Telšių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) atstovui S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2017 m. liepos 3 d. 13 val. 30 min. Akmenės rajone, Naujojoje Akmenėje, Nepriklausomybės al. 3, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), sustabdytas policijos pareigūno, vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 17 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

I. Administracinio nusižengimo aplinkybės

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. A. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, paaiškino automobilio nevairavęs, o tik jame sėdėjęs. Neneigė minėtą rytą nuėjęs į svečius pas R. D., su juo išgėręs nedidelį butelį brendžio. Po to, R. D. paprašytas draugas pavežė juos iki Ramučių gatvės, Naujojoje Akmenėje, o grįždami sustojo prie parduotuvės Nepriklausomybės alėjoje. Ten R. D. ir susipyko su minėtu draugu, kuris automobilį paliko stovėti prie parduotuvės, rakteliai – užvedimo spynelėje ir išėjo. S. A. teigimu, parduotuvėje R. D. iš sąskaitos nusiėmė pinigų, alkoholinių gėrimų jie nepirko. Išėję iš parduotuvės sėdo į automobilį: jis – už vairo, R. D. – greta, tačiau iš vietos nepajudėjo. Paaiškino, jog policijos pareigūnų paprašytas blaivumą pasitikrinti atsisakė, nes negalvojo esant būtina, kadangi nevairavo. Teigia į automobilio vairuotojo vietą atsisėdęs tik pagalvoti apie tai, kam būtų galima paskambinti, jog pavairuotų automobilį. Triskart paprašytas policijos pareigūnų pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu atsisakė dėl to, kad nepasitiki alkotesterių rodmenimis, o į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo nevyko, nes nežinojo, kad galima. Papildė vairuojantis krovininę transporto priemonę, vairavimo stažas – apie 30 metų.

Liudytojas D. G. apklaustas teismo posėdyje parodė S. A. pažįstantis tik dėl pastarojo padaryto teisės pažeidimo. Šių metų vasarą, birželio ar liepos mėnesį, tikslaus laiko neatsimena, kartu su pareigūne Lijana Šimkuviene uniformuoti pradėjo tarnybą. Būdami ties policijos komisariatu, prie netoli esančios parduotuvės pastebėjo reikalingą apklausti asmenį, todėl pėsčiomis nuėjo link parduotuvės. Pakeliui pastebėjo iš parduotuvės išeinančius du vyriškius, kurie atrodė neblaivūs. Eidami parduotuvės link juos stebėjo apie minutę. Vienas iš vyriškių, kaip vėliau paaiškėjo – S. A., rankose nešėsi du butelius po 1 l talpos alaus, kuriuos padėjo ant automobilio, stovėjusio prie parduotuvės, galinės sėdynės. D. G. teigia nepastebėjęs, kad automobilį prieš tai kas būtų atrakinęs. Abu vyriškiai sėdo į automobilį, S. A. – už automobilio vairo, kitas – greta, abu užsisegė saugos diržus. Jam su kolege einant iš už minėto automobilio galo, vairuotojas užvedė automobilį, o jiems praėjus automobilio galą vairuotojas pradėjo važiuoti atbuline eiga. Vairuotojui pavažiavus gal du metrus, jis neleido jam toliau vairuoti – pripuolęs atidarė keleivio pusės dureles ir vairuotojas pats tada jau užgesino automobilio variklį, o rankas padėjo sau ant kelių. D. G. parodė ištraukęs iš užvedimo spynelės automobilio raktelius o vairuotojo paprašęs pateikti dokumentus. Vairuotojas iš pradžių jokių dokumentų nepateikė, buvo akivaizdžiai matyti, kad yra neblaivus. Pareigūno teigimu, S. A. užsiminė vairuojantis krovininį automobilį ir negalintis netekti vairuotojo pažymėjimo, į ką jam buvo atsakyta, jog neblaiviam vairuoti draudžiama. Atvykus radijo ryšiu iškviestam kolegų ekipažui su alkotesteriu, automobilio vairuotojas kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą, teigdamas, jog nevairavo, o tik sėdėjo jame. Vairuotojui ne kartą tiek prie automobilio, tiek policijos komisariate buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis tai daryti atsisakė, nors jam buvo išaiškinta atsakomybė už patikrinimo vengimą, bei jo teisės, numatytos ANK. Būti patikrintas gydymo įstaigoje asmuo nepageidavo. Protokolui surašyti vairuotojas buvo pristatytas į policijos komisariatą. Automobilio keleivis, kaip vėliau paaiškėjo – minėto automobilio savininkas, visą laiką sėdėjo automobilyje, jis taip pat pristatytas į policijos komisariatą, kur paaiškino pats esąs neblaivus ir vairuoti negali, tačiau į klausimą, kodėl perdavė automobilį vairuoti taipogi neblaiviam, atsakė, jog tai jam nesvarbu. Transporto priemonės savininkui R. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už leidimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, tačiau nepamena, ar šis pripažino kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. D. parodė pažįstantis S. A., tarpusavio santykius nurodė esant draugiškus. Paaiškino tądien su S. A. savo namuose gėrę alkoholį, tada atėjo dar keli pažįstami. R. D. paaiškino tądien išgėręs daug, kiek gėrė kiti sugėrovai jis nežino. Išsikalbėjus apie automobilio remontą, sugalvojo nuvažiuoti pas meistrą Ramučių gatvės garažuose. Atėjus į svečius blaiviam V. I., pastarojo ir paprašė nuvežti į minėtus garažus, o pakeliui – į parduotuvę išsigryninti pinigų. Tačiau prie parduotuvės jis su S. A. susibarė, o supykęs automobilį vairavęs V. I. pasakė išeinantis namo ir, palikęs automobilį prie parduotuvės, išėjo. Su S. parduotuvėje tik išsigrynino pinigus, nieko nepirko. Išėję iš parduotuvės sėdo į automobilį nuspręsti, kas parvairuos automobilį prie namų, nes į Ramučių gatvę važiuoti nebeketino. Pasak R. D., automobilio variklio niekas užvedęs nebuvo. Tačiau netrukus prisistatė du policijos pareigūnai, vienas iš keleivio pusės ištraukė automobilio raktelius, tačiau kodėl – jis nežino, po to liepė pasitikrinti alkotesteriu, davė pasirašyti protokoluose ir jis buvo nubaustas 45 eurų bauda. R. D. teigimu, S. A. automobilio nevairavo, jo variklio užvedęs nebuvo, tik sėdėjo vairuotojo sėdynėje, o jis – gretimoje keleivio vietoje, automobilio raktelius V. I. buvo palikęs užvedimo spynelėje. R. D. paaiškino su policijos nutarimu nesutikęs, tačiau paskirtą bauda sumokėjęs, o nutarimo teismui neskundęs, nes neturėjo tam laiko.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Lijana Šimkuvienė parodė S. A. pažįstanti, kaip jos aptarnaujamos teritorijos gyventoją. Vasarą, vykdydama tarnybą su kolega D. G., prie parduotuvės netoli policijos komisariato pastebėjo reikalingą apklausti asmenį ir nuėjo parduotuvės link. Priartėjus prie parduotuvės pamatė automobilį užsivedusį ir iš vietos pajudėjusį S. A., bei iš parduotuvės išeinantį R. D.. Jos kolega, sustabdęs minėtą automobilį, per durelių langą iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius ir išsikvietė kolegų ekipažą padėti pristatyti asmenis į policijos komisariatą girtumui nustatyti. Abu vyrai – S. A. ir R. D. įvykio vietoje šaukė, reikalavo pasakyti, iš kur sužinojo, kas juos įskundė, elgėsi agresyviai. Abu buvo pristatyti į policijos komisariatą protokolams surašyti. Lijana Šimkuvienė parodė su kolega buvusi apie pusės metro atstumu nuo minėto automobilio, kai šis pajudėjo gal 3-5 metrus, o jų sustabdyti vairuotojas ir keleivis piktinosi, nė nesupratę, iš kur atsirado policijos pareigūnai ir kas juos įskundė. Vairuotojas atsisakė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tik ji nepamena priežasties. Abu atrodė akivaizdžiai neblaivūs, elgėsi agresyviai, iššaukiančiai. Lijana Šimkuvienė nurodė minėto įvykio aplinkybių dabar tiksliai neprisimenanti, nes praėjo nemažai laiko, bei prašo vadovautis jos tarnybiniame pranešime, surašytame iš karto po įvykio, nurodytais duomenimis.

Teismo posėdyje Telšių AVPK Akmenės r. PK atstovas Saulius Kvederis nurodė, jog Kelių eismo taisyklių 17 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant vairavimo fakto nustatymą, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtai normai taikyti pakanka konstatuoti faktą, jog transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2007 m. vasario 23d. nutartis Nr. N/l-413/2007, 201l m. rugpjūčio 29 d. nutartis Nr. N/62-4035/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog būtent 2017 m. liepos 3 d. apie 13 val. 30 min. Naujojoje Akmenėje, Nepriklausomybės al, greta namo Nr. 3 namo lengvąjį automobilį vairavo S. A.. Nors asmuo neigia tai daręs, tačiau, jo nuomone, aiškūs ir nuoseklūs policijos pareigūnų parodymai patvirtina minėtą asmenį vairavus. Vadovaujantis KET 17 punktu, S. A. turėjo pareigą pasitikrinti blaivumą, tačiau to nepadarė. O nesutikęs to padaryti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 29 punkto nuostatomis, t. y. atsisakęs tikrintis ar nesutikęs su policijos atlikto tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, galėjo pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Vadovaujantis ANK 605 straipsniu, vairuojantys transporto priemones asmenys, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi būti nušalinti nuo transporto priemonių valdymo ir nustatyta tvarka patikrinta jų neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena. Nurodyti asmenys tikrinami vietoje ir (arba) siunčiami neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatyti ir tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo patikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, pristato šį asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti („Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 3 punktas). Institucijos atstovo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad S. A. neblaivumo patikrinimas automobilio sustabdymo vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl paties S. A. išreikštos valios nesitikrinti. Tokia S. A. veika visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus vengimo pasitikrinti neblaivumą požymius. Pažymėjo, kad asmens veikai kaip vengimą pasitikrinti neblaivumą kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Todėl, atstovo nuomone, S. A., tyčiniais veiksmais siekė išvengti neblaivumo patikrinimo ir gresiančios administracinės atsakomybės. S. A. teiginius, kad atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą jis nesuprato ir nenumatė savo elgesio žalingų pasekmių ir jų nenorėjo, tyčios vengti neblaivumo patikrinimo neturėjo, jam nebuvo žinoma, jog gali grėsti žymiai didesnė bauda ir dvigubai ilgesnio termino vairuotojo pažymėjimo atėmimas nei už lengvą neblaivumo laipsnį, atsižvelgdamas į jo brandų amžių, gyvenimišką patirtį ir turimą 30 metų vairavimo stažą, vertina kaip pažeidėjo gynybinę versiją.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.

KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

KET 17 punkte nurodyta, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

S. A. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje įrodyta: 2017 m. liepos 3 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 51ANP-107223945-17, kuriame užfiksuotas padaryto pažeidimo faktas; policijos pareigūnų D. G. ir Lijanos Šimkuvienės 2017 m. liepos 3 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose išsamiai išdėstytos užfiksuoto pažeidimo aplinkybės; 2017 m. liepos 3 d. pranešimu S. A. dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; VĮ „Regitra“ informacine pažyma apie kelių transporto priemones, kurioje transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas nurodytas R. D.; byloje pateiktos skaitmeninės laikmenos su 2017 m. liepos 3 d. garso įrašu, kuriame užfiksuotas policijos pareigūno D. G. pranešimas patrulių ekipažui (duomenys neskelbtini)“ dėl sustabdyto vairuotojo be dokumentų, bei kita rašytine bylos medžiaga.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad S. A. 2017 m. liepos 3 d. 13 val. 30 min. Naujojoje Akmenėje, Nepriklausomybės alėjoje, ties pastatu Nr. 3 vairavo R. D. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o sustabdytas policijos pareigūno vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. padarė ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šio KET pažeidimo padarymo faktą neabejotinai patvirtina minėtą įvykį tiesiogiai matę policijos pareigūnai D. G. ir Lijana Šimkuvienė, o aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti S. A. padarius nusižengimą ir duoti klaidinančius parodymus, teismas nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltininkas. Netikėti šių policijos pareigūnų teisme duotais parodymais nėra pagrindo, kadangi jie dėl esminių nusižengimo padarymo aplinkybių buvo nuoseklūs ir vienodi. Alkoholio vartojimo minėtą dieną faktą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pats S. A., paaiškinęs, jog pas R. D. atsinešė ir gėrė brendį, bei liudytojas R. D.. O pastarojo liudytojo parodymai, patvirtinant kaltininko poziciją, jog automobilio šis nevairavo, o tik sėdėjo, visų bylos įrodymų kontekste vertintini kritiškai, kaip noras padėti savo draugui išvengti nuobaudos už padarytą nusižengimą. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pats R. D. Telšių AVPK Akmenės r. PK 2017 m. liepos 26 d. nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 430 straipsnio 1 dalyje, t. y. už leidimą savo transporto priemonę vairuoti akivaizdžiai neblaiviam S. A., atsisakiusiam tikrintis blaivumą, paskirtą baudą sumokėjo. Ir nors teismo posėdyje nurodė nesutikęs su minėtu nutarimu, tačiau pripažino baudą sumokėjęs ir nutarimo neskundęs.

III. Nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

S. A. veikoje atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracine tvarka baustas 2 kartus už KET pažeidimus (leistino greičio viršijimas), turi galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtas baudas sumokėjo, taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transportu, kaltės formą – administracinis nusižengimas padarytas netiesiogine tyčia; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais S. A. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pagal baudos dydžio straipsnio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, yra numatytas kaip papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai, šiuo atveju – teismui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas tiek administracinei nuobaudai, tiek administracinio poveikio priemonei skirti reikšmingas aplinkybes, bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, S. A. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, nustatant minimalų įstatymo numatytą šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, kuris, teismo nuomone, atsižvelgus į paskirtos nuobaudos – baudos dydį, bus pakankamas administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, bei atitiks proporcingumo reikalavimą, jog tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra. Teisės vairuoti atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą (ANK 682 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu asmuo negali šia teise naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, laikomas netekęs šios specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ANK 682 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland).

Nagrinėjamos atveju pažymėtina, kad teismas išnaudojo visas galimybes įrodymams surinkti, bei aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, t. y. buvo ieškotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas liudytojas V. I., tačiau telefonu abonentas neatsiliepė, o jo gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje nežinoma. Todėl, atsižvelgiant į administracinių nusižengimų teisenos paskirtį – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, teismo nuomone, šio proceso metu buvo laikytasi visų administracinių nusižengimų teisenos principų užtikrinant visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą.

Kadangi S. A. inkriminuojamo administracinio nusižengimo – ANK 422 straipsnio sankcijoje administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas nenumatyta, todėl administracinio nusižengimo padarymo priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktina jo savininkui R. D..

Dokumentai, reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui – skaitmeninė laikmena su garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 675, 681 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje ir skirti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Skirti S. A. administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienų) metų terminui.

Dokumentus, reikšmingus administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui – skaitmeninę laikmeną su garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Išaiškinti S. A., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

– nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK 17069729618), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A15.-140-1008/2017) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti S. A., kad teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu asmuo negali šia teise naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, laikomas netekęs šios specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Nutarimo kopiją (nuorašą) per tris darbo dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam S. A. ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.