Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjai S. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas:

1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, ir Skyrius) 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (10.1)3-121188 „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ (toliau – ir sprendimas Nr. (10.1)3-121188);

1.2. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6832 „Dėl 2013-10-14 prašymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-6832);

1.3. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, arba iš VSDFV Vilniaus skyriaus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisėtai sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 9 279,73 Lt.

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja yra dirbanti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) gavėja. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo Laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), pareiškėjos senatvės pensija buvo laikinai sumažinta, tai atlikta du kartus: taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnį (kaip pensija, viršijanti 650 Lt ribinį dydį) ir taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnį (dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo).

2.2. Pareiškėja 2012 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, norėdama išsiaiškinti dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Pareiškėjai paaiškinta, kad pareiškimai dėl pensijų dalies priteisimo nepriimami, nors jau buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame nuspręsta dėl Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai. Suteikta informacija pareiškėją suklaidino, ji nežinojo, kad gali apginti savo pažeistas teises dėl neišmokėtos pensijos dalies. Be to, po Konstitucinio Teismo nutarimo atėjimo VSDFV iki šiol nėra paskelbusi nei apie galimybę susigrąžinti negautą pensijos dalį, ne i apie susigrąžinimo tvarką ir terminus.

2.3. Pareiškėja, pagrįsdama savo reikalavimą, remiasi Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, nurodo, kad po šio nutarimo Seimas turėjo (privalėjo) ištaisyti padėtį ir grąžinti neteisėtai atimtą pensijos dalį, tačiau tai nepadaryta.

2.4. Pareiškėja 2013 m. iš tarp pensininkų skleidžiamos informacijos sužinojo apie galimybes atgauti neišmokėtą pensijos dalį, todėl pakartotinai, jau raštu, kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, po to – į VSDFV. VSDFV rašte nurodė, kad pareiškėja praleido 3 m. kreipimosi terminą; jeigu teismas nuspręs, kad skundo padavimo terminas praleistas, pareiškėja prašo atsižvelgti į pateikiamus argumentus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, jeigu aktas neturėjo būti įteiktas, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo / turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė aktą, koks jo turinys. Sprendžiant dėl termino atnaujinimo, pareiškėja prašo atsižvelgti į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, pareiškėja į teismą kreipėsi per protingą laiko tarpą, todėl savo teises įgyvendina atidžiai ir rūpestingai.

Kai bylos šalis yra valstybės institucija, jai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju, taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, tačiau jų nesilaikyta; ypač Sodra turėjo suprasti, kad yra atimta pensijos dalis, ji negrąžinama, taip nevykdomas Konstitucinio Teismo nutarimas, todėl turėjo apie susidariusią situaciją tinkamai informuoti pensininkus, tačiau nieko nepadarė.

2.5. VSDFV Vilniaus skyrius, neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų nuostatas, sumažindamas ir mokėdamas pareiškėjai paskirtą senatvės pensiją didesniu mastu negu nedirbantiems pensininkams, pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus, Konstitucijos 23 ir 52 straipsnius.

2.6. Pareiškėja 2013 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skriaus 1-ąjį pensijų skyrių, prašydama išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau sprendime Nr. (10.1)3-121188 pareiškėjai atsisakyta išmokėti negautą senatvės pensijos dalį. Pareiškėja 2013 m. spalio 14 d. kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama panaikinti sprendimą Nr. (10.1)3-121188 ir įpareigoti šį skyrių išmokėti pareiškėjai negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo. VSDFV sprendime Nr. (6.5) I-6832 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad praleistas 3 m. terminas. Pareiškėjos nuomone, minėti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

3. Pareiškėja 2014 m. gegužės 5 d. paaiškinime nurodo, kad prašo tenkinti visus skundo reikalavimus, atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pat vadovautis LVAT administracine byla Nr. A143-816/2014 ir tenkinti skundo reikalavimus (b. l. 45).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 10–13) nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pareiškėjai senatvės pensija pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuota ir mokėta teisėtai bei pagrįstai, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). 2010 ir 2011 metais valstybinių socialinio draudimo pensijų bei mokėjimą reglamentavo ir Laikinasis įstatymas.

2. Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV; šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui.

3. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo nustatyta perskaičiuoti senatvės pensijas, kurios viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. t. y. 650 Lt, nustatytą šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka buvo nustatyta Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje. Pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turėjo draudžiamųjų pajamų, Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta mokėti ne visą perskaičiuotą senatvės pensiją, o jos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formule, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pensijos gavėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

4. Pareiškėjos senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. 11-17-18997, dydis 2010 m. sausio 1 d. buvo 866,13 Lt. Pagal pareiškėjos pateiktus prašymus, vadovaujantis Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. 11-17-16700 pareiškėjai iš naujo paskirta 890,32 Lt dydžio senatvės pensija, nuo 2011 m. rugsėjo 18 d. – 913,23 Lt dydžio senatvės pensija (VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 11-17-22216). Pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl jos senatvės pensija perskaičiuota (laikinai sumažinta) pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir jos dydis buvo: 2010 m. sausio 1 d. – 817,81 Lt. 2010 m. rugsėjo 18 d. – 839,15 Lt. 2011 m. rugsėjo 18 d. – 859,46 Lt. Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį 2010 m.–2011 m. pareiškėjai mokėta ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d., todėl nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjai mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija.

5. VSDFV Vilniaus skyriaus 1- asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, sprendime Nr. (10.1) 3-121188 pateikė duomenis apie nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kiekvieną mėnesį paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, išmokėtos (perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) senatvės pensijos dydžius bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžius, taip pat pareiškėjai paaiškinta, kad kol nepriimtas, be kita ko, sumažintų senatvės pensijų kompensavimo įstatymas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už 2010 m.–2011 m., kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo.

6. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjos prašymą, sprendime Nr. (6.5) I-6832 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, motyvuodama tuo, jog pareiškėja apie mokamą sumažintą senatvės pensiją sužinojo 2010 m. sausio mėn., o dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi praleidusi iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 m. terminą, taip pat rėmėsi LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013.

7. Pareiškėja remiasi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, tačiau šis nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl taikytinas į ateitį (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis) ir nėra pagrindas išmokėti asmenims dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 m.–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį.

8. Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad sumažintų pensijų kompensavimo tvarką turi parengti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia, be kita ko, sumažintų senatvės pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota, be kita ko, senatvės pensijų Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą; kol šis įstatymas nepriimtas, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti senatvės pensijų gavėjams pagal Laikinąjį įstatymą sumažintų senatvės pensijų dalies.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 24–28, 29–33) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o įvertinus tai, kad yra praleistas apskundimo terminas, bylą nutraukti, taip pat prašo teismą, jeigu reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį būtų patenkintas visiškai ar iš dalies, priteisti šią sumą išmokėti dalimis, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai; šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui.

2. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta senatvės pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi, apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėn. Taigi, sprendimas dėl pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą priimtas 2010 m. sausio mėn. (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, tačiau sprendimu šiuo atveju laikytinas Skyriaus pagal Laikinąjį įstatymą priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėn.). Pareiškėja, prašydama išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį, su 2013 m. spalio 14 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą.

3. Skyrius informacinio pobūdžio rašte Nr. (10.1)3-121188 pareiškėjai pateikė duomenis apie pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuotos senatvės pensijos dydį. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad Skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 m. sausio mėn., apie tai, kad mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėn., nustatė, kad, kreipdamasi į Fondo valdybą su 2013 m. spalio 14 d. prašymu išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą; dėl šios priežasties Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-6832, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti minėtą pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad jeigu iki 2013 m. spalio 31 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

4. Remiantis LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-167/2013, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsniu, 1.127 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apie tai, jog, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, šiame įstatyme nustatyta tvarka jai pradėta mokėti ne visa paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėn., pareiškėjos reikalavimui dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja su prašymu išmokėti 2010 m.–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį į Fondo valdybą kreipėsi 2013 m. spalio 14 d., į teismą – 2013 m. spalio 31 d., taigi, praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų terminą, todėl ši byla nutrauktina.

5. Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribini pensijos dydį. taip pat mokėti jas atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas inter alia asmenims, gaunantiems pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį (toliau – ir ribinis pensijos dydis). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribinis pensijos dydis yra 650 Lt, jį viršijančių pensijų perskaičiavimo tvarka nustatyta Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose, o pensijų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarka – 8 straipsnyje.

Pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl senatvės pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja 2010 m.–2011 m. buvo draudžiama privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remdamasis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Skyrius 2010 m.–2011 m. teisėtai ir pagrįstai turėjo mokėti ir mokėjo pareiškėjai senatvės pensijos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į pareiškėjos praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

6. Pagal Laikinojo įstatymo 16 straipsnį dėl šio įstatymo taikymo neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarką turi parengti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Šiuose teises aktuose numatoma reglamentuoti, kokia tvarka turi būti kompensuojama dėl Laikinojo įstatymo taikymo negauta pensijų dalis, taip pat turės būti numatytos papildomos lėšos šiam kompensavimui; kol šie teisės aktai nepriimti, o lėšos neskirtos, Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo ir neturi lėšų išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalį.

7. Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams reikšti savo abejones dėl įstatymo konstitucingumo, tuo remiantis įstatymo nevykdyti. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, suteikta Konstituciniam Teismui. Laikinasis įstatymas buvo oficialiai paskelbtas, todėl, remiantis Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, jis galiojo ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui, 2010 m.–2011 m. mokėjusiam pareiškėjui senatvės pensiją, ir Fondo valdybos teritorinis skyrius privalėjo jį vykdyti. Pagal Konstitucijos 107 straipsnį įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., vadinasi, 2010 m.–2011 m. Laikinasis įstatymas buvo teisėtas ir privalomas vykdyti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos, kurios senatvės pensija nuo 2012 m. sausio 1 d. apskaičiuojama netaikant Laikinojo įstatymo nuostatų, reikalavimą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą senatvės pensijos dalį.

8. Fondo valdyba prašo atsižvelgti į tai, jog neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalių priteisimas sukeltų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą finansinę naštą, jame šiuo metu nenumatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti; mokant priteistas neišmokėtas pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalis, gali kilti grėsmė, kad negalės buti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, taigi, būtų pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir jų pusiausvyra. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, Fondo valdyba prašo vadovautis LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 dėl nepriemokos išmokėjimo išdėstymo tam tikram laikotarpiui.

Teismo posėdyje pareiškėja S. Š., remdamasi skundu ir paaiškinimu, prašė skundą tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1.1. Pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. 11-17-18997 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. Š.“ paskirta 866,13 Lt dydžio senatvės pensija nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 14), toks senatvės pensijos dydis buvo ir 2010 m. sausio 1 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. 11-17-16700 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. Š.“ pareiškėjai iš naujo paskyrė 890,32 Lt dydžio senatvės pensiją nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 15), 2011 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. 11-17-22216 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. Š.“ – 913,23 Lt dydžio senatvės pensiją nuo 2011 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 18).

1.2. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą pateikti duomenis apie laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos senatvės pensijos dalį ir šią dalį išmokėti (b. l. 20), 2013 m. spalio 7 d. sprendime Nr. (10.1)3-121188 „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ pateikė duomenis apie paskirtą, išmokėtą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodė, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų, be kita ko, senatvės pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota ir senatvės pensijų 2010 m.–2011 m. negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą, o kol šis įstatymas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintos ir senatvės pensijos dalies (b. l. 4–5, 21–22). Sprendime Nr. (10.1)3-121188 taip pat išaiškinta jo apskundimo tvarka.

1.3. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. spalio 14 d. prašymą išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos senatvės pensijos dalį (b. l. 34), 2013 m. spalio 18 d. sprendime Nr. (6.5) I-6832 „Dėl 2013-10-14 prašymo“, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 45 straipsniu, LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja apie mokamą ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją sužinojo 2010 m. sausio mėn., išmokėjus jai pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją, kad į Fondo valdybą kreipėsi tik su 2013 m. spalio 14 d. prašymu, , nurodė, kad pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. spalio 14 d. prašymą, išaiškindama, kad, iki 2013 m. spalio 31 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, taip pat informavo, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus, priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka (b. l. 6, 35–36). Sprendime Nr. (6.5) I-6832 taip pat išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį, galiojusį iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to teismui. Teismas akcentuoja, kad šis terminas, nors ir įtvirtintas materialiniame įstatyme, tačiau yra procesinis, jis nėra materialinis ieškinio senaties terminas, nes praleidus šį terminą, net nereikalaujant administracinėms institucijoms (VSDFV teritoriniams skyriams), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) bei teismai privalo jį taikyti savo iniciatyva, o ne VSDFV teritorinių skyrių reikalavimu. Be to, ikiteisminės institucijos egzistavimas įrodo, kad šis terminas yra procesinis, o ne materialinis, nes materialinis ieškinio senaties terminas yra reikalavimo terminas, kuris nėra terminas, per kurį asmuo gali kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo: ieškinio senaties terminas reiškia, kad asmuo gali visada, neribotą laiką kreiptis į teismą ir teismas, nesant atsakovo reikalavimui, šio materialinio termino turi teisę netaikyti. Taigi, kitoks Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto termino prasmės aiškinimas leistų teigti, kad administraciniai santykiai gali trukti neribotai, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) yra bereikšmė ir pan.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai S. Š. pirmoji sumažinta pensijos išmoka išmokėta 2010 m. sausio mėn. (žr. VSDFV skundžiamą sprendimą (b. l. 6)) – dėl šio termino ginčo byloje nėra. Vadinasi, pareiškėja, su skundu kreipdamasi į VSDFV tik 2013 m. spalio 14 d. (b. l. 34), o į VSDFV Vilniaus skyrių – tik 2013 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 20), praleido minėtą terminą. Konstatuotina, kad VSDFV sprendime Nr. (6.5) I-6832 (b. l. 6) tiksliai vertino faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai pritaikė teisės nuostatas, todėl naikinti VSDFV sprendimo Nr. (6.5) I-6832 nėra teisinio pagrindo.

3. Akcentuotina, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl VSDFV sprendimo Nr. (6.5) I-6832 panaikinimo į teismą, siekia „apeiti“ privalomąją ikiteisminio nagrinėjimo instituciją, t. y. fondo valdybą, kuri sprendime Nr. (6.5) I-6832 aiškiai nurodė, jog pareiškėja iki 2013 m. spalio 31 d. galėjo pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas neturi teisės spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimo, nes taip paneigtų Fondo valdybos kaip privalomos ikiteisminio nagrinėjimo institucijos galias, įtvirtintas įstatyme. Išaiškintina, kad pareiškėja turi kreiptis į VSDFV.

Be to, šioje administracinėje byloje nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, nes toje byloje pareiškėjai nebuvo nustatytas terminas pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, o šioje administracinėje byloje skundžiamame VSDFV sprendime Nr. (6.5) I-6832 tai yra nustatyta. Dar daugiau, teismas vertina, kad VSDFV sprendime Nr. (6.5) I-6832 formuluotė „Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka“ tėra informacinio pobūdžio; termino, per kurį pareiškėjai suteikta teisė pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nustatymo kontekste ši formuluotė niekaip negali būti vertinama kaip reiškianti ginčo išnagrinėjimą iš esmės ikiteismine tvarka.

4. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (10.1)3-121188 „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ (b. l. 4–5) ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių arba Lietuvos valstybę, atstovaujamą šio skyriaus, išmokėti pareiškėjai 9 279,73 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką už 2010 m.–2011 m. Teismas akcentuoja, kad nepanaikinus VSDFV sprendimo Nr. (6.5) I-6832, kuriame pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą privaloma ikiteismine tvarka, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti šiuos pareiškėjos reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos S. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.