Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. e2S-2766-392/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
e2S-2766-392/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26509-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
individualiai įmonei „Detekom“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2766-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26509-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Visagino prekybos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Visagino prekybos centras“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Detekom“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Visagino prekybos centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės individualios įmonės „Detekom“ ieškovės naudai 23 715,24 Eur skolą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių suma lygi ieškinio sumos dydžiui. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovė ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų pagal sutartį, jos skola yra itin didelė, ieškinio suma sudaro net 77 proc. visos atsakovės 2017 metų apyvartos. Ieškovė laiko, kad atsakovė tikėtinai neturi turto arba jo turi nepakankamai, todėl jo neareštavus, atsakovė turtą gali perleisti tretiesiems asmenims arba jį paslėpti. Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl jos interesų apsauga yra susijusi su viešuoju interesu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja ir viešasis interesas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmetė.

4. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė nepagrindė, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė ir gali nulemti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovės turtinę padėtį, jos teisių suvaržymus ar esminių turtinių prievolių kitiems kreditoriams buvimą. Teismų sistemos LITEKO duomenimis atsakovei teisme daugiau nebuvo ir nėra pareikšta turtinio pobūdžio reikalavimų. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis leidžia jai vykdyti turtines prievoles kreditoriams, ir nėra pagrindo laikyti, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė.

5. Ieškovė taip pat nepateikė teismui duomenų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė gali siekti apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Byloje nepateikta įrodymų apie ieškovės nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų, iš kurių kildinama atsakovės prievolė, įteikimą atsakovei, taip pat nėra duomenų, jog atsakovė buvo raginama atsiskaityti geruoju iki teismo proceso pradėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausiančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių suma lygi ieškinio sumos dydžiui. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Įsiskolinimas grindžiamas komercinių patalpų nuomos sutartimi, atsakovės įsipareigojimu padengti skolą už MB „Ksiuša“, sąskaitų faktūrų suvestine, atsakovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu, kuriuo ji pripažįsta įsiskolinimą. Nutartyje teismas nenustatė ieškinio nepagrįstumo, todėl ieškinys laikytinas tikėtinai pagrįstu.

6.2. Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Ieškovės nuomone, tai, kad ieškinio suma atsakovei laikytina didele, patvirtina ieškinio suma – 23 715,24 Eur, atsakovės apyvarta 2017 m. sudarė 30 548 Eur, atsakovė turi 3 darbuotojus, kurių vidutinis atlyginimas sudaro 204,84 Eur, atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

6.3. Teismas nevertino atsakovės turto ir įsipareigojimų ieškovei santykio, atsakovės preliminarios galimybės padengti įsiskolinimą. Atsakovė ilgą laiką nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kurios reikalavimų tenkinimas yra susijęs su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimu, viešuoju interesu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

9. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ir prašė prijungti juos prie bylos medžiagos. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai priimtini.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės individualios įmonės „Detekom“ 23 715,24 Eur skolą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių suma lygi ieškinio sumos dydžiui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatuodamas, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad jame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tik tuo, jog atsakovė skolinga už patalpų nuomą, ieškinio suma atsakovei yra didelė. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovės prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovės turtinę padėtį, jos teisių suvaržymus ar esminių turtinių prievolių kitiems kreditoriams buvimą, duomenų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė gali siekti apsunkinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovei teisme daugiau nebuvo ir nėra pareikšta turtinio pobūdžio reikalavimų, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė gali paslėpti ar bandyti realizuoti, ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12. Apeliantė skunde pakartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Šie argumentai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Visagino prekybos centras“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius