- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- I-7363-463/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išsprendė V. K. (V. K.) skundo priėmimo klausimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-02-20 gautas V. K. skundas, kuriame jis teismo prašo: atnaujinti terminą skundui paduoti; panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2015-01-21 sprendimą Nr. 1D-750(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 179,46 Eur (7 525,23 Lt) už 2010 m. sausio–2013-12-31 laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atsisakytinas priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, o 8 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, 2 punkte nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė, kad termino skundui paduoti nepraleido, jis turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos – 2012-09-21. Pareiškėjas iki tol buvo įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimami įstatymai yra teisėti. Manė, kad pensijos sumažinimas yra laikinas ir pasibaigus krizei, pensijos ne tik bus atstatytos į prieškrizinį lygį, bet ir kompensuoti praradimai dėl pensijos mažinimo. Pareiškėjui nesuprantami Vidaus reikalų ministerijos veiksmai, neišmokant jam neišmokėtos pensijos dalies. Prašo atnaujinti terminą pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių ir objektyvių aplinkybių.
Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio–vasario mėn., t. y. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėn. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2015-02-17 (išsiuntė paštu), t. y. praleidęs paminėtą 3 metų terminą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, kad jis tik po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo sužinojo apie neteisėtai sumažintą pensiją ir kad tik nuo šio momento turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjo nurodytos kreipimosi į teismą termino dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo praleidimo priežastys yra abstrakčios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad terminas skundui paduoti atnaujinamas, jeigu nustatomos konkrečios aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios bei sudariusios jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinius terminus tam tikriems veiksmams atlikti siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant ne tik į tai, kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, bet ir kiekvienu atveju vertinant pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-937-14). Prašyme nurodytos priežastys nepateisintos individualiomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios buvo reali kliūtis pareiškėjui išsiųsti skundą anksčiau nei 2015-02-17. Pareiškėjas neneigia, kad apie pensijos sumažinimą žinojo nuo 2010 m. vasario mėnesio. Taip pat neneigia, kad jis žinojo, jog ginčo teisinių santykių srityje neaiškumas vyravo iki 2013 m. kovo mėnesio. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė subjektyvūs veiksniai, t. y. pareiškėjo nepateisinamai ilgas delsimas ir itin pavėluotas apsisprendimas, kada kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-65-146/2015). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti netenkinamas ir reikalavimas priteisti neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2010-01-01–2013-12-31 laikotarpį atsisakytinas priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Be to, pareiškėjas prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-21 sprendimą Nr. 1D-750(11). Šią skundo dalį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi pareiškėjo ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas pagrindžia aplinkybę, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau tai nėra administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui ir negali būti savarankišku reikalavimu. Privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka tokiems ginčams nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 105–106 ir 149 straipsniais,
nutarė:
Netenkinti pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 priteisimo paduoti.
Atsisakyti priimti V. K. skundą.
Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.