Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)., faktinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), teista:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-05-12 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-08-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su 2017-05-12 baudžiamuoju įsakymu, galutine bausme – laisvės apribojimo bausme 1 metams; Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-01-04 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 30 parų;

3) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-04-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme 1 metams; Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-11-20 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų, bausmę atlikusi;

4) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-07-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL dydžio bauda, įpareigojant A. M. teismo skirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudos nesumokėjusi;

5) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-05-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį arešto bausme 20 parų, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2020 m. gegužės 16 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, fiziniu kontaktu į nukentėjusiojo kūną norėdama atkreipti mobiliuoju telefonu besinaudojančio savo šeimos nario- nepilnamečio brolio R. M. dėmesį rankomis baksnojo nukentėjusiojo kūną, lietė jautrias kūno vietas, o šiam išreiškus nepasitenkinimą ir rankomis bandant išvengti nemalonaus prisilietimo, ji perėjo prie smurtinių veiksmų ir sugriebusi nepilnametį už nugaros tyčia kelis kartus trenkė nukentėjusįjį į grindis ir taip smurtaudama sukėlė nepilnamečiui fizinį skausmą bei dėl odos nubrozdinimo krūtinėse dešiniame šone, atsiradusio nukentėjusiajam krūtinės dešiniu šonu atsitrenkus į kietą buką paviršių, nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą.

Taip pat ji 2020 m. gegužės 16 d. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įsigijo ir neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,791 g kanapių (antžeminių dalių) su 0,9 % ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekiu jose, kol apie 23.00 val. visą neteisėtai laikytą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamoji A. M. savo kaltę dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną namuose pas mamą adresu (duomenys neskelbtini), ji po mamos gimtadienio buvo išgėrusi, jautėsi apsvaigusi. Ji nenorėjo, kad brolis praneštų jos draugui apie ją, todėl norėjo atimti iš brolio telefoną, dėl ko atliko brolio R. M. atžvilgiu kaltinime nurodytus veiksmus, prieš jį smurtavo. Mano, kad savo veiksmais galėjo sukelti R. M. skausmus ir sutrikdyti jo sveikatą. Jos girtumas įtakojo veiksmus, blaivi taip nebūtų pasielgusi. Po įvykio ji brolio atsiprašė, dėl savo veiksmų gailisi. Dėl disponavimo kanapėmis A. M. parodė, kad ji nežinojo, koks yra medelis, kad tai narkotinė medžiaga, jį pirko kaip dekoratyvinį medelį centriniame Panevėžio turguje ir tą pačią dieną mamai padovanojo su gimtadieniu. Policijos pareigūnams atvykus dėl jos smurtavimo prieš brolį, pareigūnai jį pamatė ir paėmė. Ji pati vėliau iš advokatės sužinojo, kad ten kanapės. Jos pačios požiūris į narkotines medžiagas yra neigiamas. Gailisi, kad taip susiklostė.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. M. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies

Iš nukentėjusiojo R. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog sesė A. (A. M.) jį sumušė gegužės mėnesį, jam atrodo, kad šeštadienio vakarą. A. tada buvo atėjusi pas mamą, pradėjo prie jo lįsti. Jis žaidė su telefonu. V. (A. draugas) supyko ant A. ir išėjo. A. pyktį išliejo ant jo. A. jam nieko nesakė, jis žaidė telefonu, tada A. pradėjo jį kibinti, tai yra baksnoti „po biški“ ir tada pradėjo jį mušti. Jis tada sėdėjo ant sofos. A. paėmė už nugaros, stovėdama jam už nugaros baksnojo, kuteno ir vis stipriau pradėjo jį mušti. Kuteno, tada jie susikibo rankomis, tada (A.) pradėjo jį tąsyti ir taip užgavo. Nežino, kodėl A. pradėjo taip daužyti, tai yra trenkė į žemę, t.y. būdama jam už nugaros, paėmė jį už kupros ir taip kelis kartus trenkė į žemė, ir dar vieną kartą į žemę. Kai trenkė kelis kartus į žemę, tai pakėlė ir pakėlusi trenkė jį į medį (ant lovos, lovos rankų atrama) (...). Kai trenkė į žemę, tada jis trenkėsi su galva (...). Jam skaudėjo, buvo mėlynės. Jis verkė. Nesigynė, nes sesė agresyvi ir iki kraujo buvo primušusi mamos sugyventinį. Papildydamas jau nurodytas aplinkybes R. M. paaiškino, kad sesė susipyko su draugu, todėl pyktį išliejo ant jo. Sesei jis jau nieko nesakė. Kai jį mušė sesė, mama buvo balkone. Viskas buvo jo kambaryje, kuriame jis buvo dviese (...). Mama kažkiek matė, paskui atėjusi barė sesę, liepė baigti ir nebemušti jo, todėl sesė nuėjo paskui mamą į mamos kambarį sakydama, kad vis tiek atims telefoną. Atsakydamas į klausimus apie sužalojimo mechanizmą R. M. patikslino, kad sesuo iš pradžių jį kuteno, paskui laikydama už maikės iš nugaros pusės trenkė du kartus jį į žemę ir jis atsitrenkė į žemę su kakta ir veido šonu. Vėliau, vieną kartą sesė jį trenkė į lovos kraštą (jam labai skaudėjo dešinį šoną). Jam skaudėjo tik tada, kai sesė jį trenkė jo šoną į lovos medinį atlošą, prieš mušant jį ir po to, kai sumušė, sesė bandė atimti telefoną (...). Ji telefono nedavė ir pats iškvietė policiją. Kai mama išgirdo, kaip jis kviečia policiją, atėjusi A. rėkė. Jis padėjo ragelį. A. pagalvojo, kad jis policiją kvietė mamai, bet A. nežinojo, kad policiją jis kvietė A.. Supratusi, kad policiją jis iškvietę jai, A. jį pastūmė (1 t.,b.l. 92-97).

Iš liudytojos E. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2020-05-16, ji su sūnumi V. Ž. ir jo sugyventine A. M. svečiavosi A. M. mamos R. namuose, esančiuose Panevėžio mieste, Parko g. Kadangi, buvo R. mama šventė gimtadienį, visi vartojo alkoholį. Kartas nuo karto į namus pareidavo R. sūnus, A. M. brolis, kuris keletą kartų buvo išėjęs ir vėl grįžo į butą. Kažkuriuo metu, jos sūnus V. Ž. (valandų nepamena) išėjo (…) Joms bešvenčiant, atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu, ji buvo stipriai neblaivi, todėl daug ko nepamena, tačiau tikrai nematė, kad A. M. muštų ar kaip kitaip smurtautų prieš savo brolį. Tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai, ji suprato, kad policija atvyko dėl sumušto R. sūnaus, nes jis pats išsikvietė policiją. Ji pati negirdėjo, kad R. sūnus kviestų policiją (1 t., b.l. 158-161).

R. P. (1 t., b.l. 169-171), V. Ž. (1 t., b.l. 175-177), S. S. (1 t., b.l. 180-182), pasinaudodami teise, numatyta LR BPK 82 str. ir LR Konstitucijos 31 str., atsisakė duoti parodymus apie savo šeimos narę A. M..

Iš liudytojo V. G. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2020-05-16 – 2020-05-17 pagal numatytą darbo grafiką dirbo ekipaže „1703“ su kolega J. V.. Panašiai apie 22.30 val. iš Panevėžio AVPK operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl konflikto. Nuvykus minėtu adresu (butas antrame aukšte), duris atidarė aiškiai neblaivi jauna moteris (nuo moteris sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, rėkavo ir rankose turėdama skardinę alaus, jį gėrė. Moteris paaiškino, kad jos narkomanas brolis, būdamas girtas kvietė policiją ir, kad jis yra savo kambaryje bei pasakė: „eikit su juo ir aiškinkitės“. Jis su kolega nuėjo į nurodytą kambarį. Kambaryje ant grindų, tarp sujauktos patalynės (veidu į žemę) gulėjo ir verkė vaikas. Paprašius, kad berniukas keltųsi ir padėjus jam atsikelti, į kambarį įėjo berniuko motina, kuri taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi. Motina ir jauna moteris tampė už rūbų ir stumdė berniuką. Kai jis paklausė berniuko kas nutiko, jis nekalbėjo, todėl jis berniuką nusivedė į buto virtuvę (...). Virtuvėje jis pastebėjo, kad berniukas susiėmęs už dešinio šono. Paklaustas, kas nutiko, berniukas papasakojo, kad grįžęs namo ir pamatęs, kad motina su seserimi ir dar viena moterimi girtauja, jis papriekaištavo motinai dėl išgertuvių ir nuėjo į savo kambarį. Nuėjęs į savo kambarį atsigulė į lovą (ant sofos). Netrukus į jo kambarį atėjusi sesuo priėjo prie jo lovos, suėmė už patalynės ir jo rūbų ir taip laikydama išvertė iš lovos, dėl ko jis nukrito ant kambario grindų. Vėliau, paėmusi jį gulintį už rūbų, sesuo du kratus pakėlė į viršų ir su didele jėga trankė jį į žemę. Paskui, laikydama už rūbų pakėlė nuo žemės ir trenkė jį į šalia buvusios sofos atramą rankoms pasidėti. Berniukas sakė, kad, kai sesuo jį trankė į grindis ir į lovos kraštą, jam labai skaudėjo. Apie situaciją pranešė budėtojams, jis iškvietė greitąją, vaiko teisių atstovą, policijos ekspertus ir dar vieną ekipažą policijos pareigūnų. Berniuko motina aiškino, kad nieko nematė, nematė, kaip berniuko sesuo, jos dukra smurtavo prieš berniuką. Jauna moteris, aiškino, kad auklėjo nepaklusnų brolį, sakė, kad išmetė brolį, daugiau jokių smulkmenų moteris neaiškino. Bute buvo ir dar viena moteris, kuri buvo panašaus amžiaus, kaip motina. Vardo ir pavardės nepamena. Moteris taip pat buvo neblaivi, aiškino, kad buvo kažkoks konfliktas, tačiau smulkiau moters neapklausinėjo. Kai atvyko medicinos darbuotojai ir apžiūrinėjo berniuką, jis dešiniame berniuko šone matė paraudimą. Medikai išvežė berniuką į ligoninės priėmimo skyrių (…) (1 t., b.l. 146-149).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikaltimo pėdsakų ir įrankių neužfiksuota, niekas nepaimta (1 t., b.l. 23-30).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtame Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis (protokole balsas Nr.1) pokalbis su R. M. (protokole balsas Nr. 2), kuriame R. M. informuoja, kad nori iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 16-18).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad smurtą patyręs asmuo – R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kad jį sesuo (smurtu įtariamas asmuo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išvertė iš lovos ir pakėlusi už rūbų 2 kartus trenkė į žemę bei vieną kartą trenkė į lovos kraštą dėl ko jis patyrė fizinį smurtą. Smurtu įtariamas asmens A. M. būklė – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, nustatytas girtumas - 2,30 prom. Įtariamoji aiškino, kad auklėjo neklusnų brolį, neneigė smurtavusi. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nukentėjusiojo motina (R. P.) įvykio nematė, bet paaiškino, kad sūnus jai papriekaištavo dėl girtavimo ir sesuo jį sudrausmino (1 t., b.l. 140-141).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad R. M. nustatytas odos nubrozdinimas krūtinės dešiniame šone, padarytas kietu buku paviršiumi, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymaus sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas, pagal pobūdį ir lokalizaciją, gali būti padaromas nugriuvus ir krūtinės dešiniu šonu atsitrenkus į kietą buką paviršių. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b.l. 59-60).

Kaltinamoji A. M. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje brolio R. M. atžvilgiu vartojusi fizinį smurtą – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atlikusi kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, taip savo veiksmais R. M. sukėlusi fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžiusi jo sveikatą. Šie jos parodymai sutampa su nukentėjusiojo R. M. parodymais, liudytojo V. G. parodymais, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, specialisto išvados, taipogi – apžiūros protokolo bei kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jos kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Nėra abejonių, kad A. M. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamosios kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui šiam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, ką patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole, liudytojo parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji A. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vartodama fizinį smurtą sukėlė R. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Teismo vertinimu, kaltinamoji A. M. sąmoningai atlikdama kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo brolį, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamosios prieš šeimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies

Iš nukentėjusiojo R. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog dėl jo pranešimo į butą atvykusi policija iš virtuvės paėmė gėlę, kurią į butą atnešė A. ir padovanojo, nes šeštadienį buvo mamos gimtadienis. Nežino, kas tai per gėlė. Padovanojus tą gėlę, tai niekas nežino, kad ten kažkas blogo. Kadangi tą gėlę paėmė pareigūnai, tai gal ten narkotikai. Ta gėlė žalia, be žiedų, tai yra tos gėlės lapai žali. Tą gėlę sesė A. padovanojo mamai būtent tą patį šeštadienį, kai jį sumušė (1 t., b.l. 92-97).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute adresu (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant lango palangės, buto viduje, rastas plastikinis, juodos spalvos indas su augalu, kuris nufotografuojamas, supakuojamas į paketą Nr. 1 ir paimamas (2 t., b.l. 16-37).

Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateikto sauso augalo (antžeminės dalies) bendroji masė yra 0,791 g. Atlikus augalinės kilmės medžiagos mikroskopinį tyrimą, nustatyta, kad tirti pateiktas žalios spalvos augalas turi kanapėms (antžeminėms dalims) būdingų požymių. Sulyginus tiriamųjų medžiagų smailes ir jų masės spektrus su narkotinių, psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) ir kitų masės spektrais, esančiais Centro bibliotekose, nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės augale yra ?9 – tetrahidrokanabinolio. Apibendrinus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad tirti pateiktas žalios spalvos augalas yra kanapės. Kiekybinio tyrimo metu nustatyta, kad ?9- tetrahidrokanabinolio kiekis tirti pateiktose kanapėse „antžeminėse dalyse“ yra 0,9 %. Vadovaujantis 2000-01-06 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 2013-12-30 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254 ir 2019-04-23LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-476, kanapės „antžeminės dalys) (išskyrus LR pluoštinių kanapių įstatymų reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruotos vaistinio preparato sudėtyje“) yra narkotinė medžiaga (1 t., b.l. 43-46).

Kaip matyti, kaltinamoji A. M. taipogi pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavusi kaltinime nurodytomis narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jos kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji A. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo kaltinime nurodytu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nors kaltinamoji teigė nežinojusi, kad įgijo ir laikė kanapes, tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, be to, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Atsižvelgiant į kaltinime nurodytą neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių)) kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas laikytinas nedideliu, bei tikslo tas draudžiamas medžiagas parduoti ar kitaip platinti nenustatymą, A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Bausmių skyrimas, civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra dvi – inkriminuojamas nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Šioje byloje kaltinamoji padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, viena kurių – nesunkus nusikaltimas, kita – baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamoji A. M. yra teista, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka bausta, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruota. Šioje byloje inkriminuojamos veikos padarytos neatlikus ankstesniais nuosprendžiais jai paskirtų bausmių. Iš byloje esančių duomenų apie kaltinamosios teistumą matyti, kad A. M. už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jos nebuvo kaltinamosios vykdomos ir jai efektyvios, dėl ko reikėjo jas griežtinti keičiant į arešto bausmę.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už abiejų nusikalstamų veikų padarymą skiriant arešto bausmes, jų trukmę nustatant minimalų ar jam artimą dydžius. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3 dalimis subendrintinos visiško sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi A. M. šiuo nuosprendžiu inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtoji galutinė bausmė pagal BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas subendrintina visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-07-01 baudžiamuoju įsakymu A. M. paskirta neatlikta bausme – 38 MGL dydžio bauda.

Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jos ankstesnius teistumus, teismas konstatuoja, kad pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymą kaltinamajai nėra, todėl jai paskirtą arešto bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į arešto bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 16 d. 23.00 val. iki 2020 m. gegužės 17 d. 15.01 val. (1 para) (1 t., b. l. 186-190).

Kartu su bausme kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (2 t., b. l. 28-30).

Byloje 37,60 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už R. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 125-134). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje nustatytas nukentėjusiajam R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – A. M., gydymo paslaugos R. M. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Taigi už šią žalą atsakinga kaltinamoji A. M., todėl civilinio ieškovo patirta žala iš jos priteistina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartoninis paketas, kuriame yra supakuotas vazonas su žeme bei augalo šaknimis, saugomas Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2020-06-29 kvitą B, Serija BB Nr. 0007392, bei 0,547 g kanapių (antžeminių dalių), likusių po atlikto objektų tyrimo, saugomų PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, - sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai areštą 17 (septyniolikai) parų.

A. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai areštą 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 27 (dvidešimt septynioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę bausmę – areštą 18 (aštuoniolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės visiško sudėjimo būdu pridėti visą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-07-01 baudžiamuoju įsakymu A. M. paskirtą neatliktą bausmę ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 18 (aštuoniolikai) parų ir 38 MGL, tai yra 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į arešto bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 16 d. 23.00 val. iki 2020 m. gegužės 17 d. 15.01 val. (1 parą).

Arešto bausmę skirti atlikti Panevėžio pataisos namuose. Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. M. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 37,60 eurų turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartoninį paketą, kuriame yra supakuotas vazonas su žeme bei augalo šaknimis, saugomas Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2020-06-29 kvitą B, Serija BB Nr. 0007392, bei 0,547 g kanapių (antžeminių dalių), likusių po atlikto objektų tyrimo, saugomų PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, - sunaikinti.

Išaiškinti A. M., kad ji privalo per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Panevėžio pataisos namus, esančius adresu P.Puzino g. 12, Panevėžys, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8-45-461431. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šią nutartį. Jei ji dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. M., kad atlikdama arešto bausmę ji turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.