Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Žano Kubecko,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei R. T.,

dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei V. V.,

nedalyvaujant atsakovei M. L. bei jos įgaliotam atstovui S. L. bei atstovui advokatui A. R.,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas, kurį 2016 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu patikslino prašydamas:

1. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1809 „Dėl Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ dalį dėl M. L. suprojektuoto 2,61 ha žemės sklypo Nr. 336 ploto, ribų ir kadastro duomenų patvirtinimo pagal šio įsakymo 1 priedo „Suprojektuotų grąžinamų natūra, suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ir nuomojamų valstybinės žemės, miško sklypų kadastro duomenys“ eilės Nr. 7 (dalį dėl 1,5 ha iš 2,61 ha žemės sklypo, kuris patenka į valstybinės reikšmės vandens telkinį);

2. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. V1-61-12462 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atkurtos M. L. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,5 ha ploto iš 2,61 ha, patenkančio į valstybinės reikšmės tvenkinį, patenkantį į 2,61 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

3. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-2561 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius Mažeikių rajono Reivyčių ir Šerkšnėnų seniūnijose atkūrimo“ dalį, kurio pagrindu 2,61 ha žemės sklypas Nr. 336 M. L. vardu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuria suteiktas M. L. 1,5 ha plotas patenka į valstybinės reikšmės tvenkinį, 2,61 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).;

4. Pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 1R-168, patvirtintos Mažeikių rajono 1-jo notarų biuro notarės R. R., dalį dėl 1,5 ha žemės ploto, kuris patenka į valstybinės reikšmės tvenkinį.

5. Taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybės nuosavybėn 1,5 ha iš 2,6100 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini);

6. Priteisti iš valstybės atsakovui L. B. 49,94 Eur;

7. Priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo pareiškime (1–8 b. l., I tomas) nurodyta ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė R. T. nurodė, kad Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1809 „Dėl Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ dalis dėl M. L. suprojektuoto 2,61 ha žemės sklypo Nr. 336 ploto, ribų ir kadastro duomenų patvirtinimo, pagal šio įsakymo 1 priedo „Suprojektuotų grąžinamų natūra, suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ir nuomojamų valstybinės žemės, miško sklypų kadastro duomenys“ eilės Nr. 7, (dalis dėl 1,5 ha iš 2,61 ha žemės sklypo patenkančio į valstybinės reikšmės vandens telkinį), Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. V1-61-12462 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria atkurtos M. L. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,5 ha žemės sklypo iš 2,61 ha pateko į valstybinės reikšmės tvenkinį, Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. P1.Ž-2561 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius Mažeikių rajono Reivyčių ir Šerkšnėnų seniūnijose atkūrimo“, kurio pagrindu 2,61 ha žemės sklypas Nr. 336 M. L. vardu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dalis, kuria suteiktas M. L. 1,5 ha plotas iš 2,61 ha pateko į valstybinės reikšmės tvenkinį, patenkantį į 2,61 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra priimti ir 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl 1,5 ha valstybinės reikšmės tvenkinio perleidimo sudaryta pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (vandens telkiniai priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims, kurių plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra priskiriami valstybės išperkamiems vandens telkiniams). Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, kurių sąrašą nustato Vyriausybė). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, (Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punktą, (vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 32.1.3.3 ir 35.1.4 papunkčius (kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, vandens telkinių ribos ir hidrografinis tinklas. Žemės sklypų planai turi būti rengiami naudojantis Lietuvos teritorijos georeferenciniu pagrindu). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ buvo patvirtintas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašas ir jų plotai. Šiame sąraše įrašytas Tulnikių tvenkinys, priskirtas valstybinės reikšmės tvenkiniui, kurio plotas 28,9 ha. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 790 2003 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ buvo pakeistas, išdėstant jo antraštę taip: „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“, o priedėlyje „Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniai ir jų plotai“ išdėstytas pavadinimas pakeistas į „Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašas“. Šio sąrašo III dalyje „Valstybinės reikšmės tvenkiniai“ Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje yra įrašytas Tulnikių tvenkinys (upė – Ašva, vandens telkinys (vyresnioji upė) – Vadakstis, užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 6,4; tvenkinio plotas, hektarais – 28,9). Žemės reformos žemėtvarkos projektu suformuota ir M. L. perduota neatlygintinai 2,61 ha žemės sklypo dalis, t. y. 1,5 ha, pateko į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinį – Tulnikių tvenkinį ir tai patvirtina byloje pateikti dokumentai – Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros kartu su 2014 m. liepos 21 d. patikrinimo išvada Nr. (3.8)-A2-3345 pateikti: Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapio ištrauka ir žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) planas; Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro išrašas; Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapio ištrauka. 2014-08-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo išvada Nr. 1SD-(7.3)-2670 (atliekant patikrinimą buvo analizuojami turimi LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastre Tulnikių tvenkinio ribų grafiniai duomenys ir palyginti su žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duoments neskelbtini) kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, plane pateiktomis sklypo ribomis ir riboženklių koordinatėmis. Pagal parengtą Tulnikių tvenkinio dalies su jo ribomis ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ribomis planą masteliu 1:2000 nustatyta, kad šio žemės sklypo dalis – 1,5 ha yra Tulnikių tvenkinyje. Ant valstybinės reikšmės Ašvos upės įrengtas Tulnikių tvenkinys, esantis Mažeikių rajone, atitinka LR vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto kriterijus, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, ir yra įrašytas į valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“). Tai, kad žemės sklypo dalis pateko į Tulnikių tvenkinį, patvirtina ir byloje esantis UAB „Šiaulių hidropojektas“ parengtas M. L. žemės sklypo dalių paskaičiavimo planas, kuriame yra nurodyta, kad 1,5 ha patenka į Tulnikių tvenkinį pagal LR upių ir ežerų kadastrą. Kadangi teisės aktai imperatyviai nurodo, kad valstybinės reikšmės vandens telkinys gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei, į tokį vandens telkinį negali būti atkurtos nuosavybės teisės, vandens telkinys yra valstybės išperkamas, todėl 2,61 ha žemės sklypas M. L., į kurį pateko 1,5 ha valstybinės reikšmės vandens telkinys – Tulnikių tvenkinys, negalėjo būti suformuotas ir perduotas. M. L. privalo grąžinti šio žemės sklypo dalį, t. y. 1,5 ha valstybinės reikšmės tvenkinio dalį valstybei, tačiau M. L. žemės sklypą 2007 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido L. B.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad 2007 m. sausio 9 d. sudaryta sutarties dalis dėl 1,5 ha, t. y. dėl valstybinės reikšmės Tulnikių tvenkinio, yra niekinė ir negalioja. LR CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucija. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės Tulnikių tvenkinio plotas, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus ar vandens telkinius panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Šiuo atveju taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir duomenų, jog nuosavybės teisės M. L. buvo atkurtos neteisėtai, nėra. Atsakovė M. L. pirkimo–pardavimo sandoriu perleido kitam asmeniui, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturėjo intereso juo disponuoti, M. L. restitucija netaikytina – ji neįpareigotina grąžinti turto įgijėjui pagal sandorį gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas M. L. pripažintinas baigtu. Restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei. Valstybė įpareigotina paskutiniajam turto įgijėjui L. B., iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti patirtas išlaidas šio turto įsigijimui, kurios neturėtų viršyti sandorio sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimo reikalavimai yra mažintini, prokuroras teismo prašo panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1809 dalį dėl 1,5 ha žemės sklypo dalies, kuris patenka į valstybinės reikšmės vandens telkinį; panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. V1-61-12462 dalį, kuria atkurtos M. L. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,5 ha ploto iš 2,61 ha, patenkančio į valstybinės reikšmės tvenkinį, patenkantį į 2,61 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-2561 dalį, kuria suteiktas M. L. 1,5 ha plotas patenka į valstybinės reikšmės tvenkinį, 2,61 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 1,5 ha žemės ploto, kuris patenka į valstybinės reikšmės tvenkinį; grąžinti valstybės nuosavybėn 1,5 ha iš 2,6100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš valstybės atsakovui L. B. 48,94 Eur. Pažymėjo, kad dėl viešojo intereso pasisakyta pačiame pareiškime. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad tuo atveju kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą termino tokiam prašymui paduoti pradžia yra laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas. Šiuo atveju pareiškimas buvo gautas 2014-04-25, tačiau, kad prokuroras surinktų pakankamai duomenų, kad į 2,61 ha žemės sklypą pateko valstybinės reikšmės vandens tvenkinys, prokurorui duomenų nepakako ir jis turėjo surinkti papildomą informaciją. Informacijos rinkimas užtruko būtent todėl, kad vyko ilgas susirašinėjimas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriumi. 2014-05-28 iš Mažeikių skyriaus buvo gauta informacija, kad žemės sklypas suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, į žemės sklypą nepatenka vandens telkinys, kuris įrašytas į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą. Tačiau 2014-06-05 apklausiant matininkę N. S., ji nurodė, kad pagal ortografinį žemėlapį ir ežerų kadastro duomenis žemės sklypas vis dėlto patenka į tvenkinio teritoriją, todėl papildomai vėl buvo kreiptasi į Mažeikių skyrių, taip pat į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl išvados pateikimo ir tik 2014-07-24 gavus Aplinkos apsaugos agentūros patikrinimo medžiagą buvo galima daryti išvadą, kad atkuriant nuosavybės teises M. L., t. y. jai suformuojant šį žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvių teisės aktų nuostatos ir į šį žemės sklypą pateko valstybinės reikšmės vandens telkinio dalis, todėl buvo kreiptasi į teismą ginat viešąjį interesą ir terminas skaičiuojamas nuo 2014-07-24. Šiuo atveju dar turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad valstybinės reikšmės vandens telkinys nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, negali būti perduotas privačion nuosavybėn ir vien šio fakto pakaktų netaikyti senaties termino.

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovė V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepime (149–154 b. l., I tomas) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais sutinka ir prašo teismo juos tenkinti. Nurodė, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje gavus 2014 m. birželio 13 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus raštą „Dėl patikrinimo atlikimo ir išvados pateikimo“ buvo atliktas nuosavybės teisių M. L. į buvusio savininko K. R. 0,165 ha turėtą žemę (duomenys neskelbtini). atkūrimo proceso patikrinimas. Buvo nustatyta, kad 2005 m. sausio 12 d. Telšių apskrities viršininkas patvirtino išvadą Nr. Vl-3675 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad pagal pilietės M. L. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas K. R. valdė nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). 0,3300 ha žemės, ir kad pagal susitarimą M. L. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1650 ha žemės (vertė 307 Lt), iš kurių yra priskirta 0,1650 ha valstybės išperkamai žemei, užimtai asmeninio ūkio žeme. M. L. pageidavo gauti žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Telšių apskrities viršininko 2006 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. Pl-Ž-276 „Dėl Mažeikių rajono kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų 2006 m. rengimo“ buvo paskelbta Mažeikių rajono Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo pradžia, nustatyti projekto rengimo terminai, patvirtinti Leckavos kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotai ir patikslintas Leckavos kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas. 2006 m. balandžio 3 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje įvyko 9 eilės pretendentų, kuriems Mažeikių rajono Leckavos kadastro vietovėje projektuojami neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės, miško sklypai, susirinkimas, kurio metu M. L. įgaliota atstovė laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 21 (duomenys neskelbtini) pasirinko pageidaujamą gauti nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,04 ha žemės sklypą Nr. 336, kurio ribas ir plotą suderino 9 eilės pretendentų žiniaraštyje. Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. Pl-Ž-1809 „Dėl Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ buvo patvirtintas Leckavos žemėtvarkos projektas ir jame M. L. suprojektuoto 2,61 ha žemės sklypo Nr. 336 plotas ir ribos. Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. V1-61-12462 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) M. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. iki nacionalizacijos pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) valdytą 0,165 ha žemės plotą (vertė 307 Lt) (duomenys neskelbtini). Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. Pl.Z-2561 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius Mažeikių rajono Reivyčių ir Šerkšnėnų seniūnijose atkūrimo“ pagrindu 2,61 ha žemės sklypas Nr. 336 M. L. vardu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad minėto žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacijos duomenyse vandenų nebuvo nurodyta. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 116 punktą sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Skundų dėl priimto sprendimo gauta nebuvo. Įvertinus Leckavos žemėtvarkos projekto plane ir M. L. 2,61 ha žemės sklypo Nr. 336, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane (parengtame 2006-10-13) pažymėtas ribas ir jas palyginus su Tulnikių tvenkinio ribomis (Tulnikių tvenkinys kaip vandens telkinio sklypas nesuformuotas), kurios nurodytos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, Leckavos kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane (kodas 13-1-2), Georeferencinio pagrindo kadastro žemėlapyje, nustatyta, kad dalis (apie 50-60 proc. žemės sklypo Nr. 336 ploto) žemės sklypo Nr. 336 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Tulnikių tvenkinio, kuris priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniui, teritoriją. Todėl padaryta išvada, kad žemės sklypas Nr. 336 buvo suformuotas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punktą ir Kadastro nuostatų 32.1.3.3 ir 35.1.4 papunkčius. Pagal šias teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad Tulnikių tvenkinys Atkūrimo įstatymo prasme Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr.Vl-61-12462 dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu buvo valstybės išperkamas ir nuosavybės teisės į jį negalėjo būti atkurtos. Atsižvelgiant į tai, kad atkuriant Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. VI-61-12462 M. L. nuosavybės teises į Žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. V1-61-12462 turėtų būti panaikintas. Taip pat turėtų būti panaikinta: Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. PI.Ž-1809 „Dėl Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ dalis dėl M. L. suprojektuoto 2,61 ha žemės sklypo Nr. 336 ploto, ribų, kadastro duomenų patvirtinimo; Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. Pl.Ž-2561 dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius Mažeikių rajono Reivyčių ir Šerkšnėnų seniūnijoje atkūrimo, kurio pagrindu 2,61 ha žemės sklypas Nr. 336 M. L. vardu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šie administraciniai aktai yra negaliojantys ab initio (nuo jų sudarymo momento), nes nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės tvenkinį negalėjo būti atkurtos. Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, turėtų būti taikoma restitucija, t. y. M. L. privalėtų grąžinti žemės sklypą, įsigytą neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau ji 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. 1R-168 žemės sklypą perleido L. B..

Atsakovas L. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog ten nėra vandenų, yra šlapynė. Einant su guminiais batais net kojos nesušlampa, kitoje vietoje 5 cm įklimpsti. Sako, kad auga medžiai apie 20 cm, jis negali kirsti, nes laikoma, kad ten – netgi miškas. Užsakė geodezinius matavimus, sumokėjo pinigus prieš du metus. Kreipėsi, kad būtų pakeistos ribos, telefonu, raštu nesikreipė. Du mėnesius sirgo, gegužės 3 d. grįžo į darbą. Nežinojo, į kokias institucijas kreiptis. Turėjo nusisamdęs advokatą, sumokėjo pinigus, advokatas turėjo kreiptis už jį, tačiau po pusės metų jis mirė. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad du mėnesius rankos nevaldė ir dėl ligos nesikreipė. Telefonu pakalbėjo su Juknevičiene. Ji pasakė, kad direktorius V. B. atostogauja ir jie tokių prašymų nėra gavę, o grunto tyrimus atlieka tik teismo prašymu. Dėl vertės nustatymo nesutinka. Nori įrodyti, kad ten ne vandenys yra, o šlapynės. Prokurorė vadovaujasi 2016-04-04 Miškų įstatymu. Nepageidauja jokių įvertinimų, miško kaina yra skirtinga, o ten, prokurorė sako, kad yra vandenys, o natūroje yra miškas. Šiuo metu neteiks jokių įrodymų. Nurodė, jog tegul teismas vertina tai, kas pateikta į bylą.

Atsakovė M. L. bei jos įgaliotas atstovas S. L. bei atstovas advokatas A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka (124, 126, 127 b. l., II tomas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra (120–121 b. l., I tomas) (toliau – ir Agentūra) atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu. Nurodė, kad gavus Šiaulių apygardos prokuratūros 2014-06-11 raštą Nr. S5-34450, Agentūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200-09-19 nutarimu Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 9 punktu, būdama Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (toliau – ir Kadastras) tvarkytoja, patikrino turimus Kadastro Tulnikių tvenkinio ribų grafinius duomenis. Juos išanalizavus, palyginus su ginčijamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plane pateiktomis sklypo ribomis, riboženklių koordinatėmis, atsižvelgiant į Tulnikių tvenkinio dalies su jo ribomis ir žemės sklypo su ribomis planą (masteliu 1:2000), Agentūra nustatė, kad ginčijamo žemės sklypo dalis (1,5 ha) yra Tulnikių tvenkinyje. Apie tai pareiškėją informavo 2014-07-21 raštu Nr. (3.8)-A4-3345 (grafinė informacija buvo pridėta). Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Tulnikių tvenkinys, esantis Mažeikių rajone, įrengtas ant valstybinės reikšmės Ašvos upės ir atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą kriterijų – tvenkiniai, įrengti upėse, kurios įrašytos į valstybinės reikšmės upių sąrašą <...>. Ašvos upė į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įrašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-01-10 nutarimu Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vandens telkinių plotų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimo Nr. 1268 „Dėl Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“ redakcija), tuo pačiu nutarimu į Sąrašą 1998-01-10 įrašytas ir Tulnikių tvenkinys. Pažymėjo, kad vadovaujantis Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, valstybinės reikšmės vandens telkiniai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Mano, kad Telšių apskrities viršininko 2006-12-01 sprendimas Nr. Vl-61-12462 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriuo ginčo žemės sklypas perduotas privačion nuosavybėn, yra neteisėtas, kadangi dalis sklypo patenka į Tulnikių tvenkinį, nuo 1998-01-10 įrašytą į Sąrašą ir nuosavybės teise priklausantį valstybei. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti <...> valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime (2 b. l., II tomas) nurodė, kad 2007 m. sausio 9 d. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 1R-168, pagal kurią pardavėja – atsakovė M. L. pardavė žemės sklypą, kurio plotas yra 2,6100 ha, atsakovui L. B.. Sutartis buvo patvirtinta, nes šalys pateikė visus sandoriui sudaryti būtinus dokumentus. Sutartį šalys perskaitė, ją pasirašė. Ši sutartis įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad notaras nerevizuoja kitų institucijų priimtų sprendimų, įsakymų. Telšių apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius Mažeikių rajono, Reivyčių ir Šerkšnėnų seniūnijose atkūrimo“, kuriuo 2,6100 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo atkurtos atsakovei M. L.. Ar tinkamai Telšių apskrities viršininkas atliko savo pareigas, mano, tikrina kitos institucijos. Nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandoriams yra privaloma notarinė forma. Taigi, atsakovui pateikus visus reikalingus dokumentus, ir buvo patvirtinta aukščiau paminėta sutartis.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009, 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1003/2013 ir kt.).

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje prašymas buvo gautas 2014-04-25, tačiau, kad prokuroras surinktų pakankamai duomenų, kad į 2,61 ha žemės sklypą pateko valstybinės reikšmės vandens tvenkinys, duomenų nepakako ir turėjo surinkti papildomą informaciją. Informacijos rinkimas užtruko, kadangi vyko ilgas susirašinėjimas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriumi. 2014-05-28 iš Mažeikių skyriaus buvo gauta informacija, kad žemės sklypas suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, į žemės sklypą nepatenka vandens telkinys, kuris įrašytas į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą. Tačiau 2014-06-05 apklausiant matininkę N. S., ji nurodė, kad pagal ortografinį žemėlapį ir ežerų kadastro duomenis žemės sklypas vis dėlto patenka į tvenkinio teritoriją, todėl papildomai vėl buvo kreiptasi į Mažeikių skyrių, taip pat į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl išvados pateikimo ir tik 2014-07-24 gavus Aplinkos apsaugos agentūros patikrinimo medžiagą buvo galima daryti išvadą, kad atkuriant nuosavybės teises M. L., t. y. jai suformuojant šį žemės sklypą, buvo pažeistos imperatyvių teisės aktų nuostatos ir į šį žemės sklypą pateko valstybinės reikšmės vandens telkinio dalis, todėl buvo kreiptasi į teismą ginant viešąjį interesą ir terminas skaičiuojamas nuo 2014-07-24.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2014-04-25 buvo gautas 2014-04-24 B. V. prašymas (9 b. l., I tomas), kuriuo prašoma ištirti galimai neteisėto Mažeikių rajono savivaldybės Reivyčių kaime esančio Tulnikių tvenkinio dalies privatizavimo aplinkybes. 2014-05-28 Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas 2014-05-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus raštas Nr. 35SS-(14.35.7.)-6 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“, kuriame nurodyta, jog M. L. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,61 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tulnikių tvenkinio riba pažeista nebuvo (42 b. l., I tomas). Taip pat byloje pateiktas 2014-06-06 N. S. paaiškinimas (dėl valstybinės reikšmės Tulnikių vandens tvenkinio ribų pažeidimo, atkuriant nuosavybes teises) (51 b. l., I tomas). N. S. paaiškino, kad pagal ortografinį žemėlapį ir ežerų kadastro duomenis žemės sklypas vis dėlto patenka į tvenkinio teritoriją, tokiu atveju žemės sklypo savininkas (jeigu sutiktų) turėtų tikslinti žemės sklypo ribas ir jeigu plotas viršija leistinumą, tada žmogui kompensuojama pinigais. 2014-07-24 Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas Aplinkos apsaugos agentūros 2014-07-21 raštas Nr. (38)-A4-3345 „Dėl patikrinimo atlikimo ir išvados, dokumentų bei paaiškinimų pateikimo“ ir patikrinimo medžiaga, pagal kurią buvo galima daryti išvadą, kad žemės sklypo 1,5 ha dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Tulnikių tvenkinyje (78–79 b. l., II tomas).

Įvertinusi tai, kokius duomenis Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. liepos 21 d. raštu Nr. (38)-A4-3345 (65 b. l., I tomas, 78 b. l., II tomas), teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2014 m. liepos 24 d. pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Šiaulių apygardos prokuroras 2014 m. rugpjūčio 22 d. (131–137 b. l., II tomas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, nepraleidęs ABTĮ numatyto 30 dienų termino, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų administracinių aktų ir prašomos pripažinti negaliojančia sutarties neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri patenka į Tulnikių tvenkinio teritoriją.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Telšių apskrities viršininkas 2005 m. sausio 12 d. patvirtino išvadą Nr. V1-3675 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, jog pagal pilietės M. L. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas K. R. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 0,3300 ha žemės ir pagal susitarimą M. L. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1650 ha žemės (vertė 307 Lt), iš jų yra priskirta 0,1650 ha valstybės išperkamai žemei užimtai asmeninio ūkio žeme. M. L. pageidavo gauti žemės (duomenys neskelbtini) (13 b. l., I tomas). Telšių apskrities viršininkas 2006 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. P1-Ž-276 „Dėl Mažeikių rajono kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų 2006 m. rengimo“ paskelbė Mažeikių rajono Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (toliau – ir Leckavos žemėtvarkos projektas) pradžią, nustatė Leckavos žemėtvarkos projekto rengimo terminus, patvirtino Leckavos kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotus ir 2006 m. patikslintą Leckavos kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą (26 b. l., I tomas). Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. balandžio 3 d. organizavo 9 eilės pretendentų, kuriems Mažeikių rajono Leckavos kadastro vietovėje projektuojami perduodami neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės, miško sklypai, susirinkimą. Šio susirinkimo metu M. L. įgaliota atstovė laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 21 (duomenys neskelbtini) pasirinko pageidaujamą gauti nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,04 ha žemės sklypą Nr. 336, kurio ribas ir plotą suderino 9 eilės pretendentų žiniaraštyje (toks žemės sklypo Nr. 336 plotas nurodytas 2006-04-03 žiniaraštyje Nr. 3) (21–23 b. l., I tomas). Telšių apskrities viršininkas 2006 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-1809 „Dėl Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ patvirtino Leckavos žemėtvarkos projektą ir jame M. L. suprojektuoto 2,61 ha žemės sklypo Nr. 336 plotą ir ribas (2006-07-25 įsakymo Nr. Pl.Ž-1809 1 priedo „Suprojektuotų grąžinamų natūra, suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ir nuomojamų valstybinės žemės, miško sklypų kadastro duomenys“ eilės Nr. 7) (24–25 b. l., I tomas). Telšių apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. Vl-61-12462 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) M. L. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. R. iki nacionalizacijos pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) valdytą 0,165 ha žemės plotą (vertė 307 Lt), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,61 ha žemės sklypą Nr. 336 (vertė 307 Lt) (duomenys neskelbtini) (39–40 b. l., I tomas). Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-2561 „Dėl nuosavybės teisių į žeme, mišką, vandens telkinius Mažeikių rajono Reivyčių ir Serkšnėnų seniūnijose atkūrimo“ pagrindu 2,61 ha žemės sklypas Nr. 336 M. L. vardu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R., notarinio registro Nr. IR-168 M. L. pardavė, o L. B. nupirko nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis: žemės ūkio; naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties sklypai, kurio plotas 2,6100 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 2 punkte nurodoma, jog žemės sklypas parduotas už 300 Lt, kuriuos M. L. gavo iš pirkėjo L. B. prieš pasirašant šią sutartį (99 b. l., I tomas). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos L. B. nuosavybės teisės į 2,6100 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (100 b. l., I tomas).

Nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2001-08-17), miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės reikšmės vidaus vandenys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 5 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2000-05-24) ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-26).

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-26) numatyta, kad valstybinio vidaus vandenų fondo paviršinio vandens telkiniams priskiriama: 1) Kuršių marios; 2) upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. km arba kurios jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus; 3) ežerai, kuriuos jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtos upės, taip pat ežerai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priskirti valstybiniam vidaus vandenų fondui; 4) potencialiai pavojingi tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 5 ha arba patvankos aukštis didesnis kaip 3 m; 5) visi kiti neprivatūs vandens telkiniai; 6) 1–5 punktuose nenurodyti išimtine nuosavybės teise valstybei priklausantys valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniai. Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ buvo patvirtintas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašas ir jų plotai. Šiame sąraše įrašytas Tulnikių tvenkinys, priskirtas valstybinės reikšmės tvenkiniui, kurio plotas 28,9 ha. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 790 2003 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ buvo pakeistas, išdėstant jo antraštę taip: „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“, o priedėlyje „Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniai ir jų plotai“ išdėstytas pavadinimas pakeistas į „Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašas“. Šio sąrašo III dalyje „Valstybinės reikšmės tvenkiniai“ Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje yra įrašytas Tulnikių tvenkinys (upė – Ašva, vandens telkinys (vyresnioji upė) – Vadakstis, užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 6,4; tvenkinio plotas, hektarais – 28,9).

Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapio ištrauka ir žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) planas, kuriame pažymėtas Tulnikių tvenkinys (mėlyna linija), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (raudona linija) bei pažymėta tvenkinio dalis žemės sklype (brūkšniuota linija) (66 b. l., I tomas). Taip pat pateiktas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro išrašas; Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapio ištrauka (67–69 b. l., I tomas). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos agentūros 2014-07-21 rašte Nr. (3.8)-A2-3345 nurodyta, jog atliekant patikrinimą buvo analizuojami turimi LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastre Tulnikių tvenkinio ribų grafiniai duomenys ir palyginti su žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plane pateiktomis sklypo ribomis ir riboženklių koordinatėmis. Pagal parengtą Tulnikių tvenkinio dalies su jo ribomis ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ribomis planą masteliu 1:2000 nustatyta, kad šio žemės sklypo dalis – 1,5 ha yra Tulnikių tvenkinyje. Ant valstybinės reikšmės Ašvos upės įrengtas Tulnikių tvenkinys, esantis Mažeikių rajone, atitinka LR vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto kriterijus, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, ir yra įrašytas į valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“ (65 b. l., I tomas). Taip pat byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių hidroprojektas“ parengtas M. L. žemės sklypo dalių paskaičiavimo planas (M 1:5000), iš kurio matyti, kad 1,50 ha žemės sklypo dalis (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Tulnikių tvenkinį pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą (63–64 b. l., I tomas).

Byloje pateiktas VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ 2016-02-09 raštas Nr. (9.24)GRPK_S-10 dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, kad „GIS-Centras“ išanalizavęs georeferencinio pagrindo kadastre (taip pat ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinyje GDR10LT) įregistruoto Tulnikių tvenkinio ribas, kurios yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose ir kurias preliminariai identifikavo pagal ištraukos ir plano kopiją, nustatė, kad Tulnikių tvenkinio ribos Georeferencinio pagrindo kadastre nuo 2014 metų nesikeitė, tai yra nebuvo tikslinamos. Taip pat rašte nurodyta, kad dėl Tulnikių tvenkinio pakeitimo niekas nesikreipė ir šiuo metu nėra sprendžiamas joks klausimas dėl jo ribų keitimo. Teismo posėdžio metu atsakovas L. B. paaiškino, jog su prašymu (raštu) į „GIS-Centras“ patikslinti Tulnikių tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), ribas (koordinates) nesikreipė, pažymėjo, jog kreipėsi tik žodžiu.

Taigi, įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą, darytina išvada, kad ginčo žemės sklypo dalis 1,50 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) yra Tulnikių tvenkinio, kuris priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniui, teritorijoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, kuris gali būti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221–248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A882-65/2009, 2014 m. sausio 29 d. Nr. A146-79/2014 ir kt.).

Pabrėžtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra nurodęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (bylos Nr. A4-48/2007, A7-1008/2004), tiek sprendimų, kurie neatitinka žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ginčijimas, kai šių pažeidimų pašalinimas ir teisėtumas užtikrinamas nuosavybės teisių atkūrimo procese, tiek ir bylos, kai ginčijamas sprendimas, susijęs su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, bei valstybės nuosavybės (žemės) praradimu dėl numanomai padarytų įstatymų pažeidimų, vertinti kaip bylos, susijusios su viešojo intereso gynimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A -1561/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo suinteresuota visuomenė, todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti.

Konstatuotina, kad Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1809 „Dėl Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ dalis dėl M. L. suprojektuoto 2,61 ha žemės sklypo Nr. 336 ploto, ribų ir kadastro duomenų patvirtinimo, pagal šio įsakymo 1 priedo „Suprojektuotų grąžinamų natūra, suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ir nuomojamų valstybinės žemės, miško sklypų kadastro duomenys“ eilės Nr. 7 (dalis dėl 1,5 ha iš 2,61 ha žemės sklypo, kuris patenka į valstybinės reikšmės vandens telkinį); Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. V1-61-12462 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria atkurtos M. L. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,5 ha ploto iš 2,61 ha, patenkančio į valstybinės reikšmės tvenkinį, patenkantį į 2,61 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-2561 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius Mažeikių rajono Reivyčių ir Šerkšnėnų seniūnijose atkūrimo“ dalis, kurio pagrindu 2,61 ha žemės sklypas Nr. 336 M. L. vardu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuria suteiktas M. L. 1,5 ha plotas patenka į valstybinės reikšmės tvenkinį, 2,61 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos, todėl naikintinos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnį, išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad negali būti perleidžiami, tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažinta negaliojančia 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 1R-168, patvirtintos Mažeikių rajono 1-jo notarų biuro notarės R. R., dalis dėl 1,5 ha žemės ploto, kuris patenka į valstybinės reikšmės tvenkinį.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti restituciją: grąžinti valstybės nuosavybėn 1,5 ha iš 2,6100 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo. Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams–fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti.

ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų būti laikytinas šešių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą Paplauskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiškėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iš pareiškėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimą, ir konstatuota, kad pareiškėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t. y. iki kol institucijos suteikė pareiškėjai naują tokio paties dydžio žemės sklypą.

Taigi, šioje byloje nustačius, kad ginčo žemės sklypo dalį, į kurią neteisėtais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės, atsakovė M. L. pirkimo–pardavimo sandoriu perleido kitam asmeniui, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturėjo intereso juo disponuoti, M. L. restitucija netaikytina – ji neįpareigotina grąžinti turto įgijėjui pagal sandorį gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas M. L. pripažintinas baigtu. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Nagrinėjamu atveju 2,6100 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. 1R-168 buvo parduotas už 86,89 Eur (300 Lt) ir nors ši suma mažesnė už tuo metu buvusią rinkos kainą, tačiau toks kainos nustatymas neprieštarauja sutarčių laisvės principui ir atitiko sutarties šalių valią. Teismas pažymi, jog atsakovas L. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka dėl vertės nustatymo, nepageidauja jokių įvertinimų, prašo teismo vertinti tai, kas pateikta į bylą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybė įpareigotina paskutiniajam turto įgijėjui L. B., iš kurio turto dalis natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jo patirtas šio turto dalies įsigijimo išlaidas – 49,94 Eur.

Konstatavus, kad ginčijamų aktų dalys yra naikintinos aukščiau nurodytais pagrindais bei remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šioje byloje skundžiamų administracinių aktų dalių panaikinimas neužkerta kelio atsakovams kreiptis dėl turtinės ar neturtinės žalos, jei, atsakovų manymu, jis ją patyrė dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo jiems atkuriant nuosavybės teises, atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-623/2010, 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

Taip pat pareiškėjas prašo iš atsakovų priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų apskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas, teismas neturi pagrindo jas priteisti (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2010 m. spalio 8 d. administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010).

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta motyvuoto pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų detalaus apskaičiavimo bei jų pagrindimo. Nesant motyvuoto prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais gali pateikti motyvuotą prašymą dėl išlaidų atlyginimo kartu su šių išlaidų detaliu apskaičiavimu bei jų pagrindimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Taip pat byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-01-27 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-1078 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad advokatas A. R. pateikė prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. L., pagal 2014-12-16 sprendimą Nr. SP-4135(7.3448) (96 b. l., II tomas). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, o šiuo atveju sprendimas nėra priimamas atsakovės M. L. naudai, todėl nėra jokio pagrindo valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (ABTĮ 45¹ straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1809 „Dėl Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos Leckavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ dalį dėl M. L. suprojektuoto 2,61 ha žemės sklypo Nr. 336 ploto, ribų ir kadastro duomenų patvirtinimo, pagal šio įsakymo 1 priedo „Suprojektuotų grąžinamų natūra, suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ir nuomojamų valstybinės žemės, miško sklypų kadastro duomenys“ eilės Nr. 7 (dalį dėl 1,5 ha iš 2,61 ha žemės sklypo, kuris patenka į valstybinės reikšmės vandens telkinį).

Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. V1-61-12462 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atkurtos M. L. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,5 ha ploto iš 2,61 ha, patenkančio į valstybinės reikšmės tvenkinį, patenkančio į 2,61 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-2561 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius Mažeikių rajono Reivyčių ir Šerkšnėnų seniūnijose atkūrimo“ dalį, kurios pagrindu 2,61 ha žemės sklypas Nr. 336 M. L. vardu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuria suteiktas M. L. 1,5 ha plotas patenka į valstybinės reikšmės tvenkinį, 2,61 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 1R-168, patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R., dalį dėl 1,5 ha žemės ploto, kuris patenka į valstybinės reikšmės tvenkinį.

Taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybės nuosavybėn 1,5 ha iš 2,6100 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš valstybės atsakovui L. B. 49,94 Eur.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.