- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-82/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01831-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LTC“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LTC“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1162-109/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LTC“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LTC“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 109 855,03 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakovu 2008 m. lapkričio 20 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 201-2-2401 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), penktojo aukšto patalpų rekonstrukciją, įrengiant penkis dviejų kambarių butus ir vienuolika vieno kambario butų, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su rangovu (ieškovu) pagal suderintus su užsakovu (atsakovu) atliktų darbų aktus. Ieškovo tvirtinimu, pagal rangos sutarties 2 punktą bendra rangos sutarties kaina yra 712 561,99 Lt, kuri susideda iš rekonstrukcijos darbų kainos – 647 783,63 Lt (2.1 papunktis) ir užsakovo rezervo – 64 778,36 Lt (2.2 papunktis). Atsakovui buvo suteikta paslaugų už 712 515,06 Lt. Ieškovas su atsakovu 2009 m. rugsėjo 25 d. pasirašė objekto perdavimo-priėmimo aktą, kuris patvirtina, kad visi rangos sutartyje numatyti darbai yra visiškai atlikti. Atsakovas už suteiktas paslaugas visiškai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 109 855,03 Lt. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2010 m. kovo 3 d., atsakovas sumokėjo ieškovui 45 082,80 Lt skolos, todėl ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo sumažino iki 64 772,23 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad rangos sutartyje numatyta rekonstrukcijos darbų kaina yra 647 783,63 Lt (2.1 papunktis), o ieškovas rangos sutarties 2.2 papunktyje nurodytą užsakovo rezervą – 64 778,36 Lt galėjo panaudoti tik atsiradus būtiniems papildomiems darbams ir esant užsakovo sutikimui panaudoti rezervą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos rangos sutarties sąlygų turinio aiškinimas reikšmingas dviem aspektais: sutarties kainos ir darbų apimties. Šių sąlygų turinio aiškinimui reikšmingos sutarties sudarymo aplinkybės. Ieškovo pasiūlymas tapo atsakovo paskelbto viešojo pirkimo konkurso laimėtoju. Ieškovas pasiūlyme nurodė bendrą sutarties kainą – 712 561,99 Lt (pasiūlymo 1 p.), kurią sudaro 647 783,63 Lt rekonstrukcijos darbų kaina (pasiūlymo 1.1 papunktis) ir 64 778,36 Lt užsakovo rezervas (1.2 papunktis). Iš ieškovo kartu su pasiūlymu pateiktų lokalinių sąmatų teismas nustatė, kad ieškovas konkrečiai nurodė, kokios darbų apimtys įeina į rekonstrukcijos darbų, numatytų pasiūlymo 1.1 papunktyje, kainą. Užsakovo rezervo, t. y. 64 778,36 Lt (1.2 papunktis), panaudojimo sąlygos ir tvarka nei pasiūlyme, nei prie jo pateiktuose dokumentuose, konkrečiai numatytos nebuvo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas dar iki rangos sutarties sudarymo įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus, kurių apimtys nurodytos lokalinėse sąmatose, už konkrečią 647 783,63 Lt kainą. Pats ieškovas, 64 778,36 Lt sumą nurodė kaip užsakovo rezervą, tačiau jo panaudojimo sąlygų ir tvarkos pasiūlyme nenurodė. Užsakovo rezervo panaudojimo sąlygos ir tvarka nėra aptartos ir rangos sutartyje. Teismas, išanalizavęs šalių veiksmus (ieškovo raštus atsakovui dėl leidimo panaudoti užsakovo rezervą, šių raštų pagrindu atsakovo priimtus sprendimus) sprendė, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios 647 783,63 Lt rekonstrukcijos darbų kainos, į kurią įėjo lokalinėse sąmatose S001, S002, S003, S004 ir S005 nurodyti darbai, o kitą rangos sutartyje bendros kainos dalį – užsakovo rezervą šalys sutarė panaudoti tik atsiradus būtiniems papildomiems darbams ir atsakovui sutikus panaudoti užsakovo rezervą. Teismo vertinimu, jeigu rangovas įspėjo užsakovą dėl būtinumo atlikti papildomus darbus, o užsakovas nesutinka didinti darbų kainos, tai rangovas gali atsisakyti rangos sutarties. Jeigu rangovas neatsisakė rangos sutarties, o tęsė darbus ir atliko papildomus darbus, jis neturi teisės reikalauti apmokėti už šiuos darbus (CK 6.853 straipsnio 4 dalis). Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas nedavė sutikimo panaudoti rezervą papildomiems darbams apmokėti, teismas sprendė, jog ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti už šiuos darbus. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad, atsakovui pasirašius atliktų darbų priėmimo aktą, atsakovui atsirado pareiga apmokėti už visus atliktus darbus, t. y. ir už papildomus darbus. Teismas sprendė, kad atliktų darbų aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo užsakovas prisiima pareigą sumokėti už papildomus darbus, jeigu tokie nebuvo atlikti nepasiekus šalių susitarimo dėl jų atlikimo. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga. Įstatyme įvardyti atvejai, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus. Atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina. Teismas padarė išvadą, kad šalių pasirašytas 2009 m. rugsėjo 25 d. objekto perdavimo-priėmimo aktas nėra įrodymas, patvirtinantis, jog atsakovas turi apmokėti už papildomus darbus, kurių atlikimui nebuvo davęs sutikimo panaudoti rezervą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „LTC“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino rangos sutarties sąlygas, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles. Šalių sudarytoje rangos sutartyje aiškiai nurodyta, kad bendra sutarties kaina yra 712 561,99 Lt, kurią sudaro rekonstrukcijos darbų kaina – 647 783,63 Lt ir užsakovo rezervas – 64 778,36 Lt. Atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2008 m. lapkričio 12 d. posėdyje nutarta konkurso laimėtoju paskelbti ieškovo pasiūlymą 712 561,99 Lt sumai. Šalių 2009 m. rugsėjo 25 d. pasirašytas objekto perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad visi darbai, numatyti rangos sutartyje, yra visiškai atlikti. Atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų apimties ir akte nurodytų kainų nereiškė. Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad šalių rangos sutartyje nustatyta konkreti ir tvirtai fiksuota 712 561,99 Lt kaina. Todėl teismo išvados apie papildomų darbų atlikimą ir reikalingumą dėl jų atskirai susitarti yra nepagrįstos. Jokie papildomi darbai, viršijantys sutarties 712 561,99 Lt kainą nebuvo atlikti ir už juos nėra reikalaujama sumokėti. Šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta kaina yra orientacinė, apytikrė arba išvis nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas dar iki rangos sutarties sudarymo įsipareigojo rekonstrukcijos darbus atlikti už konkrečią 647 783,63 Lt kainą.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad užsakovo rezervui panaudoti būtinas atsakovo sutikimas. Šalių susitarimas, pagal kurį yra būtinas atsakovo leidimas panaudoti užsakovo rezervą, nėra aptartas nei atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokole, nei rangos sutartyje. Teismas neteisingai vertino ieškovo rašytus raštus dėl leidimo panaudoti rezervą. Tik ieškovui atlikus eilę darbų, po kurių būtina atlikti pagrindinius darbus, atsakovas iškėlė sąlygą apie atsakovo leidimo panaudoti užsakovo rezervą būtinybę. Atlikus demontavimo darbus, be kurių buvo neįmanomas pagrindinių darbų atlikimas, ieškovas buvo informuotas, kad šiems darbams atlikti reikalingas atsakovo leidimas. Todėl ieškovas, būdamas suklaidintas, rašė raštus dėl leidimo panaudoti užsakovo rezervą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, gavęs ieškovo prašymą dėl užsakovo rezervo panaudojimo, nedavė leidimo papildomiems darbams panaudoti užsakovo rezervą, sprendė, jog ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti šiuos darbus. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes minėti ieškovo raštai negali būti vertinami kaip ieškovo pripažinimas apie žinojimą gauti leidimą panaudoti užsakovo rezervą. Be to, atsakovas nuo 2009 m. vasario mėn. vilkino užsakovo rezervo patvirtinimą, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į atsakovo atsakingus darbuotojus. Tik 2009 m. balandžio 17 d. komisija, susidedanti iš atsakovo atstovo, projektuotojo atstovo ir ieškovo atstovo, darbų pakeitimo akte Nr. 4 nustatė ir patvirtino faktą, kad šiems darbams atlikti tikslinga sudaryta sąmatą, o numatytų papildomų darbų finansavimui (užsakovui leidus) panaudoti lėšas, numatytas užsakovo rezerve. Tačiau iki 2009 m. rugsėjo 15 d. užsakovo rezervas nebuvo patvirtintas, nors visi reikalingi papildomi darbai jau buvo atlikti. 2009 m. rugsėjo 25 d. buvo pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas. Papildomi darbai už užsakovo rezerve numatytas lėšas buvo atlikti atsakovui vengiant šį klausimą spręsti.
3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.662 straipsnio nuostatas ir atliktų darbų perdavimo akto reikšmę. Rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kainą. Ieškovas atliko objekto restauravimo darbus, perdavė juos atsakovui, o pastarasis juos priėmė. Rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės vienos šalies reikalavimu kainą keisti. Nagrinėjamoje byloje šalys rangos sutartyje nustatė 712 561,99 Lt sutarties kainą. Sutarties šalys rangos sutarties neginčijo, todėl teismas turėjo pagrindą ja vadovautis, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ėmėsi nagrinėti šalių ikisutartinius santykius, konkurso pasiūlymus, dėl ko priėjo nepagrįstos išvados apie rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo kainą, į kurią, teismo nuomone, neįėjo šalių suformuotas rezervas papildomiems darbams atlikti. Minėta, kad šalys 2009 m. rugsėjo 25 d. pasirašė objekto perdavimo-priėmimo aktą, kuris patvirtina, kad visi darbai, numatyti rangos sutartyje, yra visiškai atlikti. Atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų apimties ir akte nurodytų kainų nereiškė. Akto priede pateiktas atliktų darbų aprašymas. Atliktų darbų priėmimas sukelia užsakovui pareigą atlyginti rangovui už atliktą darbą. Todėl teismas turėjo ieškinį tenkinti, o ne atmesti.
4. Kadangi atsakovas dalį skolos sumokėjo tik iškėlus šią civilinę bylą, ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Rangos sutarties sąlygų turinio aiškinimui reikmingos šios sutarties sudarymo aplinkybės. ieškovas, dalyvaudamas atsakovo paskelbtame viešojo pirkimo konkurse, nurodė bendrą sutarties kainą – 712 561,99 Lt (pasiūlymo 1 p.), kurią sudaro 647 783,63 Lt rekonstrukcijos darbų kaina (pasiūlymo 1.1 papunktis) ir 64 778,36 Lt užsakovo rezervas (1.2 papunktis). Lokalinėse sąmatose, kurias ieškovas pateikė kartu su pasiūlymu, nurodyta, kokios darbų apimtys įeina į rekonstrukcijos darbų, numatytų pasiūlymo 1.1 papunktyje, kainą. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas dar iki rangos sutarties sudarymo įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus, kurių apimtys nurodytos lokalinėse sąmatose, už konkrečią 647 783,63 Lt kainą. Analogiškos nuostatos buvo perkeltos į rangos sutartį.
2. Teismas pagrįstai nustatė, kad užsakovo rezervui panaudoti būtinas atsakovo sutikimas. Pagal rangos sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus prie sutarties pridedamoje darbų sąmatoje, o atsakovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti rangos sutarties 2.1 p. nurodytą kainą. Dėl jokių kitų papildomų darbų atlikimo šalys iš anksto rangos sutartyje nesusitarė, todėl ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo be atsakovo žinios ir suderinimo atlikti kitų sąmatoje nenumatytų darbų ir atitinkamai reikalauti už juos atlyginti. Rezervu laikytinos iš anksto nenumatytos išlaidos, kurių naudojimas turi būti suderintas su užsakovu (atsakovu). Tai, kad buvo būtinas atsakovo sutikimas panaudoti užsakovo rezervą, patvirtina ir ieškovo elgesys, kreipiantis į atsakovą dėl rezervo panaudojimo. Atsakovas, įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus, leidimo papildomiems darbams panaudoti užsakovo rezervą nedavė. Tokiu atveju ieškovas turėjo teisę atsisakyti sutarties (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.662 straipsnio nuostatas ir atliktų darbų perdavimo akto reikšmę. Atliktų darbų aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties kaina, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga. Įstatyme įvardyti atvejai, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus. Atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina. Todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šalių pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, nėra įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas turi apmokėti už papildomus darbus, kurių atlikimui nebuvo davęs sutikimo panaudoti rangos sutartyje numatyto užsakovo rezervo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šalys 2008 m. lapkričio 20 d. 2008 m. lapkričio 20 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 201-2-2401, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), penktojo aukšto patalpų rekonstrukciją, įrengiant penkis dviejų kambarių butus ir vienuolika vieno kambario butų. Ieškovas 2008 m. lapkričio 12 d. buvo pripažintas atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skelbto supaprastinto atviro konkurso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų rekonstrukcijos darbų viešojo pirkimo laimėtoju, ko pasekoje tarp šalių ir buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Pagal statybos rangos sutarties sąlygas ieškovas butus turėjo rekonstruoti (įrengti) pagal prie sutarties pridėtą darbų sąmatą, kuri yra neatsiejama sutarties dalis. Pagal ieškovo pateiktą konkursinį pasiūlymą ieškovas sąmatoje numatytus butų rekonstrukcijos darbus įsipareigojo atlikti už 647 783,63 Lt. Tačiau pagal atsakovo viešojo pirkimo dokumentų sąlygas sutarties kainą sudarė ne tik butų rekonstrukcijos darbų kaina, bet ir atsakovo (užsakovo) rezervas – 10 proc. nuo rekonstrukcijos darbų kainos. Ieškovas pateikė pasiūlymą atlikti butų rekonstrukcijos darbus už bendrą 712 561,99 Lt kainą, kurią sudaro 647 783,63 Lt butų rekonstrukcijos darbų kaina ir 64 778,36 Lt atsakovo rezervas (t. 1, b. l. 175). Ieškovą pripažinus viešojo pirkimo laimėtoju statybos rangos sutarties kaina buvo nustatyta tokia pati, kokia ir buvo ieškovo pasiūlyta: bendra sutarties kaina 712 561,99 Lt, į kurią įeina 647 783,63 Lt butų rekonstrukcijos darbų kaina ir 64 778,36 Lt atsakovo rezervas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties kainos. Apeliantas teigia, kad šalys nustatė konkrečią – 712 561,99 Lt kainą, todėl atsakovas privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus apmokėti už visus atliktus rekonstrukcijos darbus, kurių kaina neviršija sutartimi sulygtos konkrečios 712 561,99 Lt kainos. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovas rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti už 647 783,63 Lt, kaip ir buvo numatyta sutartyje.
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatus ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti butų rekonstrukcijos darbus, numatytus sąmatoje. Statybos rangos sutartimi nustatyta rekonstrukcijos darbų kaina – 647 783,63 Lt. Byloje nustatyta, kad ieškovas atliko rangos sutartyje (sąmatoje) numatytus darbus, atsakovas juos priėmė ir sumokėjo sutartyje numatytą rekonstrukcijos darbų kainą – 647 783,63 Lt. Ieškovas atliko darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje (sąmatoje), tačiau už šiuos darbus atsakovas 64 778,36 Lt atsisakė mokėti. Pirmosios instancijos teismas rekonstrukcijos darbus, kuriuos ieškovas atliko, bet kurių atlikimas nebuvo numatytas sutartyje (sąmatoje), pripažino papildomais darbais dėl kurių atlikimo ieškovas iš atsakovo negavo sutikimo, todėl nusprendė ieškinį netenkinti.
Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu rangovas įspėjo užsakovą dėl būtinumo atlikti papildomus darbus, o užsakovas nesutiko didinti darbų kainos, tai rangovas gali atsisakyti rangos sutarties. Jeigu rangovas, esant jo įspėjimui ir užsakovo nesutikimui didinti darbų kainą, neatsisakė sutarties, o tęsė statybos darbus ir atliko papildomus darbus, tai jis neturi teisės reikalauti apmokėti už šiuos darbus. Ieškovas pagal statybos rangos sutartį atlikęs dalį darbų 2009 m. vasario 4 d., kovo 13 d. kreipėsi į atsakovą dėl papildomų darbų atlikimo (t. 1, b. l. 77-78, 87-90). Atsakovo atstovas patikrino ieškovo nurodytų reikalingų atlikti darbų įkainius (b. l. 78-79). Komisija, susidedanti iš ieškovo, atsakovo ir projektuotojo atstovo, 2009 m. balandžio 17 d. aktu išvardijo darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje (sąmatoje), pavedė ieškovui šių darbų atlikimui sudaryti sąmatą ir, užsakovui (atsakovui) leidus, papildomų darbų finansavimui panaudoti lėšas, numatytas statybos rangos sutarties 2.2 punkte. Šios aplinkybės rodo, kad šalys, vykdydamos jų sudarytą statybos rangos sutartį, bendradarbiavo ir sprendė klausimus dėl atlikimo ir apmokėjimo darbų, kurie nebuvo numatyti sutartyje (sąmatoje). Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nedavė leidimo už papildomus darbus ieškovui apmokėti iš užsakovo rezervo (t. 1, b. l. 76).
Į bendrą statybos rangos sutarties 712 561,99 Lt kainą įskaičiuotas ir 64 778,36 užsakovo rezervas. Sutartyje nėra aptarta, kokiu būdu ir kokiems darbams gali būti naudojamas šis rezervas. Iš atsakovo atstovės paaiškinimų matyti, kad rezervas yra numatytas dėl apmokėjimo už darbus, kurie buvo nenumatyti sutartyje. Ieškovo veiksmai vykdant sutartį (nurodo, kad reikia atlikti darbus, kurie nebuvo numatyti, prašo atskiro už tuos darbus apmokėjimo iš rezervo) patvirtina, kad ieškovui buvo aišku, jog rezervas yra naudojamas sutartyje nenumatytiems būtiniems darbams atlikti. Taigi nors nei viešojo pirkimo dokumentuose, nei sutartyje nėra paaiškinta apie perkančios organizacijos (atsakovo) rezervo, kuris yra įskaitomas į bendrą statybos rangos sutarties kainą, panaudojimo galimybės, tačiau sutarties šalių veiksmai patvirtina, kad rezervas naudojamas būtiniems nenumatytiems darbams apmokėti.
Atsakovas ieškovą, kaip pasiūliusį mažiausią kainą, pripažino butų rekonstrukcijos viešojo pirkimo laimėtoju. Atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, iš ieškovo pateikto pasiūlymo (rekonstrukcijos darbų sąmatos) buvo žinoma, kokius konkrečius darbus už pasiūlytą rekonstrukcijos darbų 647 783,63 Lt kainą ieškovas atliks. Į sąmatą demontavimo darbai nebuvo įtraukti ir tai sąlygojo mažesnę kainą. Atsakovui, kaip užsakovui, užsakančiam tam tikrą darbo rezultatą, šiuo atveju rekonstruoti senus butus, buvo žinoma ir suprantama, kad atliekant senų butų rekonstrukciją (keičiant santechnikos įrangą, kanalizacijos vamzdžius, elektros įrengimus ir pan.) yra būtina demontuoti seną įrangą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, matydamas, kad tokio pobūdžio darbų, kurie yra būtini atliekant senų butų rekonstrukciją, ieškovas nenumatė ir į kainą neįskaitė, pripažindamas ieškovą kaip pasiūliusį mažiausią kainą viešųjų pirkimų laimėtoju, prisiėmė pareigą už būtinus nenumatytus statybos rangos sutartyje darbus, apmokėti iš rezervo, nes rezervas, kaip sudėtinė statybos rangos sutarties kainos dalis, tam ir buvo skirtas. Atsakovo atstovas I. Kriščiūnas nurodė, kad ruošiant techninį projektą projektuotojai dalį darbų praleido, todėl tie darbai ir nepateko į viešojo pirkimo dokumentuose numatytus atlikti darbus. Šis atsakovo atstovo paaiškinimas patvirtina, kad dėl atsakovo (perkančiosios organizacijos) kaltės viešojo pirkimo dokumentuose buvo nenumatyti kai kurie būtini darbai. Tuo galima paaiškinti, kodėl ieškovo pasiūlyme nebuvo numatyti darbai, už kuriuos jis prašo apmokėti iš rezervo. 2009 m. balandžio 17 d. darbų pakeitimo aktu, kurį kaip komisijos narys pasirašė atsakovo atstovas S. K., konstatuota, kokie konkretus darbai nebuvo numatyti viešojo pirkimo dokumentuose: kanalizacijos prietaisų ir vamzdžių demontavimas, elektros instaliacijos ir prietaisų demontavimas, medinių spintelių ardymas, vidinių kampų armavimas metaliniais kampuočiais, lubų tinko remontas, kanalizacijos stovų koridoriuose aptaisymas gipso kartono plokštėmis ant metalinio karkaso, statybinio laužo išvežimas (t. 1, b. l. 86.).
Pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas faktiškai darbų atliko mažiau, nei už prašomą priteisti 64 772,23 Lt sumą, tačiau už kokią sumą atlikta darbų atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad darbų atlikta mažiau, nei fiksuota darbų atlikimo akte. Atsakovo atstovas pareiškė, kad „prašoma priteisti suma yra derybų objektas, reikia nuvažiuoti į objektą“. Atsakovas nesutinka apmokėti ieškovo prašomas priteisti išlaidas už šiukšlių ir statybinio laužo išvežimą motyvuojant tuo, kad šios išlaidos yra ieškovo turėtos tiesioginės išlaidos, įskaičiuotos į rekonstrukcijos darbų kainą. Pagal STR 1.05.06.210 ,,Statinio projektavimas“ 6 priedą skaičiuojant statybos kainą, į kainą, kaip tiesioginės išlaidos, yra įskaičiuojamos statybvietės išlaidos. Prie statybvietės išlaidų yra priskiriamas šiukšlių bei statybinio laužo išvežimas. Iš ieškovo atliktų darbų aktų matyti, kad ieškovas į darbų kainą, kaip tiesiogines išlaidas įkalkuliavo ir statybvietės išlaidas, kurias atsakovas apmokėjo. Todėl ieškovo prašymas antrą kartą apmokėti minėtas išlaidas yra nepagrįstas. Į atliktų darbų aktą Nr. A003 taip pat yra įskaitytos statybvietės išlaidos – 2 904,04 sumai (be PVM) (t. 1, b. l. 93).
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo atliktus darbus, neįskaičiuotus į rekonstrukcijos darbų kainą, vertino kaip papildomus darbus, didinančius statybos rangos sutarties kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, už darbus, kurie dėl atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, kaltės nebuvo numatyti viešojo pirkimo dokumentuose, apibūdinančiuose pirkimo objektą, tačiau tuos darbus buvo būtina atlikti, atsakovas ieškovui turi apmokėti iš rezervo, kaip sudėtinės statybos rangos sutarties kainos dalies (CK 6.653 straipsnio 2 dalis).
Dėl pirmiau aptartų aplinkybių ieškovo reikalavimas apmokėti už šiukšlių ir statybinio laužo išvežimą netenkintinas. Pagal atliktų darbų aktą Nr. A033 tiesioginės išlaidos už šį darbą sudaro 19 737,31 Lt (be PVM) (t. 1, b. l. 93). Prie 19 737,31 Lt sumos pridėjus kitas tiesiogines išlaidas (papildomo darbo užmokestį, socialinio draudimo išmokas, statybvietės išlaidas) ir netiesiogines išlaidas (pridėtines išlaidas, pelną), kurios yra įkalkuliuotos į bendrą atliktų darbų kainą, šiukšlių ir statybinio laužo išvežimo kainą bendroje pagal atliktų darbų aktą Nr. A033 64 773,23 Lt kainoje sudaro 35 250,99 Lt (su PVM) (t. 1, b. l. 93-94). Iš 64 773,23 Lt darbų kainos atėmus 35 250,99 Lt šiukšlių ir statybinio laužo išvežimą darbų kainą pagal atliktų darbų aktą Nr. A033 gaunama 29 521,24 Lt suma, kuri iš atsakovo priteisiama ieškovo naudai (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, nes abi sutarties šalys nėra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Nusprendus patenkinti ieškovo reikalavimą dėl 29 521,24 Lt priteisimo, ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimo buvo atleistas. Kadangi žyminis mokestis nuo priteistos sumos sudaro 886 Lt, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 800 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį ir apeliacinį skundą, o valstybei - 972 Lt žyminis mokestis ir 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84, 92 ir 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BUAB „LTC“ (juridinio asmens kodas 183223548) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (biudžetinės įstaigos kodas 188764867) 29 521,24 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną litą 24 ct) skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (biudžetinės įstaigos kodas 188764867) 981 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.