Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. 2024 m. gegužės 31 d. apie 20.49 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 18, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,29 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji P. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą. Nurodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 3 d. apklausta įtariamoji P. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d. apie 10.00 val. savo nuosavu automobiliu „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas savo seserį V. J. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 18.00 val., jos su V. J. atsisėdo vakarieniauti. Ji neseniai nusipirko namą (vagonėlį), dėl to abi nutarė simboliškai paminėti įkurtuves. Jos sesuo negerianti, gėrė tą vakarą nealkoholinį kokteilį, o ji – degtinę, 0,5 l talpos. Kiek išgėrė, nepamena. Tikrai neišgėrė visos talpos. Tą vakarą jos dar esamas vyras jai rašinėjo, skambinėjo. Prašė susitaikyti. Ji buvo suirzusi. Maždaug apie 20.30 val. ji nusprendė pati sėsti prie vairo ir važiuoti namo, kur šiuo metu nuomojasi butą, nes bijojo, kad esamas vyras ras ją pas seserį. Sesuo ją atkalbinėjo vairuoti, bet ji neklausė. Ji buvo labai susinervinusi, apie nieką negalvojo, tik kad vyras jos nerastų, nes nenorėjo eilinį kartą pyktis. Nepasakytų, kad buvo labai apsvaigusi. Bent jau buvo tokia savijauta. Važiuodama (duomenys neskelbtini), pamatė ar lapę, ar šunį, bėgantį prieš jos automobilį. Išsigandusi, kad numuš gyvūną, per staigiai išsuko vairą ir priekine dešine automobilio puse atsitrenkė į medį. Pati nesusižalojo. Tai buvo maždaug už 200-300 m nuo sesers namų. Jos sesuo išgirdo garsą ir atėjo. Kas iškvietė policiją, ji nežino. Važiavo viena. Maždaug po 10-15 min. atvyko pareigūnai, patikrino blaivumą, ji pripūtė 2,29 prom. Tai buvo pirmas kartas, kai ji sėdo neblaivi prie vairo, jai labai gėda, labai dėl to gailisi (b. l. 45–47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 31 d. apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, reaguoja į pranešimus apie galimus kelių eismo taisyklių ir kitus teisės pažeidimus. 2024 m. gegužės 31 d. iš budėtojo gavo nurodymą reaguoti, nes (duomenys neskelbtini), galimai neblaivi vairuotoja, vairuodama automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio. Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko pranešėja L. G., kuri nurodė, kad pati nematė eismo įvykio ar vairavimo fakto, tiesiog pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir šalia vaikštančią jo vairuotoją – moterį. Pranešėjos nurodytoje vietoje pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs lengvasis automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia jo stovinti automobilio savininkė. Joks turtas, neskaitant vairuotojos automobilio, nebuvo apgadintas, todėl eismo įvykio sudėties nėra. Moteriai (automobilio vairuotojai) pateikus dokumentus, nustatyta, kad tai P. S. Moteris paaiškino, kad važiuojant link A1 kelio, suskambėjo telefonas ir ji norėjo atsiliepti, todėl nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Bendraujant su moterimi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl kilo įtarimas, kad moteris vairavo neblaivi. Alkotesteriu buvo patikrintas jos blaivumas ir 21.18 val. nustatytas 2,37 prom. neblaivumas, o 21.38 val. – 2,29 prom. Užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Pasiteiravus moters, ar ji vartojo alkoholį, ji prisipažino, kad visą vakarą gėrė alkoholį, o paskutinį gėrimą išgėrė likus maždaug vienai valandai iki vairavimo. Ji neneigė vairavusi automobilį girta, pokalbis su ja užfiksuotas kūno kameromis. Automobilyje ji buvo viena. Alkoholio butelių automobilyje nepastebėta (b. l. 20–22).

Iš 2024 m. birželio 12 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 23–24).

Iš 2024 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 8–13).

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 31 d. 21.18 val. buvo nustatytas 2,37 prom. P. S. neblaivumas, o 21.38 val. – 2,29 prom. (b. l. 16).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios P. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamoji P. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad ji, 2024 m. gegužės 31 d., apie 20.49 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,29 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamosios parodymus, kuriais ji pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo R. M. parodymai, 2024 m. gegužės 31 d. ir 2024 m. birželio 12 d. apžiūros protokolai, 2024 m. gegužės 31 d. alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas P. S. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neteista (b. l. 38), administracine tvarka nebausta (b. l. 37), dirbanti (b. l. 35–36), (duomenys neskelbtini), byloje duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti P. S. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji P. S. visiškai prisipažino kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamajai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamoji vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, vairavo automobilį aiškiai suprasdama, kad yra neblaivi, nes prieš pat pradėdama vairuodama automobilį vartojo alkoholį – degtinę, vairuodama nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį, apgadino savo automobilį, policijos pareigūnus apie galimai neblaivų vairuotoją informavo atsitiktinė pranešėja, pastebėjusi, kad galimai neblaivi vairuotoja vairuodama automobilį nuvažiavo nuo kelio, neblaivumo nustatymo akte buvo nustatyti jos neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, o įvertinus jos bendrą būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) ji negali (b. l. 15), taigi, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta sunkių padarinių. Tačiau kartu atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji nėra padariusi kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. birželio 3 d. (b. l. 48–49).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo P. S., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, ji turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad P. S. vairavo jai priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam yra pavojinga nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju P. S. vairavo automobilį būdama vidutinio neblaivumo laipsnio, aiškiai suprasdama, kad yra neblaivi, nes alkoholio pavartojo prieš pat pradėdama vairuoti automobilį, tik pradėjusi vairuoti, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamosios P. S. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas (b. l. 48–49) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 50–51), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas AB „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4‑ojo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 3 d. nutarimu (b. l. 53–54) paskirtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b. l. 77–78) pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, pridegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2550 Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700 Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti P. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti P. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jai priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

P. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – akcinei bendrovei „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. teismo nuosprendžiu paskirta bauda (1700 Eur) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.