Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-02-09 žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesai ir padarytas nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog gauti VMI prie FM ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymai nagrinėti administracinio nusižengimo bylą jiems nedalyvaujant, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas yra M. B..

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013-10-01 (2013-04-18 priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013-10-01) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu.

Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. kaltę patvirtina pirmiau aptartas VMI prie FM pareiškimas iš kurio matyti, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacine sistemos 2023-04-05 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 248 369, 42 Eur. Su bendrove sudaryta 2023-02-08 buvo sudaryta mokestinės nepriemokos paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-8896. Byloje pateikti Bendrovės banko sąskaitų išrašai, balanso, prievolių, išieškojimų išrašai ir kiti byloje pateikti duomenys. Iš paminėtų duomenų matyti, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-02-09 vykdydama atsiskaitymus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per banko sąskaitą buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką.

Surinktų ir aukščiau aptartų teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-02-09 (duomenys neskelbtini) vadovas M. B., žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė su kitais Bendrovės kreditoriais taip neįvykdydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiais savo veiksmais pažeidė VMI prie FM interesus bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Todėl jam skiriama minėtame straipsnyje numatyta administracinė nuobauda –bauda.

M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes atsižvelgiant į jo pateikus paaiškinimus, pažeidėjas savo kaltę dėl padarymo pažeidimo pripažįsta tik iš dalies, stengiasi sumenkinti savo veiksmus, laikydamas juos formaliais dėl nustatyto administracinio nusižengimo. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinime nurodyta, kad „<...> su pareiškimu iš dalies sutinka. <...> prašoma skirti bauda yra už itin formalius pažeidimus, kadangi mokėjimai kreditoriams išimtinai buvo atliekami būtiniausiais atvejais, siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) veiklos tęstinumą. Didžioji dalis apskritai atlikta nepažeidžiant Pareiškėjo interesų, kadangi mokėjimai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) darbuotojams, mokamas darbo užmokestis.“ Atsižvelgiant į teismui pateiktą paaiškinimą, teismas laiko, jog asmuo tik iš dalies prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, todėl tai nepripažintina kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. B. baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darbo kodekso pažeidimus, asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimus elektroninių ryšių srityje. Turi galiojančių nuobaudų.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. M. B. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt.

Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad M. B. būtų baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus. Iš teismui pateikto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, jog asmuo savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, iš paaiškinimo turinio galima surasti, jog asmuo bando pateisinti savo veiksmais padarytą nusižengimą, motyvuodamas tuo, kad „mokėjimai kreditoriams išimtinai buvo atliekami būtiniausiais atvejais, siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) veiklos tęstinumą. Didžioji dalis apskritai atlikta nepažeidžiant Pareiškėjo interesų, kadangi mokėjimai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) darbuotojams, mokamas darbo užmokestis“. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai jog nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sprendžia jog už nusižengimo numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, pažeidėjui skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti piniginė bauda, kuri bus adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į M. B. pateiktą prašymą, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikyti nėra pagrindo, nes nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galimas minėtos nuostatos taikymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei administracinio nusižengimo bylos numerį, kuris yra: A6.-48-482/2023. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.