- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 2YT-2763-292/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02160-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. P. po savo motinos M. B., mirusios(duomenys neskelbtini) , mirties priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos tėvas J. B. mirė(duomenys neskelbtini), o jos motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Turi neįgalų brolį A. B., kuris yra slaugomas VŠĮ Reabilitacijos ir slaugos centre ir kuris notarų biure pasirašė pareiškimą, kad į motinos palikimą nepretenduoja, jo nepriėmė, nevaldo ir pretenzijų dėl to neturi. Motinos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties į notarų biurą dėl motinos palikimo nesikreipė, nes tuo metu su motina dar gyveno brolis A. B.. Vėliau šeimoje įvyko nelaimė – žuvo jos sūnus R.. Ir tik 2017 metais paaiškėjo, kad liko nepaveldėtas motinos turtas: žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime. Pastatai, kuriuose gyveno tėvai, yra neįregistruoti. Pastatai yra 0,1812 ha žemės sklype, kuris nėra įregistruotas kaip mamos nuosavybė. Po motinos mirties perėmė jos visą asmeninį turtą: patalynę, namų apyvokos daiktus, baldus, tvarkė namus, prižiūrėjo brolį, nes jis po 2013 metais įvykusio autoįvykio tapo neįgalus. Dar mamai esant gyvai, šeima naudojosi jos turimais žemės sklypais, juos deklaruodavo, gaudavo išmokas už žemės naudmenis, mokėjo žemės mokestį. Savo lėšomis teko atlikti smulkų namo bei ūkinių pastatų remontą. Ji laidojo motiną, o šiuo metu prižiūri tėvų kapus. Jos vyras yra ūkininkas nuo 2005 metų. Mamos namų valdą prižiūri, šienauja, geni sodą ir vaiskrūmius, augina bulves ir kitas daržoves.
Suinteresuotas asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas jo atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad jis yra neįgalus asmuo, savimi savarankiškai pasirūpinti negali, nuo 2015-09-09 gyvena ir yra slaugomas bei prižiūrimas VŠĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centre. Sutinka su pareiškėjos pareiškimu.
Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos M. B. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Mirusiosios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja A. P., kuri yra mirusiosios dukra (b. l. 6, 7) ir suinteresuotas asmuo A. B., kuris yra mirusiosios sūnus (b. l. 19).
Paveldėjimo byla po M. B. mirties nėra užvesta (b. l. 12).
Po M. B. mirties atsirado palikimas – namas su ūkiniais pastatai ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 15, 17, 20, 21-22, 23, 24).
Pareiškėjos nurodymu, nors pareiškėja pas notarą per tris mėnesius po palikimo atsiradimo nesikreipė, tačiau faktiškai motinos palikimą (namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypus, esančius(duomenys neskelbtini).) yra priėmusi ir juos valdo, minėtu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri, naudoja savo reikmėms. Minėtas aplinkybes patvirtina Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017-04-21 pažyma apie palikimo priėmimą ir tvarkymą, kuria patvirtinama, kad pareiškėja iki motinos mirties ir po jos mirties prižiūri ir tvarko motinai priklausančią žemę ir namus, esančius(duomenys neskelbtini), moka žemės ir komunalinius mokesčius.
Interesų konflikto tarp paveldėtojų dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuotas asmuo A. B. nepareiškė prieštaravimų, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo motinos M. B. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 33).
Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po M. B. mirties jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiosios M. B. dukra A. P..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po M. B. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors A. P. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo motinos M. B. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos A. P. 5,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.