- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-238/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“
- Atsakovas
- V. M., L. M.
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Advokatai
- Dalius Vaitekūnas, Dalius Baranauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ir atsakovo V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1877-104/2010 ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams V. M., L. M., tretysis asmuo - L. M. (atsakovo motina) dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Medicinos bankas“ ir V. M. 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. LOAN-39553, vėliau 2007 m. birželio 4 d. ir 2008 m. spalio 31 d. pasirašė papildomus susitarimus, pagal kuriuos Medicinos bankas V. M. suteikė l 675 000 litų kreditą, galutinis kredito grąžinimo terminas - iki 2009 m. liepos l d. Be to, UAB „Medicinos bankas“ ir V. M. 2007 m. lapkričio 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN-46247, 2008 m. spalio 6 d papildomą susitarimą, remiantis kuriais UAB „Medicinos bankas“ V. M. suteikė 270 000 litų kreditą, galutinis kredito grąžinimo terminas - iki 2009 m. kovo 1 d. V. M. nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartis Nr. LOAN-39553 ir LOAN-46247, pastarosios ieškovo UAB „Medicinos bankas“ buvo vienašališkai nutrauktos nuo 2009 m. sausio 15 d. Įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas įkeistu turtu bei atsakovo sutuoktinės L. M. laidavimu.
Ieškovas sužinojo, kad V. M. 2008 m. gruodžio 15 d. Dovanojimo sutartimi Nr. ERN - 2912, savo artimai giminaitei L. M. (motinai) padovanojo 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios, UAB „Medicinos bankas“ nuomone, turėjo būti skirtos V. M. ir L. M. (atsakovo sutuoktinės) įsipareigojimams ieškovui įvykdyti.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą ir actio Pauliana pagrindu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo V. M. ir jo motinos L. M. sudarytą 2008 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartį Nr. ERN-2912, kuria atsakovas V. M. padovanojo savo motinai L. M. 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). ir 3/10 lis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. M. ir L. M. skolos išieškojimą pagal 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutartį Nr. LOAN_39553 ir 2007 m. lapkričio 5 d. kredito sutartį Nr. LOAN_46247 su visais pakeitimais nukreipti į 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 3/10 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu, kurio rašymo apsirikimas ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis palikta nepakeista) ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutarties Nr. ERN-2912 dalį, kuria V. M., padovanojo savo motinai L. M. 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/10 lis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją natūra ir padovanotą turtą grąžinti atsakovui V. M.; nukreipti UAB „Medicinos banko“ reikalavimą dėl V. M. ir L. M. skolos išieškojimo pagal 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutartį Nr. LOAN-39553 ir 2007 m. lapkričio 5 d. kredito sutartį ir Nr. LOAN-46247 su visais pakeitimais į 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/10 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu sprendimu priteista iš atsakovų 9 245 Lt žyminio mokesčio ir 3 784, 20 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui bei 31, 85 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad byloje yra visos CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas, nes dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu priteistos 1 945 000 Lt skolos sumos ginčo nėra (ginčijamas tik palūkanų ir delspinigių dydis), po ginčo sandorio likusio skolininkui priklausančio turto rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro vertinimus yra 1 632 194, 61 Lt, o pagal nepriklausomus turto vertinimus – 1 086 363,59 Lt (b. l. 285). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl sudaryto ginčijamo sandorio skolininkas tampa nemokus, nors ginčijamo sandorio atsakovas sudaryti neprivalėjo. Be to, skolininkas buvo nesąžiningas, nes sudarė sutartį su savo moktina (CK 6.67 str. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo motinai dar ir pusė buto, tačiau ieškovas reikalavimo dėl šios sutarties dalies nepareiškė, todėl šioje dalyje sutartis laikoma galiojančia. Atitinkamai ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, t. y. tik dėl žemės sklypų perleidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo ištaisyti rašymo apsirikimą arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti UAB „Medicinos bankas“ reikalavimai dalyje dėl išieškojimo nukreipimo į grąžintiną turtą.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovo skola ieškovui iki šiol yra ginčijama ir dėl jos įsiteisėjusio teismo sprendimo nėra priimta. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, apelianto prašymu, nestabdė bylos iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl ieškovo reikalavimo teisės atsakovui.
2. Taikant actio Pauliana institutą, apelianto mokumas turėtų būti nustatomas ginčo sandorio sudarymo dienai, t. y. 2008 m. gruodžio 15 d., kada buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. ERN-2912, o ne atsakovo mokumo vertinimu po pusmečio ar metų. Tuo tarpu ieškovui hipoteka įkeisto turto vidutinė rinkos vertė 2008 m. gruodžio 15 d. buvo 2 770 000 Lt ir, esant nestabiliai nekilnojamojo turto rinkai, įkeisto nekilnojamojo turto vertė gali ne tik mažėti, bet ir didėti. Be to, po ginčo sandorio sudarymo apeliantui nuosavybės teise priklausė dar 9 nekilnojamojo turto vienetai.
3. Teismas nepagrįstai, niekuo nemotyvuodamas, vadovavosi ieškovo nurodoma priverstinio turto pardavimo verte, nors turėjo būti vadovaujamasi turto rinkos verte.
4. Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės ribomis, todėl turi būti nustatoma, ar kreditorius nepiktnaudžiauja šiuo institutu, ar nėra nepagrįstai suvaržomos skolininko teisės. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė paties ieškovo veiksmų suteikiant atsakovui kreditą ir užtikrinant atsakovo prievolių įvykdymą hipoteka. Atitinkamai, atsakovo nuomone, vieno kredito sandorio sudarymas, jį tinkamai ir efektyviai užtikrinus likvidaus turto hipoteka, negali varžyti atsakovo veiksmų laisvės likusį jo gyvenimą sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ar jo perleidimo.
5. Byloje nenustatyta, į kokią dalį ir kokia apimtimi nukreiptinas ieškovo reikalavimas į ginčo sandoriu perleistą turtą, todėl CK 6.66 straipsnio nuostatos apskritai negali būti taikomos.
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apelianto nurodytos aplinkybės bei pateiktų įrodymų, kad ieškovas dėl tos pačios reikalavimo teisės yra pareiškęs dar vieną actio Pauliana ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2625-431/2009, kuri iki šiol yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
7. Ieškinį tenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus. Tuo tarpu atsakovas neatlygintinai perleido turtą, kuris galėjo būti skirtas atsakovų įsipareigojimų įvykdymui. Atitinkamai sudarydamas ginčijamą sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, atsakovas siekė išvengti atsiskaitymo su ieškovu, kuriam įsiskolinimas dėl skaičiuojamų palūkanų tik didėja. Ieškovo įsitikinimu, vertinant UAB „Medicinos bankas“ atsakovo įkeisto turto vertę, turi būti vertinama įkeisto nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo vertė, kuri atspindi, už kokią kainą turtas gali būti parduodamas per 10 mėnesių laikotarpį. Neatlygintinio sandorio sudarymo atveju trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas nenustatinėjamas ir tai nėra įrodinėjimo dalykas (CK 6.66 str. 2 d.), tačiau šioje konkrečioje situacijoje sandorio šalys buvo dar ir nesąžiningos (CK 6.67 str. 1 p.). Tuo tarpu UAB „Medicinos bankas“ tektų nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta tik tuo atveju, jeigu atsakovai būtų sąžiningi ir, siekdami išvengti atsiskaitymo su ieškovu, nebūtų neatlygintinai perleidę savo turėto nekilnojamojo turto. Atitinkamai į perleistą turtą nukreipiamas UAB „Medicinos bankas“ reikalavimas atsakovams pagal 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutartį Nr. LOAN-39553 (su visais pakeitimais ir papildymais“ bei 2007 m. lapkričio 5 d. kredito sutartį Nr. LOAN-46247.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas V. M.. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovo atstovas nuo apeliacinio skundo atsisakė. Toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl priimamas, o apeliacinis procesas pagal ieškovo skundą nutrauktinas (CPK 308 str. 1 d.). Todėl byla nagrinėjama atsakovo V. M. apeliacinio skundo ribose.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išaiškino visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialios ir procesines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais kolegija sutinka (CPK 263 str. 1 d.).
Pagal CK 6.66 straipsnį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (acto Pauliana). Būtent šios normos pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Nesutikdamas su teismo sprendimu atsakovas savo apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia tuo, kad ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, o pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo teisės, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2623-565/2009, nes atsakovas toje byloje ginčijo skolą.
Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi minėto Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš solidariosios skolininkės L. M. priteista ieškovui 2 026 011 Lt skola ir palūkanos, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria nurodyta suma buvo priteista iš V. M. panaikino, bet ieškinio kaip nepagrįsto neatmetė, o bylą šioje dalyje nutraukė tuo pagrindu, kad Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo įsiteisėjusia 2009 m. kovo 26 d. nutartimi ir Vilniaus pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo išspręstas šalių ginčas dėl skolos iš atsakovo V. M. priteisimo (CPK 293 str. 3 p.).
Be to, bylos duomenys rodo, kad ginčijamų sandorių sudarymo dienai atsakovas nustojo mokėti bankui palūkanas, dėl ko po mėnesio ginčo sutartis buvo nutraukta. Todėl teigti, kaip tai daro atsakovas, kad ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, negalima.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl sudaryto sandorio skolininkas tapo nemokus, nes dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti ieškovui sutartinių įsipareigojimų. Tokiam savo teiginiui pagrįsti apeliantas pateikia duomenis apie jo 2008 m. gruodžio 15 d. turėto turto mąstą bei ieškovui įkeisto turto vertę, kuri, pasak jo, tuo metu sudarė 2 770 000. Tačiau pastebėtina, kad pastarojo turto įkainojimas buvo atliktas gerokai anksčiau (nuo 1 mėnesio iki 3,5 mėnesio) iki ginčo sandorio sudarymo, t. y. nekilnojamojo turto rinkos krizės Lietuvoje pradžioje, tuo tarpu pats sandoris buvo sudarytas 2008 m. gruodžio mėnesį, t. y. tuo metu, kai nekilnojamojo turto kainos mažėjo.
Be to, pagal CK 6.66 straipsnį bei suformuotą teismų praktiką kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytą sandorį, kai šis pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-2009 BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“, Danske bank A/S). Tuo tarpu mažindamas savo turto masę tuo metu, kai nekilnojamojo turto kainos pastoviai mažėjo, apeliantas akivaizdžiai pažeidė kreditoriaus teises. Minėta aplinkybė bei tai, kad sudarytas neatlygintinis sandoris su apeliantui artimu žmogumi (mama), akivaizdžiai parodo nesąžiningus atsakovo veiksmus (CK 6.66 str. 2 d., 6.67 str. 1 p.). Be to, byloje nėra įrodyta, kad atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Atitinkamai tai, kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus interesus, patvirtina ir tai, kad ieškovas iki šiol neatgavo net dalies skolos.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukreipė išieškojimą į visą ginčo sandoriu padovanotą turtą (CPK 6.66 str. 4 d.).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas kitas ieškovo pareikštas actio Pauliana ieškinys. Tačiau ši aplinkybė lemiamos reikšmės nagrinėjamam ginčui turėti negali, o paminėto reikalavimo pagrįstumas turi būti sprendžiamas paminėtoje kitoje civilinėje byloje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Priėmus UAB „Medicinos bankas“ atsisakymą nuo apeliacinio skundo, ieškovui grąžintina jo sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 2 d.), t. y. 97,50 Lt (130 X 0,75). Tuo tarpu atsakovui V. M. 1000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas (T. 2, b. l. 25), todėl, atmetus atsakovo apeliacinė skundą, ši žyminio mokesčio dalis iš atsakovo priteistina valstybei.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš V. M. taip pat priteistinos ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Atitinkamai iš byloje esančių duomenų aišku, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2420 Lt minėtų išlaidų (T. 2, b. l. 77 – 78), tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, iš atsakovo priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis mažintina iki 1500 Lt (CPK 98 str. 2 d.). Be to, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (T. 2, b. l. 50, 73).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ (į. k. 112027077) atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1877-104/2010.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ 97,50 Lt (devyniasdešimt septynis litus 50 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ir 9,45 Lt (devynis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovo V. M. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.