Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-307/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-29
Bylos Nr.
1S-143-307/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Albinas Bielskis (pran.), Laima Garnelienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-143-307/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35410-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teisėjų: Laimos Garnelienės ir Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. balandžio 19 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p., t. y. tuo, kad jis 2015-06-23, apie 20.00 val., apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas L. O. mažiausiai aštuonis smūgius į kairio šono bei veido sritis, padarė blužnies plyšimą, apatinio žandikaulio linijinį lūžį kairio kampo srityje, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose, muštines žaizdas kaktos dešinėje, dešinio antakio srityje ir viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, kraujosruvą po apatinės lūpos gleivine, tyčia rankomis suspausdamas L. O. kaklą, padarė poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kakle, kraujosruvas paviršiniuose ir giliuosiuose kaklo raumenyse, kraujosruvą liežuvio raumenyse, abiejų didžiųjų poliežuvinio kaulo ragų ir abiejų skydinės kremzlės plokštelių lūžius, po ko L. O. praradus sąmonę ir esant nesąmoningoje būklėje, tyčia atviros ugnies šaltiniu padegė jos kūną ir aplinkoje buvusius daiktus, dėl ko, aukštos temperatūros poveikyje patyrusi terminį trečio laipsnio liemens, dubens srities, tarpvietės, abiejų kojų ir abiejų rankų 60-65 % kūno nudegimą, 2015-06-23 21.13 val. L. O. įvykio vietoje mirė.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2016 m. sausio 19 d. A. B. sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismas nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamasis A. B. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam A. B. švelnesnę kardomąją priemonę.

Skunde kaltinamasis nurodo, kad nebėgs ir nesislėps nuo teismo, nėra pavojingas visuomenei, turi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir jo mama.

Prokurorė prašo kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam A. B., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, liudytojų apklausų protokolai, kaltinamojo A. B. apklausos protokolas, kuriame jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl L. O. nužudymo, ir kiti kaltinamajame akte nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

A. B. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad A. B. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (yra išsituokęs; darbo santykiai nepastovūs), turi ryšių užsienyje. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl, priešingai nei teigia kaltinamasis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų šiuo metu nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Laima GarnelienėKęstutis Jucys