- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-575-1301-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Z. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarimo T. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius (toliau – ir Institucija, VDI) 2007 m. lapkričio 28 d. T. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio pagrindu, t. y., už tai, kad ji, būdama LI UAB „Vakarinė Palanga“ direktore, nevisiškai įvykdė teisėtą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. rugsėjo 24 d. reikalavimą Nr. 0638-0121, neįvykdyti reikalavimo 3, 4 ir 5 punktai. Praėjus reikalavime nurodytam pažeidimų pašalinimo terminui, nebuvo perskaičiuota ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas S. V., neapskaičiuotas ir nesumokėtas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su S. V. Protokole nurodyta, kad T. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį.
II.
Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutarimu skyrė T. Z. 100 Lt baudą už ATPK 41² straipsnio pažeidimą. Remdamasis rašytine bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojo S. V. parodymais, teismas nustatė, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai tirdami LIUAB „Vakarinė Palanga“ darbo įstatymo reikalavimų laikymąsi, nustatė darbuotojo S. V. atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimus.
2007 m. rugsėjo 6 d. kvietimu LIUAB „Vakarinė Palanga“ direktorė T. Z. įpareigota pateikti Darbo inspekcijai dokumentus, nustatytų pažeidimų pašalinimui, 2007 m. rugsėjo 24 d. Darbo inspekcijos inspektorė A. Žvaliauskienė surašė reikalavimą LIUAB „Vakarinė Palanga“ direktorei T. Z. pašalinti pažeidimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, bei dėl darbuotojo S. V. atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimų.
Iš 2007 m. spalio 17 d. T. Z. paaiškinimo Darbo inspekcijai, bei Darbo inspekcijos 2007 m. rugsėjo 24 d. reikalavimo nustatyta, kad dalis nustatytų pažeidimų pašalinta, tačiau iki šiol neįvykdyti reikalavimai dėl atostogų kompensacijos dydžio ir šios kompensacijos išmokėjimo, bei neapskaičiuotas ir neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju S. V. Remdamasis Darbo kodekso 24 straipsnio ir Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas konstatavo kad Darbo inspekcijos 2007 m. rugsėjo 24 d. reikalavimas LIUAB „Vakarinė Palanga“ direktorei T. Z. pašalinti įmonėje nustatytus darbo santykių tvarkos pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas, o remiantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, T. Z., kaip įmonės vadovė, šiuos reikalavimus privalėjo įvykdyti. Be to, T. Z., įvykdžiusi dalį reikalavimų, patvirtino, kad nustatyti pažeidimai buvo, tačiau kitos reikalavimų dalies neįvykdymo nepagrindė, įstatymo nustatyta tvarka neskundė 2007 m. rugsėjo 24 d. reikalavimo dėl jame nurodytų pažeidimų ar jų dalies. Ši aplinkybė įrodo, kad T. Z. su reikalavime nurodytais pažeidimais sutiko, tačiau iki šiol jų nėra įvykdžiusi.
Teismas nustatė, kad S. V. atleidimo dieną, t. y. 2007 m. liepos 25 d. sirgo, jo nedarbingumas baigėsi 2007 m. rugpjūčio 3 d. Jo teigimu, kuris nepaneigtas, pas darbdavį po nedarbingumo atvyko iš karto pasibaigus nedarbingumui, t. y. 2007 m. rugpjūčio 6 d., tačiau su juo nebuvo atsiskaityta. T. Z. nurodė, kad S. V. po nedarbingumo atvyko tik 2007 m. rugpjūčio 9 d. Byloje yra LIUAB „Vakarinė Palanga“ aktas apie šią aplinkybę, tačiau pati T. Z. pripažįsta, kad su S. V. neatsiskaitė, nes tik 2007 m. rugpjūčio 20 d. priimtas įsakymas dėl darbuotojo S. V. atleidimo. Aplinkybės, kad S. V. darbo užmokestis atleidus iš darbo sumokėtas tik 2007 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, niekas neginčija. Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti nepagrįstai uždelstą darbuotojo S. V. atleidimo iš darbo įforminimą, bei atsiskaitymą su juo atleidus iš darbo, nustačius, kad tokiais veiksmais ir neveikimu padaryti Darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai. Aplinkybė, kad LIUAB „Vakarinė Palanga“ vadovė T. Z. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 25 d. iki 2007 m. rugpjūčio 17 d. sirgo, neatleidžia jos nuo pareigos savo ligos laikotarpiu paskirti vadovo pareigas laikinai einantį asmenį ir atsakyti už tų asmenų netinkamai atliktas pareigas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad apie T. Z. nedarbingumą ar jos ligos metu vadovo pareigas laikinai einantį asmenį, T. Z. neinformavo Darbo inspekcijos ir dokumentus pateikė tik teismui. Dėl šių aplinkybių, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai, kad net ligos laikotarpiu T. Z. atliko vadovo pareigas, šią aplinkybę pati pripažindama, kad ji būdavo darbe, buvo ir tuo metu, kai darbuotojas S. V. po nedarbingumo buvo atvykęs dėl darbo santykių nutraukimo įforminimo ir atsiskaitymo su juo.
Tarp darbo santykių subjektų kilo ginčas dėl atostogų kompensacijos dydžio, todėl paimdamas paskaičiuotą darbo užmokestį, S. V. atsisakė paimti atostogų kompensaciją, tačiau ši aplinkybė nekeičia faktinės aplinkybės apie uždelstą atsiskaitymą su S. V., nes darbo užmokestis jam išmokėtas tik 2007 m. rugsėjo mėnesio pradžioje ir po nedarbingumo atvykus pas darbdavį gauti atsiskaitymą, jis jo negavo. T. Z. nurodo, kad S. V. priklauso trijų metų atostogų kompensaciją, nes jų darbo santykiai prasidėjo ir tęsėsi iki Darbo kodekso įsigaliojimo, todėl netaikytos 177 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios reglamentuoja darbuotojo teisę atleidžiant iš darbo gauti atostogų kompensaciją už visas atostogas. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad darbo santykiai, kurie atsirado iki darbo kodekso įsigaliojimo (iki 2003-01-01), tęsiasi toliau ir jiems taikomos Darbo kodekso nuostatos. Pagal šią nuostatą, LIUAB „Vakarinė Palanga“ vadovė, atleisdama darbuotoją S. V. iš darbo, privalėjo taikyti darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalies nuostatą ir apskaičiuoti jam atostogų kompensaciją už visas atostogas. Dėl šių aplinkybių, 2007 m. rugsėjo 24 d. Darbo inspekcijos reikalavimą LIUAB „Vakarinė Palanga“ vadovei T. Z. dėl neteisingai apskaičiuotos atostogų kompensacijos S. V., teismas laikė teisėtu ir pagrįstu. Teismo nuomone, T. Z. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Skirdamas nuobaudą T. Z., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
III.
Apeliaciniu skundu T. Z. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir patenkinti jo skundą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad remiantis Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tokiu atveju, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba, tame tarpe dėl laikino nedarbingumo, visos darbuotojui priklausančios darbo sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Tuo tarpu teismas šios teisės normos netaikė, be to, net nenustatė, kada ir kokiu būdu S. V. pareikalavo galutinai su juo atsiskaityti. Inspekcijos atstovai su S. V. atlikdami tyrimą nebendravo. Nors teismo nutartyje teigiama, kad pas darbdavį jis atvyko 2007 m. rugpjūčio 6 d., tačiau į VDI atstovo klausimą jis atsakė, kad nepamena, kada pristatė nedarbingumo pažymėjimą. Be to, byloje esantis aktas patvirtina, kad S. V. nedarbingumo pažymėjimą pristatė 2007 m. rugpjūčio 9 d. Todėl netgi jeigu daryti prielaidą, kad atvykęs S. V. pareikalavo su juo galutinai atsiskaityti, tai turėjo būti atlikta per vieną dieną nuo tos dienos. Tačiau sekančią dieną S. V. neatvyko, be to, atsisakė ir telefonu nurodyti savo banko sąskaitą. Teismo posėdyje iš pradžių teigė, kad tuo metu banko sąskaitos neturėjo, tačiau 2007 m. rugpjūčio 20 d. prašyme Sodrai savo sąskaitos numerį buvo nurodęs. Be to, T. Z. paaiškino, kad jam buvo siunčiamas pranešimas jo gyvenamu adresu, kad atvyktų pasiimti atsiskaitymo, tačiau paštas grąžino pranešimą, nurodęs, kad S. V. išvykęs. Byloje pateikti žiniaraščiai patvirtina, kad už 2007 m. liepos mėnesį jam priskaičiuota 484,50 Lt atlyginimo, kuris jam išmokėtas ir yra jo parašas. Už nepanaudotas kasmetines atostogas už 3 metus jam priskaičiuota 1184 Lt, atskaičius mokesčius. Ši suma yra deponuota. Pats S. V. teismo posėdyje nurodė, kad kompensaciją už nepanaudotas atostogas jis atsisakė paimti kartu su atlyginimu, nes ji buvo per maža – tikėjosi gauti apie 5000 Lt. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, galima teigti, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas neišmokėta laiku dėl pačio darbuotojo kaltės, todėl delspinigiai neprivalo būti skaičiuojami.
Apeliantė taip pat nurodo, kad VDI atstovų nuomone, kompensacija už nepanaudotas atostogas S. V. turėtų būti paskaičiuota nuo 1997 metų. Tačiau Darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje buvo numatyta, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už 3 metus, buvo pakeista 2005 m. gegužės 28 d. Tik nuo šios datos nebeliko apribojimo, tačiau remiantis Darbo kodekso 12 straipsniu, darbo įstatymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios. Be to, DK 177 straipsnio 2 dalis prieštarauja DK 298 straipsniui, kuriame nurodyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo Palangos miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
T. Z. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad nevykdė teisėtų Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų reikalavimų, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41² straipsnyje. Atsakomybės taikymui už šio straipsnio pažeidimą yra būtina nustatyti du dalykus – Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų reikalavimų teisėtumą bei jų nevykdymą.
Atsižvelgiant į pirmąjį nurodytą požymį – reikalavimo teisėtumo nustatymą, atmestinas Inspekcijos teiginys, jog pareiškėja neskundė VDI reikalavimo. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal šį ATPK straipsnį, teismas turi nustatyti minėtą aplinkybę.
Nagrinėjamuoju atveju 2007 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos reikalavimu Nr. 0638-0121 T. Z. buvo įpareigota pašalinti 5 pažeidimus (b. l. 25). 1 ir 2 reikalavimai įvykdyti (b. l. 36), o dėl 3, 4 ir 5 reikalavimų VDI Klaipėdos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė surašė T. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl teisėtų VDI reikalavimų nevykdymo (b. l. 3). Minėtuose reikalavimuose T. Z. buvo įpareigota išmokėti kompensaciją S. V. už nepanaudotas atostogas (3 punktas), sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (4 punktas) bei teisingai paskaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas atostogas (5 punktas).
Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas dėl kompensacijos išmokėjimo už uždelstą atsiskaityti laiką yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. V. iš darbo atleistas 2007 m. liepos 25 d. (b. l. 9). Tačiau atleidimo dieną darbuotojas sirgo. Nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas 2007 m. rugpjūčio 3 d., t. y. penktadienį (b. l. 38). Byloje esantis Aktas (b. l. 23) patvirtina, kad S. V. nedarbingumo pažymėjimą į darbovietę atnešė 2007 m. rugpjūčio 9 d. Pats S. V. teismo posėdyje teigė, kad buvo į darbą atėjęs 2007 m. rugpjūčio 6 d., t. y. pirmadienį, tačiau toks jo teiginys nepagrįstas nei liudytojų parodymais, nei rašytiniais įrodymais. O esant prieštaravimams tarp įrodymų, abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko neginčijamu faktą, kad S. V. LI UAB „Vakarinė Palanga“ pasirodė vėliausiai 2007 m. rugpjūčio 9 d. Atsižvelgiant į DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darytina išvada, kad darbuotojui priklausančios darbo sumos turėtų būti išmokėtos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Manytina, kad esant pareiškėjo prašymui dėl atleidimo iš darbo nuo 2007 m. liepos 25 d. (b. l. 10), o vėliau atnešus darbdaviui nedarbingumo pažymėjimą, tą dieną jis ir pareikalavo su juo atsiskaityti. Be to, netgi apeliantės rašte Sodrai (b. l. 7) iš dalies pripažįstama, kad S. V. atvyko ir nedarbingumo pažymėjimą pateikė 2007 m. rugpjūčio 9 d., vadinasi, vėliausiai 2007 m. rugpjūčio 10 d. S. V. priklausančios sumos turėjo būti išmokėtos. Tačiau įsakymas dėl darbuotojo atleidimo priimtas tik 2007 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 9), raštas S. V. dėl atsiskaitymo parengtas 2007 m. rugpjūčio 23 d., o kitos priklausančios sumos deponuotos tik 2007 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 17). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsiskaityti darbdavys pavėlavo dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad S. V. pas T. Z. atvyko tuomet, kai ji paskambino (b. l. 46), todėl nesuprantamas pareiškėjos teiginys, jog nebuvo galima su juo susisiekti anksčiau. Dėl šios priežasties VDI reikalavimas sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką laikytinas teisėtu ir už jo nevykdymą T. Z. pagrįstai surašytas protokolas bei skirta nuobauda.
Reikalavimas sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat laikytinas teisėtu, remiantis DK 177 straipsnio nuostatomis.
Valstybinės darbo inspekcijos duotų pareiškėjai vykdyti nurodymų teisėtumas dėl teisingo kompensacijos apskaičiavimo nėra akivaizdus. Nagrinėjamu atveju, dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymo yra kilęs teisinis turtinio pobūdžio ginčas. Įstatymais yra nustatyta turtinio pobūdžio ginčų sprendimo tvarka – pagal bendrąją taisyklę jie turi būti sprendžiami teismo. Valstybinė darbo inspekcija įstatymu nėra įgaliota spręsti darbo ginčus, tuo labiau administracinėmis priemonėmis – duodama privalomus nurodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Be to, įstatymai nenustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo teisenoje galėtų būti sprendžiami turtinio pobūdžio darbo ginčai. Šioje byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės – yra kilęs turtinio pobūdžio darbo ginčas, T. Z. savo poziciją grindžia teisinėmis normomis, bendrosios kompetencijos teismas nėra išsprendęs turtinio ginčo ir pasisakęs, ar T. Z. teisinė pozicija nėra pagrįsta, byloje nėra duomenų, kad T. Z. veiksmai, kuriais ji kaltinama, būtų aiškiai ir akivaizdžiai neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vertina, kad šiuo atveju byloje neįrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priešingi teisei kalti veiksmai už kuriuos įstatymu numatyta administracinė atsakomybė. Todėl ši reikalavimo dalis laikytina nepagrįsta, o T. Z. neatsirado pareiga tokį reikalavimą vykdyti.
Atsižvelgiant į tai, kad keli VDI reikalavimai laikytini teisėtais, darytina išvada, kad T. Z. privalėjo juos vykdyti. Todėl to laiku nepadarius, VDI pareigūnė pagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o pirmosios instancijos teismas skyrė nuobaudą.
T. Z. paskirta nuobauda – 100 litų – atitinka ATPK 41² straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumą. Ji paskirta pagrįstai, įvertinus pareiškėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, todėl laikytina teisėta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarimą T. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.