Utenos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, A. P., Z. P., J. C., M. V. ir M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

4. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys A. P., Z. P. ir J. C. palaikė pareiškimą.

7. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, M. V. ir M. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, jų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas nagrinėja bylą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra E. P. dukra. E. P., gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro testamento paskelbimo protokolo matyti, kad 2006 m. mirusi E. P. 2006 m. vasario 27 d. testamentu D. T. paliko žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 1994 m. sausio 24 d. sprendimo matyti, kad E. P. nuosavybės teisės į 8,06 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklausė E. P. asmeninės nuosavybės teise. Iš byloje pateikto Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad po E. P. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.

9. Liudytoja N. B. parodė, kad E. P. ir pareiškėja buvo jos kaimynės. Nurodė, kad po E. P. mirties pareiškėja prižiūrėjo žemės sklypus, sodino braškes, šienavo žolę ir dirbo kitus darbus.

10. Liudytoja G. S. paaiškino, kad pareiškėją pažįstą kaip kaimynę. Nurodė, kad po E. P. mirties pareiškėja prižiūrėjo žemės sklypus, šienavo žolę ir dirbo kitus darbus.

11. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. P. testamentu pareiškėjai paliko žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau D. T. į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė. Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų parodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad D. T. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą buvo išreiškusi savo valią priimti E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentu jai paliktą palikimą – rūpinosi žemės sklypais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), juos prižiūrėjo, sodino braškes, šienavo žolę ir dirbo kitus darbus, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis išdėstytu, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. T. po savo motinos E. P., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė 2006 m. vasario 27 d. testamentu jai paliktą palikimą (žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.