- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1438-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1973-292/2012 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei R. K., institucija teikianti išvadą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina; įpareigoti atsakovę nenustačius tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neišvežti vaiko iš Lietuvos ilgiau kaip vienam mėnesiui bei per penkias dienas nuo vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo raštu apie tai pranešti vaiko tėvui; priteisti išlaikymą vaikui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ieškovo nurodyta tvarka: ieškovui priteisti turto už 64 236,00 Lt, atsakovei priteisti 2000,00 Lt vertės transporto priemonę ir 31118,00 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį, kurią ieškovas išmokės po dviejų kalendorinių metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Už ieškinį ieškovas sumokėjo 1094,00 Lt žyminį mokestį – 100,00 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką ir 993,54 Lt už turtinį 33118,00 Lt reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos trūkstamam 973 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad pagal Statistikos departamento 2012-04-13 informacinį pranešimą „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“ vartotojų kainų indeksas 2011 m. gruodžio mėnesį sudarė 139,4, todėl ieškovas pateikdamas teismui ieškinį po 2012-04-13, turėjo sumokėti indeksuotą žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką, kuris yra 139 Lt. Ieškovas reikalauja priteisti jam turto už 64 236 Lt, todėl ieškinio suma šioje dalyje yra 64 236 Lt, o ne 33 118 Lt, nuo kurios turi būti sumokėtas žyminis mokestis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas K. K. atskiruoju skundu (b. l. 29-30) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-05-03 nutartį dalyje dėl 934,00 Lt žyminio mokesčio primokėjimo ir ieškinį priimti. Apeliantas nurodo, kad pateikia įmokos mokėjimo 2012-05-15 kvitą, patvirtinantį apie 39,00 Lt žyminio mokesčio primokėjimą už neturtinį reikalavimą. Ieškovas nesutinka su teismo nustatytu turtinio reikalavimo dydžiu, dėl ko mano, kad teismo nutartis, kuria teismas įpareigojo sumokėti žyminį mokestį už turtinį 64236,00 Lt reikalavimą, o ne už 33118,00 Lt reikalavimą yra nepagrįsta. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad santuokos metu iš viso buvo įgyta turto už 66 236 Lt. Ieškovo reikalavimas teismui yra: padalyti santuokoje įgytą turtą po ½ dalį kiekvienam, paliekant ieškovui visą turtą natūra (išskyrus 2000,00 Lt vertės transporto priemonę AUDI 80), atsakovei iš ieškovo priteisiant 31118,00 Lt piniginę kompensaciją. Teismas nevertino, kad kompensuodamas atsakovei už santuokoje įgytą turtą piniginėmis lėšomis, faktinis ieškovo reikalavimas negali būti tapatus reikalavimui priteisti 66236,00 Lt vertės turtą. Teismo reikalavimas, kad ieškovas sumokėtų žyminį mokestį, skaičiuojant jį ne nuo reikalaujamos priteisti ½ turto dalies, o nuo viso santuokos metu įgyto turto vertės, yra nepagrįstas ir neteisingas, neatitinka CPK 80 str. prasmės bei prieštarauja CK 1.5 str. Darant prielaidą, kad atsakovė teiks teismui priešieškinį, prašydama jai priteisti kitą ½ dalį santuokos metu įgyto turto, nepriklausomai nuo turto rūšies (materialių daiktų ar piniginės kompensacijos) ji taipogi turės apmokėti reikalavimą žyminiu mokesčiu ne nuo viso turto, bet tik nuo reikalaujamos priteisti turto dalies vertės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kadangi apeliantas su atskiruoju skundu pateikė įmokos mokėjimo kvitą, patvirtinantį apie 39,00 Lt žyminio mokesčio primokėjimą už neturtinį reikalavimą, todėl teismas pasisako dėl žyminio mokesčio dydžio, mokėtino už reikalavimą priteisti turtą.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.
Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, jog aiškinantis formuluotę „turtiniuose ginčuose“ reikšminga ir tai, kad mokestis nustatytas ne turtui kaip objektui, bet turtui, dėl kurio teisme reiškiamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas. Ginčas dėl turto apmokestinamas tik tada, kai dėl turto kreipiamasi į teismą, įgyvendinant CPK 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis teisminės gynybos. Taigi sąvokos „turtinis“ ir „ginčas“ yra neatskiriamos sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo klausimą.
Taigi esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civilinio kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto. Taigi darytina išvada, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. Pažymėtina ir tai, kad CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Todėl ši aplinkybė svarbi apskaičiuojant žyminį mokestį.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame reiškia du savarankiškus reikalavimus, tai yra prašo teismą nutraukti santuoką bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 33 118,00 Lt. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas prašo priteisti jo naudai turto už 64 236,00 Lt, atsakovei priteisti 2000,00 Lt vertės transporto priemonę ir 31118,00 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Taigi, šiuo atveju ieškinio suma apskaičiuojama nuo priteistinos ieškovui turto vertės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio sumą, kurią sudaro 64 236,00 Lt. Todėl ieškovas, pateikdamas ieškinį turėjo sumokėti viso 2066 Lt dydžio žyminį mokestį - 139 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką ir 1927 Lt už reikalavimą priteisti turtą. Kadangi apeliantas, pateikdamas ieškinį, už turtinį reikalavimą yra sumokėjęs 994 Lt, bei kartu su atskiruoju skundu pateikė įmokos mokėjimo kvitą, patvirtinantį apie 39,00 Lt žyminio mokesčio primokėjimą už neturtinį reikalavimą, todėl jis turi primokėti 933 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas ieškovą primokėti dalį žyminio mokesčio, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.