena. Tuo metu pirko šį pistoletą pašaudyti į skardines, su savimi jo niekur nesinešiojo ir nebuvo panaudojęs. Šis pistoletas nuolat gulėdavo kambaryje. Savo draugei S. M. niekada nesakė, kad vartoja žolę. Taip pat jai nesakė, kad kambaryje yra paliktas jo šratinis pistoletas, o metalinėje dėžutėje guli jo narkotinės medžiagos. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, nuoširdžiai gailisi.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad plastikiniame maišelyje, kuris pateiktas voke Nr. 3, esančios sėklos yra kanapių sėklos. Nustatyti, ar kanapių sėklos yra pluoštinių ar narkotinių kanapių sėklos, Lietuvos kriminalistinių tyrimų centras galimybės neturi. 12-oje plastikinių maišelių, kurie pateikti voke Nr. 6, esantys augalinės kilmės medžiagos likučiai yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Augalinės kilmės medžiagos gniužulas, pateiktas voke Nr. 4, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė – 0,707 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,0 proc. Nuorūkoje, pateiktoje voke Nr. 5, esančio augalinės kilmės medžiagų mišinio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti nėra galimybės, nes mišinys smulkus ir susimaišęs. Mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga Δ9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,011 g (5,9 proc.). Plastikiniame smulkintuve, kuris pateiktas voke Nr. 2, esantys augalinės kilmės medžiagos likučiai yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1466 (23) nurodyta, kad tikėtina, jog tirti pateiktos kanapių sėklos yra narkotinė medžiaga – kanapių antžeminės dalys. Pirminė kanapių sėklų masė yra 0,432 g.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.
BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje esančioje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje, kuri pripažįstama įrodymu, be kita ko, nurodyta, kad plastikiniame maišelyje, kuris pateiktas voke Nr. 3, esančios sėklos yra kanapių sėklos. Nustatyti, ar kanapių sėklos yra pluoštinių ar narkotinių kanapių sėklos, Lietuvos kriminalistinių tyrimų centras galimybės neturi. 12-oje plastikinių maišelių, kurie pateikti voke Nr. 6, esantys augalinės kilmės medžiagos likučiai yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Augalinės kilmės medžiagos gniužulas, pateiktas voke Nr. 4, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,707 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,0 proc. Nuorūkoje, kuri pateikta voke Nr. 5, esančio augalinės kilmės medžiagų mišinio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti nėra galimybės, nes mišinys smulkus ir susimaišęs. Mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga Δ9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,011 g (5,9 proc.). Plastikiniame smulkintuve, kuris pateiktas voke Nr. 2, esantys augalinės kilmės medžiagos likučiai yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Nagrinėjamoje byloje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, kuri pripažįstama įrodymu, be kita ko, nurodyta, kad pirminė kanapių sėklų masė yra 0,432 g.
Kanapės (antžeminės dalys) yra įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 19 punktą, nagrinėjamu atveju 1,139 g kanapių (antžeminių dalių) neviršija nedidelio kiekio, t. y. 5 g, ribos. Δ-9-tetrahidrokanabinolis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 94 punktą, nagrinėjamu atveju 0,011 g Δ-9-tetrahidrokanabinolio neviršija nedidelio kiekio, t. y. 0,02 g, ribos, taip pat neviršija 0,5 g nedidelio kiekio gryno Δ-9-tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose ribos (94¹ punktas).
Be D. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų R. M., S. M., L. K. parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. liepos 13 d. specialisto išvada, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. liepos 13 d. specialisto išvada Nr. 11‑1466 (23), 2023 m. kovo 13 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. G. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau nei 1,139 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,011 g psichotropinės medžiagos – Δ-9-tetrahidrokanabinolio, iki kol 2023 m. kovo 13 d. apie 14.55 val., liudytojas R. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu šias narkotines ir psichotropines medžiagas pateikė policijos pareigūnams.
Paskelbus D. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo leisti sumokėti baudą per dvejus metus.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę D. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.
Skiriant bausmę D. G. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. G. – neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui, nustatytam už baudžiamuosius nusižengimus.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1) 0,525 g kanapių (antžeminių dalių), perduotų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Liepyno g. 7, Vilniuje; 2) 0,3500 g kanapių sėklų, perduotų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Liepyno g. 7, Vilniuje (plombos Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo–priėmimo aktu suteiktas kodas Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) plastikinis malūnėlis, tuščias plastikinis maišelis, tuščias vokas, nuorūka, 46 vnt. plastikiniai permatomi užspaudžiami maišeliai, supakuoti į vokus Nr. 2, 3, 4, 5, 6 ir perduoti saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (aktas Nr. (duomenys neskelbtini), PADIS kodas (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 27 MGL, t. y. 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 18 MGL, t. y. 900 Eur (devynių šimtų eurų), dydžio baudą.
D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 0,525 g kanapių (antžeminių dalių); 0,3500 g kanapių sėklų; plastikinį malūnėlį, tuščią plastikinį maišelį, tuščią voką, nuorūką, 46 vnt. plastikinių permatomų užspaudžiamų maišelių, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.