Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-7976-1031/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
2-7976-1031/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05407-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
G. G.
Trečiasis asmuo
R. G.
Atsakovas
T. G.
Civilinė byla Nr. 2-7976-1031/2017Proceso Nr. 2-70-3-05407-2017-8
Procesinio dokumento kategorijos:(S)2.3.5.2; 2.6.4.4ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant ieškovei G. G. ir trečiajam asmeniui R. G., nedalyvaujant atsakovui T. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui T. G., trečiasis asmuo byloje R. G., dėl paramos pilnamečiui studijuojančiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. G. paramą kol ji studijuos (duomenys neskelbtini), tačiau ne ilgiau nei ieškovei sukaks 24 metai, taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. liepos 14 d. ir paramą, ir paramos įsiskolinimą priteisiant konkrečiu daiktu – ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat ji teismo posėdyje paaiškino, kad teikiant ieškinį ieškovė siekė vidurinio išsilavinimo – mokėsi (duomenys neskelbtini)baigiamojoje klasėje, o šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) pirmojo kurso nuolatinių studijų studentė ir mokosi Kaune. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas T. G. yra ieškovės tėvas, o trečiasis asmuo R. G. - mama. Tėvai santuokos nėra nutraukę, tačiau kartu negyvena. Ieškovė pažymėjo, kad tik motina ją materialiai išlaiko, tėvas neprisideda nei prie ieškovės išlaikymo, nei prie buto išlaikymo, mokesčių mokėjimo, būsto gerinimo.

Ieškovė akcentavo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu iš atsakovo T. G. priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-12-14 iki 2014-12-14 ir išlaikymą nuo 2014-12-15 iki ieškovės pilnametystės nekilnojamuoju turtu – ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau sulaukus pilnametystės tėvas jokio išlaikymo ieškovei nebeteikė. Ieškovė pažymėjo, kad jos išlaidos, susijusios su studijomis Kaune, yra transporto išlaidos, išlaidos maistui, aprangai, avalynei, gyvenamojo būsto nuomos išlaidos. Taip pat išlaidos studijų priemonėms ir įmokoms už studijas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad prašo paramą priteisti konkrečiu turtu, nes taip bus užtikrinta ieškovės ateitis baigus studijas ir po jų grįžus į Šiaulius. Be to, ieškovas nedirba ir jokio kito turto be minėtos buto dalies neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, o dukters reikalavimai yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat nurodė, kad įrodymus pateiks teismo posėdyje, tačiau į paskirtą posėdį neatvyko, kitų reikšmingų aplinkybių nenurodė ir įrodymų nepateikė. Teismo šaukimai įteikti kartu gyvenančiam šeimos nariui bei viešo paskelbimo būdu.

Trečiasis asmuo R. G. pateiktu atsiliepimu ir teikdama paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad prašo ieškinį tenkinti, laiko, kad jis teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, kad nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio su atsakovu T. G. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, ji rūpinasi savo dukters G. G. išlaikymu. Atsakovas T. G. prie dukters G. G. išlaikymo visiškai neprisideda, ja nesirūpina, nors abiejų tėvų pareiga yra vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad atsakovas yra nedirbantis, kito turto neturi, todėl išlaikymas gali būti priteistas konkrečiu turtu. Kokia yra ½ dalies buto kaina trečiasis asmuo nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovo procesinio pasyvumo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314 straipsnis). Vertindamas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis.

Dėl pagrindo priteisti paramą.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovė yra pilnametė atsakovo duktė. Tretysis asmuo yra ieškovės motina (6 b.l.). Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pirmojo kurso nuolatinių studijų studentė. Ieškovės studijos nėra valstybės finansuojamos (63 b.l.). Ieškovė studijuoja kitame mieste – Kaune.

Pilnamete ieškovė tapo 2016 m. sausio 29 d. Sulaukusi pilnametystės ieškovė mokėsi vidurinio lavinimo mokykloje – (duomenys neskelbtini) (7, 30 b.l.). 2015 m. balandžio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas turtu - ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) (8-16 b.l.). Sulaukus pilnametystės atsakovas ieškovės materialiai nerėmė ir jos neišlaikė. Ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (68 b.l.). Duomenų apie kitą ieškovei ar atsakovui priklausantį turtą nėra. Atsakovas nedirba, per pastaruosius metus yra dirbęs vieną dieną (69 b.l.). Duomenų apie atsakovo negalėjimą dirbti arba negalėjimą dirbti iš dalies byloje nėra.

CK 3.192¹ straipsnis nurodo, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad CK 3.192¹ ir CK 3.192 straipsniai reglamentuoja skirtingas tėvų materialines pareigas savo vaikams. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, todėl teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį vertindamas pagal vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Tuo tarpu CK 3.192¹ straipsnis numato paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimą. Šiuo atveju teismas atlieka minėtame straipsnyje numatytų kriterijų vertinimą ir tokių kriterijų nenustačius, ieškinys dėl paramos priteisimo gali būti atmestas. Taigi, ar parama priteistina, teismas sprendžia vertindamas minėtus kriterijus, o juos nustačius teismas sprendžia dėl priteistinos paramos dydžio.

CK 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį - toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015).

Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B.v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas spręsdamas paramos priteisimo klausimą vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu ieškovė yra pirmo kurso, pirmo semestro studentė, studijuojanti universitete pirmą mėnesį, todėl visiškai objektyvu yra tai, kad nėra kriterijų, susijusių su ieškovės pažangumu ir akademiniais pasiekimais, sąžiningu pareigos mokytis vykdymu.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos jai suteikimo, tačiau sprendimas dar nebuvo priimtas. Ieškovė studijoms pasirinko kitą miestą, todėl turėjo susirasti gyvenamąją vietą, skirti laiką susipažinti su studijų tvarka universitete. Vertindamas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė per vieną mėnesį neturėjo objektyvių galimybių pradėti ieškoti darbo ar pradėti dirbti. Teismas priimdamas šį sprendimą nevertina kriterijų, susijusių tiek su mokymosi pareigų atlikimu, tiek su vaiko pastangomis ir galimybėmis pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Teismas priimdamas šį sprendimą vertina vaiko turtinę padėtį, vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį bei jo galimybes paramą teikti. Tuo pačiu teismas atkreipia šalių dėmesį, kad paaiškėjus kriterijams, kurie sprendimo priėmimo metu objektyviai nėra žinomi, šis sprendimas gali būti pakeistas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant paramos būtinumą teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai. Kaip studentei ieškovei yra reikalingos ir mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai užrašams ir t.t.). Taip pat ieškovei mokantis kitame mieste – ieškovė gyvena Šiauliuose, o studijuoja Kaune - yra reikalingas ir būstas gyventi. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė kito turto be minėtos buto dalies neturi, pajamų negauna. Nors teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad būsto nuomos rašytinės sutarties pateikti negali, nes su nuomotoju ji dar nepasirašyti, o tik preliminariai susitarta, tačiau teismas laiko supranta ir tą aplinkybę, kad studijuojant kitame mieste yra reikalinga ir gyvenamoji patalpa tame mieste, kurios nuoma ir išlaikymas reikalauja finansinių resursų. Teismas, vertindamas šiuos kriterijus, sprendžia, kad ieškovė yra reikalinga tam tikros materialinės savo tėvų paramos studijų metu.

Kaip jau teismas nustatė, atsakovas ir ieškovė turi po dalį minėto buto. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas nedirba, duomenų, kad atsakovas dirbti negali, byloje nėra. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar pats turėtų specialius poreikius.

Nors teismas laiko akivaizdžiu, kad bet koks ieškovės ieškinio tenkinimas reikštų atsakovo turtinės padėties neigiamą pokytį, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti atsakovo pareigą teikti paramą jos reikalingai atsakovo dukteriai. Teismas, vertindamas pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę iš dalies remti studijuojančią ir paramos reikalingą dukterį.

Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė yra reikalinga materialinės savo tėvų paramos studijų metu, o atsakovas turi galimybę iš dalies remti studijuojančią ir paramos reikalingą dukterį, sprendžią paramą priteisti.

Dėl priteistinos paramos formos ir dydžio.

CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad sprendžiant paramos vaikui klausimus yra taikomos išlaikymo instituto nuostatos, t.y. ir nuostatos, reglamentuojančios paramos formą (CK 3.196 straipsnis). Todėl bendrąja prasme parama gali būti priteista ir konkrečiu turtu. Tačiau teismas pažymi, kad teismui sprendžiant dėl priteistinos paramos formos yra vertinama CK 3.192¹ straipsnio tikslai ir paskirtis. Šia norma įstatymų leidėjas siekia sukurti prielaidas ir užtikrinti priemones, kad išsilavinimo siekiantys vaikai gautų tėvų paramą, jei tokios jie yra reikalingi. Todėl minėta norma turi būti vertinama tėvų konstitucinės pareigos savo vaikus auklėti dorais žmonėmis, atsakingais piliečiais ir produktyviais visuomenės nariais kontekste. Išsilavinimo įgijimas sudaro prielaidas minėtas vertybes pasiekti. Taigi, išlaikymo forma parenkama tokia, kuri maksimaliai sukuria prielaidas vaikui studijuoti ir tenkinti su studijomis susijusius vaiko poreikius.

Tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo paramos priteisimą konkrečiu turtu sieja ne su ieškovės studijomis, o su aplinkybėmis, kad ieškovė baigusi studijas galės grįžti ir gyventi Šiauliuose. Teismas pažymi, kad ieškovei, kurios išlaidas sudaro gyvenamojo būsto nuomos kaina, transporto išlaidos, maisto ir mokymosi priemonių išlaidos, parama priteistina periodinėmis išmokomis, nes tokia paramos forma labiausiai atitinka CK 3.192¹ straipsnio paskirtį, prigimtį ir tikslą.

Teismas atmeta ieškovės reikalavimą paramą ir paramos įsiskolinimą priteisti konkrečiu turtu ir todėl, kad, kaip minėta, paramos priteisimas yra susijęs su eile kintančių paramos priteisimo kriterijų. Skirtingai nei išlaikymo atveju (CK 3.192 straipsnis), kurio terminas yra aiškus, tai vaiko pilnametystė, paramos atveju (CK 3.192¹ straipsnis) paramos terminas gali būti apspręstas kitų reikšmingų aplinkybių – vaiko akademinio pažangumo, jo galimybe pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis, taip pat apsisprendimu nutraukti ar sustabdyti studijas bet kuriuo metu ir pan. Esant kriterijams paramos pagrindams pasibaigti anksčiau nei ieškovei sukaks 24 metai, vertindamas, kad dalies buto, esančio Šiauliuose, priteisimas ieškovei nesąlygos su jos studijomis Kaune susijusių poreikių tenkinimo, teismas sprendžia paramą priteisti periodinėmis išmokomis.

Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes ir laikydamas, kad tokia suma nepablogins atsakovo padėties iš esmės, taip pat pripažindamas, jog tokia suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes abiem šalims yra teisinga ir proporcinga, sprendžia priteisti paramą ieškovei iš atsakovo jos studijų universitete laiku po 150 Eur kiekvieną mėnesį.

Teismo vertinimu, ieškovei mokantis pagal bendrojo lavinimo programą (duomenys neskelbtini) jos poreikiai iš esmės nebuvo skirtingi, tačiau buvo objektyviai mažesni, nes nebuvo reikalingos išlaidos, susijusios su studijų kainos apmokėjimu, gyvenamąja vieta kitame mieste, tarpmiestiniu transportu. Todėl teismas laiko, kad protingos, pagrįstos ir priteistinos paramos išlaidos už laikotarpį, kurį ieškovė mokėsi gimnazijoje, yra 100 Eur kiekvieną mėnesį.

Ieškovė pilnamete tapo 2016 m. sausio 29 d., todėl nuo šio laikotarpio skaičiuotinas paramos įsiskolinimas po 100 Eur už kiekvieną mėnesį. Gimnaziją ieškovė baigė 2017 m. liepos mėnesį (7 b.l.), todėl už laikotarpį nuo 2016 m. vasario iki 2017 m. liepos (viso 18 mėnesių) skaičiuotinas paramos įsiskolinimas – 1800 Eur. Ieškovė studijas universitete pradėjo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl nuo šios datos paramos dydis skaičiuojamas po 150 Eur kiekvieną mėnesį.

2017 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė buvo baigusi gimnaziją, tačiau studijų universitete dar nepradėjusi, todėl teismas paramos už šį mėnesį nepriteisia. Teismas, priteisdamas paramą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį, tokį dydį priteisia vertindamas vienkartines ieškovės išlaidas, susijusias su priėmimu į universitetą ir studijų pradžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už paramos įsiskolinimą 54 Eur (1800 Eur x 3 proc.) ir už paramą periodinėmis išmokomis – 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) nuolatinių studijų programoje.

Priteisti ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario iki 2017 m. liepos – 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Ernestas Šukys