- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-25
- Bylos Nr.
- A-575-967-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- A. B., V. B., K. B.
- Trečiasis asmuo
- B. N., G. S.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų B, Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų B. N. ir G. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. , V. B. ir K. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. N. ir G. S. dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. B. , V. B. ir K. B. kreipėsi į administracinį teismą prašydami įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjams A. B. , V. B. ir K. B. nuosavybės teises į žemės sklypą 0,3 ha natūra, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių raj., kadastro Nr. 9103 (šalia B. N. namų valdos žemės sklypo ir B. vienkiemio). Pareiškėjai A. B. , V. B. ir K. B. ir jų atstovas adv. Ž.Rupšys skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai nustatytu laiku ir tvarka yra pateikę Šiaulių apskrities viršininko administracijai pareiškimą ir visus reikalingus dokumentus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, ir pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, tačiau daugiau nei 10 metų atsakovas negrąžina dalies paveldimos žemės 0,3 ha natūra prie pareiškėjų vienkiemio Sutkūnų kaime, Šiaulių raj. Šį žemės sklypą šiuo metu neteisėtai yra užėmusi ir neteisėtai valdo B. N. , o Šiaulių apskrities viršininko administracija, pažeisdama galiojančius teisės aktus, vilkiną minimos žemės grąžinimą natūra pareiškėjams (siūlydama žemės sklypus už l km nuo pareiškėjų sodybos, o ne buvusioje žemės valdoje). Ši žemė nėra valstybės išperkama, ji nėra suteikta tretiesiems suinteresuotiems asmenims kaip asmeninio ūkio žemė. Pareiškėjų nuomone, atsakovo atisakymas atkurti nuosavybės teises tuo pagrindu, kad Šiaulių m. apylinkės teismas 1999 m. kovo 15 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-733/99m) įpareigojo Šiaulių apskrities viršininką suformuoti, parduoti ir teisiškai įforminti G. S. skirtą ir naudojamą 0,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-0225-12/04) įpareigojo Šiaulių apskrities viršininką B. N. suformuoti ir perduoti 0,7 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Bridų kadastrinėje vietovėje, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad pagal šiuos teismo sprendimus tretiesiems suinteresuotiems asmenims žemė turi būti suteikiama nebūtinai tame žemės sklype, kuriame žemė jiems turi būti grąžinta natūra. Be to, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, pirma eile žemė yra grąžinama natūra. Pareiškėjai nurodė, kad gavus atsakovo 2004-08-24 raštą Nr. 13-210-R-(1.22) tapo aišku, kad atsakovas sąmoningai vilkina nuosavybės teisių atkūrimo klausimo sprendimą. Tuomet jie, pasinaudodami ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2005-01-10 sprendimu Nr. 3B-(9.5)-B-1296-24 nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija turi spręsti žemės grąžinimo pareiškėjams klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovo, Šiaulių apskrities viršininko administracijos, atstovas Z.Risovas nurodė, kad skundo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjams grąžinti žemę natūra jų pageidaujamoje vietoje negali, nes Šiaulių m. apylinkės teismas 1999 m. kovo 15 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-733/99 m) įpareigojo Šiaulių apskrities viršininką suformuoti, parduoti ir teisiškai įforminti G. S. skirtą ir naudojamą 0,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (Sutkūnų vienkiemis 6), o 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-0225-12/04) - įpareigojo Šiaulių apskrities viršininką B. N. suformuoti ir perduoti 0,7 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Bridų kadastrinėje vietovėje, o laisvos vietos yra tik apie 0,64 ha. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu pareiškėjai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,3 ha žemės yra įtraukti į sąrašus piliečių, pageidaujančių gauti žemės sklypus Bridų kadastro vietovėje, todėl artimiausiu metu, pradėjus rengti minėtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams bei asmeninio ūkio žemės sklypų suformavimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Tretysis suinteresuotas asmuo B. N. ir jos atstovas adv. S.Alysas prašė pareiškėjų skundo netenkinti. Pažymėjo, kad būtent B. N. turi pirmumo teisę į ginčijamą žemės sklypą, nes Šiaulių m. apylinkės teismo 1999 m. kovo 15 d. bei 2004 m. balandžio 29 d. sprendimais atsakovas yra įpareigotas suformuoti, parduoti ir teisiškai įforminti B. N. bei G. S. minėtoje vietoje žemės sklypą kaip asmeninio ūkio žemę. Be to, ginčijamame sklype yra B. N. vaismedžiai ir kiti sodiniai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų A. B. , V. B. ir K. B. skundą patenkinti ir įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjams A. B. , V. B. ir K. B. nuosavybės teises į žemės sklypą 0,3 ha natūra, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių raj., kadastro Nr. 9103 (šalia B. N. namų valdos žemės sklypo ir B. vienkiemio). Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. l d. skelbia, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę; šio įstatymo 4 str. 2 d. pažymi, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendros nuosavybės teise, be to pabrėžiama, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant (4 str. 4 d.); teigiama, kad žemę grąžinti natūra turėtoje vietoje negalima, jei ji pagal šio įstatymo 12 str. priskirta valstybės išperkamai žemei; 12 straipsnyje yra baigtinis sąrašas atvejų, kuomet žemė iš piliečių išperkama valstybės, vienas jų - kai pagal įstatymus ji suteikta ir naudojama asmeniniam ūkiui (12 str. l d. 7 p.). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str. reglamentuoja asmenų įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius eiliškumą ir skelbia, kad kaimo vietovėse žemės sklypai formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose pirmiausia grąžinant juos savininkams natūra. Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 1999 m. kovo 15 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-733/99m) įpareigojo Šiaulių apskrities viršininką suformuoti, parduoti ir teisiškai įforminti G. S. skirtą ir naudojamą 0,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (Sutkūnų vienkiemis 6), o 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-0225-12/04) - įpareigojo Šiaulių apskrities viršininką B. N. suformuoti ir perduoti 0,7 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Bridų kadastrinėje vietovėje (nenurodant konkrečios vietos). Šiuo metu pastarųjų piliečių asmeninio ūkio žemės sklypų suformavimo, pardavimo ir teisinio įforminimo klausimai nėra išspręsti ar sprendžiami. Ginčijamas žemės sklypas priklauso valstybiniam žemės fondui ir apskrities viršininko sprendimu nėra suteiktas asmeniniam ūkiui. Be to, ši žemė nėra pažymėta kaip valstybės išperkama pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą valstybės išperkamos žemės žemėtvarkos projektą. Teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 1999-01-14 sprendimais Nr. 31-8766, Nr. 31-8767. Nr. 31-8768, Nr. 31-8769 A.A. B. , A. B. , V. B. ir K. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į dalį V. V. nuosavybės teisėmis valdytos žemės Šiaulių apskrityje, Šiaulių valsčiuje, Šapnagių II kaime. Sprendimuose nurodyta, kad nuosavybės teisės į dalį (tai yra – 0,30 ha) šiems piliečiams tenkančios žemės valdos bus atkurtos vėliau parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą. A.A. B. mirus, 1995-12-23, jos turtą paveldėjo pareiškėjai lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, kad aukščiau paminėtuose Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymuose, bei Aukščiausios tarybos 1990 m. lapkričio 15 d. nutarime „Dėl nuosavybės teisių tęstinumo nuostatų“ yra įtvirtinti nuosavybės tęstinumo ir galimybės susigrąžinti turtą natūra principai. Įstatymo leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, įtvirtino pirmenybės turtą susigrąžinti natūra principą. Teismas pažymėjo, kad prašymą grąžinti natūra žemę Šiaulių apskrityje, Šiaulių valsčiuje, Šapnagių II kaime A.A. B. pateikė dar 1991-10-25, o B. N. pastatus Sutkūnų kaime, Šiaulių raj. 3010 m² plote įsigijo tik 1991-11-19. Todėl teismo nuomone, atsakovui suformavus, pardavus ir teisiškai įforminus tretiesiems suinteresuotiems asmenis asmeninio ūkio žemės sklypus būtent ginčijamoje vietoje, būtų pažeisti nuosavybės tęstinumo ir galimybės susigrąžinti žemę natūra principai. Teismas nurodė, jog atmeta B. N. teiginius, kad ginčijamas sklypas pirmumo teise turėtų būti skirtas jai, nes ji šia žeme naudojasi. Byloje esanti medžiaga patvirtina B. N. ginčijamos žemės naudojimo faktą, tačiau nepatvirtina tokios žemės naudojimo teisėtumo fakto. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą 0,3 ha natūra, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių raj., kadastro Nr. 9103 (šalia B. N. namų valdos žemės sklypo ir B. vienkiemio) yra pagristas, o atsižvelgiant į tai, kad atkurti nuosavybės teises į žemę, nurodant nuosavybės teisių atkūrimo vietą, būdą, ir kitas sąlygas, yra įgaliotos apskrities viršininkų administracijos, teismas nutarė pareiškėjų reikalavimą patenkinti ir įpareigoti atsakovą priimti savo kompetencijos ribose sprendimą dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo.
Šalies argumentai
Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas paaiškina, kad tarp valstybinio kelio ir žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės B. jau atkurtos, yra apie 0,94 ha žemės. Šiame žemės plote 2003-02-05 pirkimo pardavimo sutartimi B. N. ir G. S. yra parduotas 0,3011 ha namų valdos žemės sklypas, šis žemės sklypas 2003-02-18 yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismas 1999-03-15 sprendimu patenkino G. S. skundą ir įpareigojo Šiaulių apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą suformuoti, parduoti ir teisiškai įforminti G. S. skirtą ir naudojamą 0,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Sutkūnų vienkiemyje 6, Šiaulių raj. (būtent šioje vietoje). Apeliantas paaiškina, kad dėl šių priežasčių atkurti pareiškėjams nuosavybės teises natūra nėra galimybės, nes nėra laisvos 0,30 ha žemės. Tas pats žemės sklypas negali būti atmatuotas keliems savininkams, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negalės būti įvykdytas.
Tretieji suinteresuoti asmenys B. N. ir G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005-11-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą netenkinant pareiškėjų A. B. , V. B. ir K. B. skundo dėl negrąžinamos žemės natūra. Apeliantų nuomone, teismo sprendimas yra naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas. Teismas neatsižvelgė į Šiaulių m. apylinkės teismo 1999-03-15 (civilinė byla Nr. 2-733/99) ir 2004-04-29 (civilinė byla Nr. 2-0225-12/04) įsiteisėjusius sprendimus. Paaiškina, kad Šiaulių m. apylinkės teismas 1999-03-15 sprendimu įpareigojo Šiaulių apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą suformuoti, parduoti ir teisiškai įforminti G. S. skirtą ir naudojamą 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Sutkūnų vienkiemyje 6, Šiaulių raj. Teismas tuomet nustatė, kad Šiaulių raj., Šiaulių apylinkės taryba 1993-03-29 sprendimu skyrė G. S. žemės sklypą asmeniniam ūkiui, kad 1994-05-24 G. S. grįžo į Šiaulių raj., Sutkūnų k. vienkiemį ir ten prisiregistravo, nes buvo išvykęs dėl ligos, kad B. N. 1995-03-17 G. S. dovanojo 0,43 dalis gyvenamojo namo su dalimi kiemo statinių, esančių Šiaulių raj. Sutkūnų k., 3010 k.v. žemės sklypo plote. Paaiškina, kad remiantis Žemės įstatymo 9 str. 2 d. piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, bet ne daugiau kaip 2 ha. Nors šiuo metu adreso Sutkūnų vienkiemis 6, Šiaulių raj., oficialiai nėra, tačiau apeliantų teigimu, iš Šiaulių m. apylinkės teismo 1999-03-15 sprendimo turinio matyti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijai nustatyta pareiga teisiškai įforminti G. S. žemės sklypą dabar ginčijamo žemės sklypo ribose. Apeliantai pažymi, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi vykdyti (LR CPK 588 str. l d.). Būtent ši aplinkybė G. S. ir suteikia pirmumo teisę į ginčo žemės sklypą pareiškėjų atžvilgiu. Be to, Šiaulių m. apylinkės teismas 2004-04-29 sprendimu įpareigojo Šiaulių apskrities viršininko administraciją suformuoti ir perduoti B. N. 0,7 ha asmeninio ūkio žemės sklypą šioje kadastrinėje vietovėje. Šis teismo sprendimas taip pat yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Apeliantai taip pat pažymi, kad ginčijamas žemės sklypas priklauso valstybiniam žemės fondui ir apskrities viršininko sprendimu nėra skirtas savininkams grąžinti.
Pareiškėjai A. B. , V. B. ir K. B. prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjų nuomone, teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Paaiškina, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės tarybos 1993-03-29 ir 1994-06-30 sprendimais buvo paskirti žemės sklypai asmeniniam ūkiui Bridų kaimo teritorijoje, buvusioje Bridų žemės ūkio įmonės vietovėje, dabartiniame Sutkūnų kaime, Bridų kadastrinėje vietovėje. Tačiau šiais sprendimais tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo suteikta abstrakti teisė naudoti asmeninio ūkio žemę, nenurodant konkrečios vietos. Suteikiant asmeninio ūkio žemę, nebuvo laikytasi Vyriausybės 1990-07-27 nutarimu Nr. 308 patvirtintos tvarkos, kadangi žemė nebuvo paženklinta. Trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nesivadovavo įsiteisėjusiais Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-03-15 ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-04-29 sprendimais, yra teisiškai nemotyvuotas. Teismai sprendimais įpareigojo Šiaulių apskrities viršininko administraciją suformuoti, parduoti ir teisiškai įforminti tretiesiems asmenims žemę Bridų kadastrinėje vietovėje. Nors Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas adresas Sutkūnų k. Vienkiemio 6, tačiau sprendžiant iš Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2005-10-17 rašto Nr. S-1388-(8.43.), institucija nėra suteikusi adreso B. N. sodybai, todėl akivaizdu, kad tretiesiems asmenims turi būti pamatuotas ir parduotas asmeninio ūkio žemės sklypas Bridų kadastrinėje vietovėje. Pareiškėjų teigimu, šioje byloje reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-11-18 nutartyje (adm. byla Nr. A(4)-1178-2003) pateiktu Vyriausybės 1990-07-27 nutarimu Nr. 308 patvirtintos tvarkos aiškinimu. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad tik tinkamai pamatuota ir išskirta žemė iki pareiškėjų prašymų pateikimo datos laikytina teisėtai skirta kaip asmeninio ūkio ir tik tada tokių asmenų teisės turi būti ginamos prieš pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teises pagal 1991-06-18 Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, patvirtindamas nuostatą, jog projektuojama žemės reformos laiku asmeniniam ūkiui naudoti žemė turėjo būti laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, siekiant išsaugoti pretendentams galimybę atkurti jų pažeistas nuosavybės teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 1 d. nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šioje byloje nėra išaiškintos visos bylai spręsti reikšmingos aplinkybės, joms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas.
Iš bylos medžiagos ir proceso šalių paaiškinimų seka, kad tarp šalių dėl ginčo žemės teismai nagrinėjo keletą bylų, bet kokios tos bylos buvo nėra išsiaiškinta, bylos nėra išreikalautos ir neprijungtos prie šios bylos. Šiuos veiksmus būtina atlikti, nes byloje esantys teismo sprendimai yra fragmentiški, iš jų neįmanoma nustatyti, kokie faktai teismų jau yra nustatyti, ar yra iš naujo neįrodinėtinų faktų sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys nesutaria dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 1999 m. kovo 15 d. sprendimo turinio. Kaip matyti iš šio sprendimo turinio, teismas įpareigojo Šiaulių apskrities viršininką imtis veiksmų susijusių su G. S. skirtu ir naudojamu asmeninio ūkio žemės sklypu esančiu Sutkūnų vienkiemyje 6, Šiaulių rajone. Byloje yra duomenų, kad tokio adreso nėra. Taip pat yra duomenų, kad byla galėjo būti nagrinėjama apeliacine ir kasacine tvarka. Neišreikalavus šios bylos, teismų sprendimų, nutarčių, neįmanoma nustatyti, ką nusprendė Šiaulių m. apylinkės teismas 1999 m. kovo 15 d. sprendimu, kadangi šio sprendimo rezoliucinė dalis nepakankamai aiški. Byloje yra duomenų, kad Šiaulių m. apylinkės teismas 1999 m. kovo 15 d. sprendimu pasisakė dėl konkretaus žemės sklypo. Nagrinėjant šią bylą būtina išsiaiškinti, kokiam žemės sklypui yra skirtas Šiaulių m. apylinkės teismo 1999 m. kovo 15 d. sprendimas. Teismas nagrinėdamas administracinę bylą iš naujo turi atkreipti dėmesį į tai, kad sprendimu šioje byloje negalima sukurti tokios situacijos, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 1999 m. kovo 15 d. sprendimas liks neįgyvendintas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Jeigu Šiaulių m. apylinkės teismas 1999 m. kovo 15 d. sprendimu nusprendė dėl ginčo žemės sklypo, akivaizdu, kad tokia žemė sutinkamai su aukščiau paminėtu įstatymu ir teismo sprendimo pagrindu yra išperkama valstybės.
Dėl šios įstatymo nuostatos byloje būtina išsiaiškinti, kur B. N. buvo matuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, ar teismai jau nusprendė dėl jo skyrimo ir valdymo teisėtumo, o jeigu ne, tai ar B. N. faktiškai valdomas žemės sklypas yra teisėtai jai suteiktas asmeniniam ūkiui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitoje byloje Šiaulių miesto apylinkės teismas yra priėmęs sprendimą 2004 m. balandžio 29 d., kuriuo sprendė dėl B. N. asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo. Todėl byloje būtina išsiaiškinti, kiek yra laisvos žemės Bridų kadastrinėje vietovėje, ar jos užtenka visiems teismo sprendimams įvykdyti.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjams A. B. , V. B. ir K. B. nuosavybės teises į žemės sklypą 0,3 ha natūra, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių raj., kadastro Nr. 9103. Ar yra toks žemės sklypas, kur yra, byloje duomenų nėra.
Teismas turėtų išreikalauti iš šalių žemės sklypo planus, kuriuose būtų viename plane pažymėta kokius žemės plotus šalys valdo ir kokiais teisiniais pagrindais, į kokį žemės sklypo dalį pretenduoja pareiškėjai, kur yra B. N. atmatuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, kur yra B. N. namų valdos sklypas ir kt.
Byloje taip pat nėra žemėtvarkos projekto kopijos ir nėra aišku, kokia ginčo žemės sklypo paskirtis yra numatyta pagal galiojančius žemėtvarkos projektus.
B. N. ginčija A. B. , V. B. ir K. B. teisę gauti natūra žemės sklypą tiek dydžio, tiek vietos atžvilgiu. Šios teisės pagrįstumo teismas nesvarstė, iš byloje esančių dokumentų nėra aišku, kur ta žemė buvo ir ar A. B. , V. B. ir K. B. turi teisę gauti natūra 0,3 ha žemės ir būtent ten kur žemę faktiškai valdo B. N. .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų B. N. ir G. S. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.