Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

per vaizdo ir garso konferencijų platformą „ZOOM“ dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui D. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje L. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui jo nepilnamečio vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškinyje nurodoma, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-12-20 sprendimu buvo laikinai apribota tėvų valdžia D. T. ir L. Č. vaiko E. T. atžvilgiu, priteisiant vaikui išlaikymą iš jo tėvų. Vaikui teismo 2023-02-07 nutartimi buvo nustatyta nuolatinė globa. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023-12-20 sprendimu L. Č. taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas buvo panaikintas ir vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Taip pat, L. Č. buvo paskirta D. T. vaikui teikiamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinyje aiškinama, kad atsakovas D. T. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) ir realiai nesirūpina savo vaiku E. T., su vaiku tik epizodiškai bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis ir nededa pastangų, kad jam taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas būtų panaikinamas. Ieškinyje teigiama, jog atsakovui turi būti taikomas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė R.Pekštenienė parodė, kad išnagrinėjus bylą paaiškėjo, kad vaikas su atsakovu D. T. negyvena kartu dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, kadangi tuo metu Lietuvoje buvo sunki materialinė padėtis, t. y., atsakovas norėjo uždirbti pinigų ir sudaryti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas. Atsakovas, gyvendamas užsienyje negali pilna apimtimi įgyventi tėvų valdžios savo vaiko atžvilgiu, todėl yra pagrindas šiai dienai taikyti kitokį, nei neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, vaiko teisių gynimo būdą ir vaiką atskirti nuo jo tėvo (CK. 3.179 straipsnis).

Teismo posėdžio metu atsakovas D. T. parodė, kad su ieškiniu sutinka. Jau daug metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Sūnų E. T. paskutinį kartą aplankė 2023 metų spalio mėnesį. Iki tol kada buvo susitikęs su sūnumi nepamena, kadangi buvo „kovidas“ ir skrydžiai į Lietuvą ir galimybės atvykti buvo apribotos. Su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja beveik kasdien. Domisi sūnaus pasiekimais mokykloje, sveikata ir kitkuo, nuolat palaiko ryšį su vaiko motina L. Č.. Išlaikymą sūnui pinigais teikia, taip pat, perka sūnui reikalingus daiktus. Nupirko keturratį motociklą, kuriuo vaikas labai džiaugiasi, nupirko vaikui naują telefoną, kurį planuoja padovanoti gimtadienio proga. Dėl jam taikomo laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė, kadangi neturi galimybės samdyti advokato. Nori ir toliau bendrauti su savo sūnumi, kadangi neigiamos įtakos sūnui nedaro.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. Č. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi atsakovas nuolat bendrauja su sūnumi ryšio priemonėmis, domisi sūnaus poreikiais ir pilnai teikia išlaikymą. A. K. proga padovanojo sūnui kompiuterį, nupirko keturratį motociklą. Atsakovas planuoja grįžti į Lietuvą liepos mėnesį ir sūnui atveš gimtadienio dovaną - naują telefoną. Sūnus labai laukia susitikimo. Parodo, kad atsakovas nuo 2009 metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir grįždavo į Lietuvą tik dviem savaitėms per metus. Paskutinį kartą atsakovas buvo Lietuvoje 2023 metų spalio mėnesį. Tada leido laiką kartu su sūnumi, vedė sūnų į mokyklą. Atsakovo dukra D. D., t. y., vaiko E. T. vyresnė sesuo irgi domisi vaiku, turi prisijungimus prie mokyklos dienyno.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. D. parodė, kad atsakovas D. T. yra jos tėvas, vaikas E. T. jos jaunesnis brolis, o L. Č. buvusi tėvo sugyventinė. Ji savo tėvą D. T. pasikvietė į (duomenys neskelbtini) 2009 metais, kadangi Lietuvoje dėl ekonominės krizės buvo sunku pragyventi. Tai yra, tėvas išvažiavo į (duomenys neskelbtini) grynai dėl to, kad norėjo sukurti geresnes gyvenimo sąlygas. Tėvas taip ir neišmoko (duomenys neskelbtini) kalbos, ir pats nevairuoja. Ji tėvui padeda visais klausimais. Iki „kovido“ tėvas galėdavo ir vienas atskristi į Lietuvą, kadangi skrydžiai vykdavo per nedidelį oro uostą. Paskui tas oro uostas buvo uždarytas ir dabar skrydžiai vyksta per (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) nuo jų namų yra geras gabalas kelio automobiliu, o (duomenys neskelbtini) oro uostas yra labai didelis. Tėvą reikia atvežti iki oro uosto, pastatyti automobilį į parkingą, ir skristi kartu, kadangi tėvas nemokėdamas (duomenys neskelbtini) kalbos savarankiškai negali rasti išskridimo vartų. Šios aplinkybės nulemia, kad tėvo atvykimo kaštai į Lietuvą labai išauga ir galimybių dažnai grįžti į Lietuvą tėvas neturi. Domėjosi pas advokatus dėl galimybės panaikinti tėvui taikomą laikiną tėvų valdžios apribojimą ir jai buvo nurodyta 1600 Eur suma, kurios ji skirti neturi galimybių.

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, jog atsakovas D. T. nėra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo savo vaikui E. T., kadangi teikia vaikui išlaikymą ir su juo palaiko nuolatinį ryšį. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo D. T. priklausomybes, priešingai – šis asmuo yra dirbantis ir pilnai teikiantis išlaikymą savo vaikui. Teismo išreikalauti duomenys iš administracinių nusižengimų ir teistumo registrų patvirtina, kad D. T. nėra teistas ir baustas administracine tvarka. Dėl aptartų priežasčių teismas nemato pagrindo atsakovui taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Čia būtina pažymėti ir tai, kad atlikus įrodymų tyrimą, pačio ieškovo atstovė nebepalaikė reikalavimo dėl neterminuoto atsakovo tėvų valdžios apribojimo bei prašė teismo taikyti kitą vaiko teisių gynimo būdą ir vaiką atskirti nuo jo tėvo.

CK. 3.183 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Taigi, nagrinėjamu atveju teismui yra pagrindas svarstyti dėl vaiko E. T. atskyrimo nuo tėvo D. T.. Teismo posėdžio metu išklausius atsakovą D. T., trečiąjį asmenį L. Č. bei liudytoją D. D. matyti, kad atsakovas daug metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kur išvyko siekdamas pagerinti šeimos materialinę padėtį. Teismui posėdžio metu atsakovas paliko ramaus ir tvarkingo žmogaus įspūdį, tačiau tuo pačiu ir kiek pavargusio bei stokojančio savarankiško. Puikus to pavyzdys yra aplinkybė, kad teismo komunikacija su atsakovu vyko padedant jo dukrai D. D. jos elektroniniu paštu. D. D. taip pat padėjo atsakovui prisijungti prie teismo posėdžių per ZOOM platformą. Svarbu ir tai, kad atsakovas jau yra sulaukęs beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos D. D. duotais parodymais, kad atsakovui gyvenant (duomenys neskelbtini), nevairuojant automobilio ir nemokant (duomenys neskelbtini) kalbos, iš tikrųjų yra reikalinga jos pagalba ir tada, kai atsakovas nori parvažiuoti į Lietuvą aplankyti sūnaus. Taigi, ši byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad atsakovas D. T. dėl jo gyvenime susiklosčiusių objektyvių aplinkybių visumos (gyvenimo kitoje valstybėje ir ribotų galimybių nuolat lankyti savo sūnų Lietuvoje) negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku ir negali tinkamai vykdyti visų savo, kaip tėvo, pareigų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaiko motina L. Č. iš savo pusės tinkamai vykdo motinos pareigas, todėl visi vaiko interesai bei poreikiai yra užtikrinami.

CK. 3.179 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai yra pagrindas atskirti vaiką E. T. nuo tėvo D. T. tuo pačiu laikant, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas visiškai (Lietuvos Respublikos CPK 405 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (šiuo atveju, pavyzdžiui, vaikui paaugus ar atsakovui nusprendus grįžti nuolat gyventi į Lietuvą, vaiko atskyrimas nuo tėvo gali būti peržiūrėtas (CK. 3.182 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal įstatymą, tačiau įvertinus tai, kad teismas vadovaudamasis CK. 3.183 straipsnio 2 dalimi pritaikė kitokį vaiko teisių gynimo būdą, kuris galimas tik nustačius objektyvias priežastis, o ne vaiko tėvo kaltę, teismas vadovaudamasis kertiniu teisingumo principu, visas bylinėjimosi išlaidas paliekama valstybei.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 405 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsniu, 3.183 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti vaiką E. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo D. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.