- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- I-9671-811/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Donatas Vansevičius, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės, Donato Vansevičiaus ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui S. G. (S. G.), atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kartu atstovaujančios ir atsakovę Lietuvos valstybę, atstovėms Editai Godliauskienei ir Ramunei Vaitkevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G.), skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino (t. I b. l. 1-6, 31-32, 39-41, 77-79) prašo 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. D2-3910-(1.20.); 2) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. D2-5174-(1.20.); 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3R-144(AG-91/05-2015); 4) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. T1-626 „Dėl pacientui S. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“; 5) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų 30 000 Eur žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. 3R-144(AG-91/05-2015) nepagrįstas ir neteisėtas, išnagrinėtas vienpusiškai, neįvertinta aplinkybė, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) nuslėpė teismo ekspertizės aktą Nr. 78TPK-367/2011, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas nesirgo ir neserga sunkia psichikos liga. Ekspertizė buvo paskirta ir atlikta vadovaujantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo O. R. 2011-09-19 nutartimi. Tarnyba įsakyme nurodė, kad pareiškėjui VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre buvo suteiktos kokybiškos medicinos paslaugos ir gydymas. Teigia, kad Tarnybos vadovai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tuo pačiu teigia, kad VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius M. M., B. U. ir A. Š. nepagrįstai išgalvojo baisias diagnozes, kad pareiškėjas serga psichine liga ir jį nedelsiant reikia gydyti ir uždarė į ligoninę. Mano kad beveik mėnesį trukęs gydymas buvo netesėtas, pareiškėjui, kuris yra neįgalus žmogus, sergantis širdies ligomis, buvo leidžiami ir duodami nereikalingi vaistai. Direktorius M. M. tyčia pažeidė įstaigos vidaus administravimo nuostatus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pats diagnozavo savo kabinete, pareiškėjo neapžiūrėjo ir su juo nepakalbėjo, nusiuntė į teismą melagingą prašymą patalpinti pareiškėją mėnesiui laiko į ligoninę, kurį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas patenkino. Mano, kad buvo pažeisto pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kartu atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (t. I b. l. 84-86, t. III b. l. 101-106) nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkanti, mano, kad skundo pagrindas negali būti šios administracinė bylos dalyku. Nurodė, kad pareiškėjo 2012-11-06, 2012-11-15, 2013-03-19 ir 2013-03-20 Tarnybai pateiktų skundų pagrindu Tarnyba atliko pareiškėjui VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir 2013-05-10 Kontrolės ataskaitoje Nr. D17-70-(1.27.) (toliau – Ataskaita) konstatavo, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Ataskaitos pagrindu Tarnybos direktorius 2013-05-14 priėmė įsakymą Nr. T1-626 „Dėl pacientui S. G.“ teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (toliau – Įsakymas). Pareiškėjas Įsakymo neskundė teisės aktų nustatytais terminais, neprašo atnaujinti praleisto apskundimo termino, todėl Įsakymas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktą negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Tarnyba pareiškėjui nurodė, kad dėl to paties dalyko jis jau kreipėsi į Tarnybą. Pareiškėjas per 2013-05-10 Kontrolės ataskaitoje Nr. D17-70-(1.27.) numatytą terminą jo neapskundė, tačiau 2015-03-18 pateikė Tarnybai naują skundą, nurodydamas tas pačias faktines aplinkybes. Todėl Tarnyba 2015-03-26 rašte Nr. D2-3910-(1.20) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi dėl to paties dalyko. Pareiškėjas 2015-03-18 pateiktame skunde formuluoja tuos pačius prašymus, susijusius su jau ištirtomis aplinkybėmis pagal pareiškėjo 2012-11-06 ir 2012-11-15, taip pat 2013-03-19 ir 2013-03-20 skundus, dėl kurių buvo priimtas Įsakymas ir Ataskaita. Pareiškėjo 2015-03-18 skunde nurodytos aplinkybės, kurios buvo pakartotos iš pareiškėjo 2012-11-06 ir 2012-11-15, taip pat 2013-03-19 ir 2013-03-20 skundų, yra ištirtos ir įvertintos Tarnybos 2013-05-10 Ataskaitoje. Tarnyba 2015-03-26 rašte Nr. D2-3910-(1.20) padarė išvadą, kad pareiškėjo 2012-11-06 ir 2012-11-15, taip pat 2013-03-19 ir 2013-03-20 skundų dalykas ir turinys bei 2015-03-18 skundas yra tapatūs, nes naujų aplinkybių pareiškėjas skunduose nenurodė. Teigia, kad pareiškėjo 2015-03-18 skundas dėl jo priimtinumo nagrinėti galimybės buvo įvertintas vadovaujantis teisės aktais, o pareiškėjas Tarnybos 2015-03-26 raštu Nr. D2-3910-(1.20.) tinkamai, suprantamai ir aiškiai informuotas apie priežastis, dėl kurių jo 2015-03-18 skunde keliami klausimai nebus nagrinėjami. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 20.1 punkto nuostatomis pareiškėjo 2015-03-18 skundą buvo atsisakyta nagrinėti. Atsakovė mano, kad pareiškėjas 2015-03-26 raštu buvo tinkamai ir aiškiai informuotas apie priežastis, kodėl jo 2015-03-18 skunde keliami klausimai nebuvo išnagrinėti.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Įsakymo apskundimo terminą praleido dėl to, kad 2013 m. balandžio mėnesį mirė jo brolis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Dalis bylos nutrauktina. Kitoje dalyje skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės priimtų sprendimų viešojo administravimo srityje išnagrinėjus pareiškėjo skundus teikiant pareiškėjui VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotą skundą grindžia ta aplinkybe, jog Tarnyboje, nagrinėjant jo skundus dėl neteisėto ir nepagrįsto pareiškėjo hospitalizavimo bei gydymo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, nebuvo atsižvelgta į pagrindinį įrodymą, t. y. 2011 m. rugsėjo 19 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-367/2011, kad jis neserga ir nesirgo psichikos ligomis.
Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. T1-626 „Dėl pacientui S. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“.
Šis Įsakymas nepriskirtas kategorijai administracinių ginčų, kurie privalo būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas nenurodė tikslios datos, kada jis gavo minėtą Įsakymą, kaip tai įpareigojo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-11-09 nutartyje (t. III b. l. 81-83), tačiau iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro kompensaciją už padarytą žalą sveikatai ir moralinę žalą; nubausti ir pašalinti iš pareigų VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorių M. M., I vyrų skyriaus vedėją B. U., gydytoją A. Š. už suklastotus dokumentus ir nepagrįstai paguldytą į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą pareiškėją; taip pat prašė panaikinti VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Antakalnio poliklinikoje apie jį prigalvotas ligos istorijas (administracinė byla Nr. I-3678-643/2013), tačiau teismas 2013-05-24 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Tuo pačiu nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013-10-04 buvo gautas pareiškėjo S. G. skundas su prašymu priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro tinkamą kompensaciją; priteisti pašalinti iš pareigų VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorių M. M., skyriaus vedėją B. U., gydytoją A. Š. už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi; be to, prašė panaikinti visur prigalvotą neįgaliojo „ligos istorijas“ kaip kompensaciją (administracinė byla Nr. I-6936-168/2013). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi skundas laikytas nepaduotu. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad pareiškėjas apie Įsakymą vėliausiai galėjo sužinoti 2013-05-22, kai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą administracinėje byloje Nr. I-3678-643/2013. Pirminį skundą šioje nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2015-04-22, akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą Įsakymui apskųsti. Pačiame Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka (t. I b. l. 97). Pareiškėjo teismo posėdyje išsakyta priežastis, dėl kurios jis praleido įstatyme nustatytą terminą nepripažintina svarbai, nes net jei pareiškėjo brolis mirė 2013 m. balandžio mėn., neaišku, kaip ši priežastis galėjo sutrukdyti pareiškėjui pateikti skundą dėl Įsakymo, kuris priimtas 2013-05-14. Taigi, jokių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjui pateikti skundą Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui nenustatyta. Pareiškėjo priežastis, dėl kurios jis praleido Įsakymo apskundimo terminą, nepripažintina svarbia. Kitų priežasčių pareiškėjas nenurodė. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl dalyje dėl Įsakymo panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p., 101 str. 7 p.).
Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. D2-5174-(1.20.).
Šiame sprendime pranešama pareiškėjui, kad jo 2015-04-13 skundo dalis dėl to paties dalyko, t. y. 2011-06-29 - 2011-07-22 VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nebus nagrinėjama, nes pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, o tik pakartojo 5015-03-18 skunde bei 2012-11-06, 2012-11-15, 2013-03-19 bei 2013-03-20 skunduose nurodytas aplinkybes. Pranešama, kad dėl šių aplinkybių buvo priimtas Įsakymas, todėl ši pareiškėjo skundo dalis vadovaujantis Pacientų skundų nagrinėjimo aprašo 20.1 p. nuostatomis nebus nagrinėjama. Tuo pačiu nurodyta, kad pareiškėjo Pacientų skundė nagrinėjimo aprašo 20.1 p. nuostatas pareiškėjo 2015-02-23 gautas skundas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo VšĮ Antakalnio poliklinikoje įregistruotas Nr. T-3-47 bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus persiųsta pareiškėjo 2015-02-18 skundo kopija prijungta prie Kontrolės Nr. T3-48/2015 ir Tarnyba planuoja jį išnagrinėti ir pareiškėjui atsakyti iki 2015-05-23.
Pareiškėjas nenurodė nė vieno argumento, kuo jam yra netinkamas šis sprendimas ir kodėl jis reiškia reikalavimą jį panaikinti. Be to, šis sprendimas, kuriuo tik pranešama pareiškėjui apie jo skundo prijungimą prie Kontrolės Nr. T3-48/2015 bei planuojamą skundo išnagrinėjimo datą laikytinas tarpiniu sprendimu, nuo kurio pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeičia, todėl sprendimas laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių pareiškėjui. Esant šioms aplinkybėms, ši bylos dalis nutrauktina kaip nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 101 str. 1 p.).
Dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Tarnybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. D2-3910-(1.20.) bei Komisijos 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3R-144(AG-91/05-2015).
Pareiškėjas 2015-03-19 pateikė Tarnybai skundą, kuriame skundėsi, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Nurodo prie skundų pridėdavęs ekspertizės aktą, kad jis neserga psichikos liga, tačiau teigia, kad šis aktas buvo nuslėptas. Išreiškė abejones skundą nagrinėjusių specialistų kompetencija ir, pridėjęs iškarpas iš laikraščio, reikalavo, kad jo skundas būtų išnagrinėtas (Komisijos bylos t. I b. l. 21-22).
Tarnyba ginčijamame 2015-03-26 sprendime Nr. D2-3910-(1.20.) priminė pareiškėjui, kad 2012-11-06, 2012-11-15, 2013-03-19, 2013-03-20 skundais dėl to paties dalyko pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Tarnybą. Šių pareiškėjo skundų pagrindu buvo atlikta VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre pareiškėjui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir 2013-05-16 raštu Nr. D2-7456-(1.20.) pranešė pareiškėjui apie išnagrinėjimo rezultatus, kartu išsiųsdama Įsakymo ir Ataskaitos kopijas. Tuo pačiu Tarnyba nurodė pareiškėjui, kad jis su 2013-03-18 skundu nepateikė naujų aplinkybių, todėl vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo 20.1 p. nuostatomis (jeigu Tarnyba jau yra išnagrinėjusi skundą dėl to paties dalyko), pareiškėjo skundas nebus nagrinėjamas.
Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau - Pacientų skundė nagrinėjimo aprašas) 20.1 p. nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Tarnyba jau yra išnagrinėjusi skundą dėl to paties dalyko.
Pareiškėjas į Tarnybą dėl VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre pareiškėjui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kreipėsi 2012-11-07 skundu (Komisijos bylos t. II b. l. 170-173), 2012-11-15 (Komisijos bylos t. II b. l. 167). Tarnybai 2012-11-07 pateiktą skundą pareiškėjas pildė keletą kartų - 2013-03-19 bei 2013-03-20 skundais (Komisijos bylos t. I b. l. 79, 83). Tiek pirminiame 2012-11-07 skunde, tiek vėliau pateiktuose jis skundėsi jo priverstiniu gydymu VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, gydžiusių gydytojų A. M., B. U., A. Š. netinkamu gydymu ir netinkamai nustatytomis diagnozėmis, reiškė nesutikimą su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi dėl pareiškėjo priverstinio gydymo, prievarta skiriamais vaistais, sutrikusiu širdies ritmu jam besigydant šioje gydymo įstaigoje, sanitarų veiksmais, mobiliojo telefono bei taksofono kortelių atėmimo aplinkybe, dėl ko pareiškėjas negalėjo paskambinti giminaičiams ir pranešti apie savo būvimo vietą, bei nurodoma, kad pareiškėjas neserga psichikos liga. Visos pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės buvo ištirtos, surašyta Ataskaita bei priimtas Įsakymas. Taigi, lyginant pareiškėjo 2015-03-19 Tarnybai pateiktą skundą su anksčiau pateiktais skundais, dėl kurių priimtas Įsakymas, matyti, kad pareiškėjas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes (kaip ir teismui šioje byloje pateiktuose skunde bei patikslintuose skunduose), todėl pripažintina, kad Tarnyba, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo 2015-03-19 skundą, tinkamai nustatė, kad visos jame išdėstytos aplinkybės jau yra įvertintos Įsakyme, pagrįstai pareiškėjo skundą pripažino tapačiu 2012-2013 m. Tarnybai pateiktiems skundams, dėl kurių buvo priimtas Įsakymas, tinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. bei Pacientų skundų nagrinėjimo aprašo 20.1 p. nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Ginčijamame Sprendime nepradėti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūros nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas (priimtas vadovaujantis Aprašo 20.1 punkto nuostatomis, kuriose nustatyta Tarnybos teisė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, jeigu jis jau yra išnagrinėtas). Tuo pačiu Sprendime nurodytas faktinis pagrindas, įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas priimtas Tarnybos kompetencijos ribose, neprieštarauja Tarnybos tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.
Tuo pačiu teisėtu pripažintinas ir išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarką šį sprendimą išnagrinėjusios Komisijos 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. 3R-144(AG-91/05-2015), todėl naikinti šio sprendimo taip pat nėra juridinio pagrindo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Administraciniai teismai spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis deliktinės atsakomybės atvejus, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.271 straipsnyje nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas, šiame straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolei atlyginti patirtą turtinę žalą kilti būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Tokį aiškinimą pateikia ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Konstatavęs, kad valstybės institucija, t. y. Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, elgėsi taip, kaip nustatyta teisės aktų reikalavimuose, neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.
Esant šioms aplinkybėms, ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas
administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. T1-626 „Dėl pacientui S. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ ir panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. D2-5174-(1.20.) nutraukti.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.