- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-12
- Bylos Nr.
- I-3001-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00654-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jūra Marija Strumskienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. U. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7) prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir LR KAM), 5203,60 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, ir 2343,12 Lt valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, panaikinti LR KAM 2014-01-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja paaiškino, kad LR KAM mokėdama jai sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus, mano, kad jos pensijos sumažinimas yra neteisėtas, diskriminacinis ir kad jos teisė turi būti apginta išmokėjus valstybinės pensijos nepriemoką.
LR KAM su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti (b. l. 15-18).
LR KAM nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. nepripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl LR KAM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas ir pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra. Mano, kad Laikinojo įstatymo 4 str. pagrindu pareiškėjai pensija buvo mažinama pagrįstai. Ginčo laikotarpis, kuriuo pareiškėjai pensija buvo sumažinta tik Laikinojo įstatymo 4 str. pagrindu, yra nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 ir šiuo laikotarpiu pensijos nepriemoka, remiantis Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 2014-02-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21), iš viso sudaro 5203,60 Lt, o pareiškėja skundo reikalavime šią sumą nurodė tik kaip už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, todėl šis skundo reikalavimas iš esmės klaidinantis. Pabrėžė, kad pareiškėja, prašydama teismo atnaujinti procesinį terminą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių objektyvias aplinkybes, sutrukdžiusias jai realizuoti savo teisę per nustatytus terminus ir mano, kad nurodytos skunde priežastys subjektyvios, neatitinka teismų praktikos. Taigi, atsakovas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai susidariusią nepriemoką.
Pareiškėja taip pat prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Byla 2015-01-28 teismo nutartimi (b. l. 40-41) buvo sustabdyta, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (KT bylos Nr. 12/2013) ir įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo priimtas nutarimas, kuri 2015-06-11 teismo nutartimi buvo atnaujinta (b. l. 46-47), išnykus aplinkybėms dėl kurių ji buvo sustabdyta, t. y. Konstituciniam Teismui 2015-05-14 priėmus nutarimą Nr. KT15-N9/2015.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 trejų metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, jog asmuo į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo minėtoje byloje suformuotos išvados, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Pažymėtina, kad ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Žemesnės instancijos teismas
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta valstybinė pensija A. U. už 2010 m. sausio mėnesį turėjo būti išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo jai nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimą A. U. galėjo sužinoti tik iš atsakovės veiksmų – išmokėtos pensijos dydžio 2010 m. vasario mėnesį. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėja kreipėsi tik su 2014-01-28 skundu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises už 2010 m. sausio – 2011 m. gruodžio mėnesio susidariusios nepriemokos laikotarpį. Pareiškėja žinojo, kada jai turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjusi, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog ji turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėja akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga.
A. U. nurodė, kad tai, jog pensijos sumažinimas yra neteisėtas, sužinojo Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-02-06 nutarimą, įsigaliojusį 2012-09-21, tačiau tikėjosi, kad toks pensijų mažinimas yra laikinas ir neišmokėta valstybinės pensijos dalis bus grąžinta per protingą terminą.
Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę asmens galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Teismas mano, kad nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo (2012-09-21) iki skundo padavimo už 2010 – 2011 m. laikotarpį praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, ir toks termino praleidimas negali būti pateisinamas, paduotas teismui nepagrįstai ilgai delsiant. Remiantis teismų praktika, aktyvaus pažeistų teisių gynimo siekio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų, suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Iš to seka, kad nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014). Taigi, A. U. skundo argumentai, kuriais grindžiamas procesinio termino praleidimas, teismo vertinimu, nepripažintini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą bylose AS602-1144/2014, Nr. AS602-1145/2014, AS-402-143/2015, AS-272-502/2015, AS-229-822/2015, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pažymėtina, kad teismas skundą tiek, kiek juo prašoma priteisti valstybinės pensijos skirtumą, negautą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ribojimų taikymo 2010–2011 m. laikotarpiu, atmeta kaip nepagrįstą.
Kita vertus, Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821), kuriuo Laikinojo įstatymo taikymas buvo pratęstas iki 2012-12-31, pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. apribota valstybinė pensija pareiškėjai išmokėta 2012 m. vasario mėn. (išmoka už 2012 m. sausio mėnesį), todėl akivaizdu, jog 3 metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų taikymo 2012-2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2014-01-28 (skundo padavimo teismui dieną) dar nebuvo pasibaigęs (LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS229-822/2015, LVAT 2015-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-187-502/2015, LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-56-502/2015).
Konstatavęs tai, teismas iš esmės pasisako dėl pareiškėjos skunde keliamo ginčo už 2012-2013 m. imtinai, todėl skundo reikalavimas dėl nuo 2012 m. sausio 1 d. negautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. taikymą, priimamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2005-10-06 paskirta 692,90 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 29). Dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą grąžinimo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. pareiškėja 2013-12-16 su prašymu paskaičiuoti kokia susidarė valstybinės pensijos nepriemoka, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir išmokėti susidariusį skirtumą, kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją (b. l. 26). LR KAM 2014-01-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 22-23).
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus ir panaikinti LR KAM 2014-01-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
Atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Pareiškėjos A. U. skundą dalyje nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.