Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1072-560/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
2A-1072-560/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00028-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
Ieškovas
M. A., A. A., A. B.
Atsakovas
S. T., UAB „Geodeziniai matavimai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2A-1072-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00028-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.5; 121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. A., A. A., A. B. apeliacinį skundą dėl Trakų apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. A., A. A. ir A. B. ieškinį atsakovams S. T., UAB „Geodeziniai matavimai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo panaikinimo ir žemės sklypų ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai M. A., A. A. ir A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-06-20 sudarytą ir 2007-05-18 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir panaikinti jo pagrindu priimtą Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-15 įsakymą Nr. 2.3-6176-79; nustatyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Bakaloriškių (duomenys neskelbtini), bendra riba eina nuo taško 30 ((duomenys neskelbtini)) per tašką 3a ((duomenys neskelbtini)) iki taško 33 ((duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Kiprėgelis“ 2010-11-02 sudarytame plane; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2009-03-09 lygiomis dalimis paveldėjo 6,4500 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)o k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nuosavybės teise buvo atkurtas mirusiajai ieškovų motinai S. B. pagal 2004-09-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.7-79-13216. Vėliau šį sklypą paveldėjo ieškovų sesuo, t.y. mirusiosios dukra D. B., o po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėjo ieškovai. Atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 2004 metais buvo atlikti preliminarūs matavimai, S. B. buvo supažindinta su sklypo ribomis, tas ribas žinojo ir ieškovai, kurie, paveldėję žemės sklypą, nusprendė atlikti jo kadastrinius matavimus, 2009-04-02 kreipėsi į UAB „Kiprėgelis“, tačiau matininkai negalėjo iki galo parengti plano, kadangi ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis yra užimta S. T. priklausančia žemės sklypo dalimi. Vilniaus apskrities viršininkas 2007-06-15 įsakymu „Dėl pil. S. T. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino S. T. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą – iki kadastrinių matavimų buvęs žemės sklypo plotas 39 500 kv. m buvo padidintas iki 39 766 kv. m. Nurodė, kad atsakovui S. T. priklausančio žemės sklypo planas buvo sudarytas pažeidžiant tuo metu galiojusio 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas (o būtent 25 punktą), pažeidžiant ieškovų teises, nes dalis jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, jiems nežinant ir negavus jų sutikimo, buvo pažymėta kaip atsakovo S. T. žemė. Ieškovai nebūtų sutikę su atsakovo žemės sklypo ribomis ir būtų atsisakę pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo akte, o ginčas turėjo būti išspręstas teisme. Pažymėjo, kad 2005-06-20 žemės sklypų parodymo akte pasirašė ne S. B., nes tuo metu ji jau buvo mirusi. Kadangi niekas iš gretimo sklypo savininkų nepasirašė šio parodymo akto, buvo pažeisti taisyklių 25 punkto reikalavimai, todėl žemės sklypo planas yra naikintinas, kaip neatitinkantis norminių teisės aktų reikalavimų. Ieškovų teigimu, tik atsakovų ir liudytojų parodymais, kad vietoj S. B. pasirašė D. B., vadovautis negalima, nes jeigu paženklinant ribas dalyvavo D. B., tai ir dokumente turėjo būti nurodyti jos vardas, pavardė ir parašas, o šiuo atveju taip nėra. Sudarant oficialų dokumentą, šis formalumas nebuvo išlaikytas, todėl planas buvo sudarytas pažeidžiant taisykles. Ieškovų nuomone, jų prašoma nustatyti žemės sklypų riba atitinka Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-09-22 įsakymu, ir ieškovų žemės sklypo 2004-06-07 abrisą, kuriame nurodyti visi atstumai ir pagal kurį UAB „Kiprėgelis“ parengė žemės sklypo planą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2011-04-27 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš kiekvieno ieškovo po 666,67 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Geodeziniai matavimai“ ir po 20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, jog byloje nustatyta, kad S. B. (ieškovų motina) mirė (duomenys neskelbtini), o jos palikimą priėmė D. B. (ieškovų sesuo), kuri (duomenys neskelbtini) mirė, nespėjusi įteisinti palikimo. Atsakovo S. T. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ribos vietovėje buvo ženklinamos 2005-06-20, t.y. po S. B. mirties, tačiau iš atsakovo S. T. paaiškinimų, liudytojų V. R. ir R. P. teismo posėdyje duotų parodymų seka, kad D. B. dalyvavo žymint vietovėje atsakovo S. T. žemės sklypo ribas, paaiškino, kur ėjo sklypų ribos, sutiko su inžinieriaus-geodezininko R. P. atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais ir pasirašė 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 19. Dėl šių aplinkybių ieškovų paaiškinimus, kad pažymint minėto atsakovo žemės sklypo ribas D. B. dalyvauti negalėjo dėl savo sveikatos būklės ir minėtame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė, teismas atmetė, kaip paneigtus bylos įrodymais. Aplinkybę, jog 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 19 4 punkte kaip gretimo žemės sklypo savininkė (gretimybė 20-1), kviesta dalyvauti nustatant atsakovo žemės sklypo ribas, nurodyta S. B., mirusi (duomenys neskelbtini), kai byloje yra nustatyta, kad pažymint žemės sklypo ribas, dalyvavo gretimo žemės sklypo mirusiosios savininkės teisių perėmėja D. B., kuri ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, teismas laikė formaliu 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 19 trūkumu, savaime nelemiančiu atliktų kadastrinių matavimų bei paruoštų dokumentų - žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemės sklypo plano - ydingumo ir neteisėtumo. Teismas, įvertinęs byloje esančią atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų medžiagą padarė išvadą, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami tomis pačiomis ribomis kaip buvo atlikti preliminarūs matavimai, nes žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtos žemės sklypo ribos atitinka ribas, pažymėtas 2003-11-14 B. M. žemės matavimo abrise Nr. 745-0006, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus S. Z. 2003-12-08 parengtame preliminariame plane, atitinka ir Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3239-79, duomenis. 2007-05-18 atsakovo žemės sklypo planas buvo suderintas su Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėju A. P.. Teismas laikė, kad atliekant kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypas buvo matuojamas, kaip yra nustatyta byloje, tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-06-20 sudaryto atsakovo žemės sklypo plano bei panaikinti jo pagrindu priimtą Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-15 įsakymą Nr. 2.3-6176-79. Taip pat teismas nurodė, kad iš 2004-06-07 S. B. žemės matavimo abrisų Nr. 722-1-2-3-4/0006, 6,45 ha žemės sklypo plano (M 1:10000), esančių S. B. nuosavybės teisės atkūrimo byloje, matyti, kad ieškovų žemės sklypas rytinėje pusėje ir atsakovo žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi taškuose 10 ir 11. Ši (rytinė) riba, pažymėta taškais 10 ir 11, yra beveik lygiagreti vakarinei ribai, pažymėtai taškais 1, 2, ir 3, kas matyti ir iš apžiūrėto Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3239-79, plano originalo ir kopijų. Lyginant 2010-11-02 UAB „Kiprėgelis“ parengtą ieškovų 65 250 kv. m (6,5250 ha) žemės sklypo planą (M 1:2000) (pasiūlymas teismui Nr. 2) su abrisu, preliminariu planu, Žemėtvarkos projektu, matyti, kad UAB „Kiprėgelis“ parengtame plane ieškovų žemės sklypo rytinė riba yra pasislinkusi į rytinę pusę iš taško 29 į tašką 30 (atstumas nuo taško 29 iki taško 30 – 26,42 m), dėl ko teismas padarė išvadą, kad UAB „Kiprėgelis“ parengtame plane nustatytos ieškovų žemės sklypo ribos neatitinka ribų, pažymėtų preliminariuose matavimuose ir pirminiuose sklypo ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, t.y. teritorijų planavimo dokumentuose. Be to, nustačius ieškovų prašomas žemės sklypų ribas, atsakovo žemės sklypo plotas taškuose 29, 30, 3a sumažėtų 0,1353 ha (1 353 kv. m). Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad nustačius ieškovų prašomas žemės sklypų ribas, būtų nukrypta nuo sklypų savininkų, t.y. ieškovų ir atsakovo S. T., interesų pusiausvyros, nepagrįstai ir neproporcingai būtų suvaržytos atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės ir teisėti interesai, todėl teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, kad jų reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus, bei ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai M. A., A. A., A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2005-06-20 žemės sklypų ribų parodymo paženklinimo akte pasirašė D. B.. Pagal kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 p., 29.9. p., savininko parašo nebuvimas arba jo nesutikimas su ženklinamomis sklypo ribomis laikytinas ne formaliu, o esminiu pažeidimu, nes toks ginčas turėjo būti išspręstas teismine tvarka. Pasak apeliantų, esant šiam pažeidimui teismas turėjo ieškinį patenkinti. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų paaiškinimais, jog aktą pasirašė D. B., nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to ir atsakovų bei liudytojų parodymai nepatvirtina, kas tiksliai pasirašė parodymo paženklinimo aktą, nes nei vienas iš jų nenurodė, kad tikrino pasirašiusio asmens tapatybę. Taip pat teismas visiškai nevertino ieškovų pateiktų paaiškinimų, kad prieš savo mirtį D. B. sunkiai sirgo, beveik negalėjo judėti ir jai buvo reikalinga nuolatinė globa, todėl viena į laukus nuvykti ir suderinti ribas ji negalėjo. Be to, iš paties parodymo paženklinimo akto turinio nematyti, kad jame už S. B. būtų pasirašiusi D. B., todėl, apeliantų vertinimu, nustatyti tokios aplinkybės vien atsakovų ir liudytojų parodymais teismas negalėjo. Teismas, teigdamas, kad ieškovų pasiūlytas planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ir abrisų, o atsakovų atitinka, sprendime nurodo, kad abrise ir žemės sklypo plane bei Onuškio kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekte ieškovų žemės sklypo rytinė riba yra beveik lygiagreti vakarinei ribai, o ieškovų pateiktame plane jų žemės riba pasislinkusi į ritinę pusę iš taško 29 į tašką 30. Pasak apeliantų, tai yra teismo prielaida, neparemta jokiais objektyviais duomenimis, specialiais matavimais, o teismo sprendimas negali būti remiamas prielaidomis. Taip pat apeliantai pažymėjo, kad teismas visiškai nevertino ieškovų interesų, neįvertino, jog palikus esamą ribą, jų žemės sklypo plotas būtų tik 6,3897, kai nuosavybės teisės ieškovų motinai buvo atkurtos į 6,45 ha.

Atsiliepimas

Atsakovas S. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai, atsakovų ir liudytojų parodymai patvirtina, kad žemės sklypų ribų parodymo paženklinimo akto pasirašymo metu tikroji žemės sklypo savininkė buvo D. B., kurią atsakovo uošvis buvo atvežęs atliekant žemės sklypų paženklinimą ir sutiko su žemės sklypų ribomis bei pasirašė akte ties savo motinos pavarde. Apeliantų teiginiai, jog D. B. tuo metu sunkiai sirgo ir negalėjo dalyvauti sklypų paženklinime yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėjo, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog sprendimas grindžiamas prielaidomis, nes iš abriso, plano ir Onuškio kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekto aiškiai matyti, jog ieškovų žemės sklypo rytinė ir vakarinė ribos labiau artimos lygiagretumui nei jų pateiktame plane, kurį prašoma teismo patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas, sprendime pavartodamas žodį „beveik“, rėmėsi ne prielaida, o akivaizdžiai matomu faktu.

Atsakovas UAB „Geodeziniai matavimai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme ieškovai neginčijo S. B. parašo tikrumo 2005-06-20 žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte, neprašė dėl to skirti rašysenos ekspertizės, todėl CPK 306 str. 2 d. prasme negali grįsti šia aplinkybe apeliacinio skundo. Be to, ieškovai, nesutikdami su pirmos instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tik pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, ieškovai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmos instancijos teismas. Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų M. A., A. A. ir A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai įvertino byloje esančius parodymus, padarė teisingas išvadas dėl ginčijamos žemės sklypų ribos, 2005-06-20 parodymo paženklinimo akto surašymo aplinkybių, atsakovo žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų bei paruošto ir suderinto šio sklypo plano atitikimo abrisui, kitiems teritorinio planavimo dokumentams, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 6,4500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nuosavybės teise pagal 2004-09-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.7.-79-13216 buvo atkurtas ieškovų motinai S. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po S. B. mirties žemės sklypą paveldėjo ieškovų sesuo D. B.. Po sesers mirties ((duomenys neskelbtini)) šį žemės sklypą paveldėjo ieškovai. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovo S. T. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurį S. T. nuosavybės teise įsigijo 2005-05-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PJ2985 pagrindu. S. T. prašymu atsakovas UAB „Geodeziniai matavimai“ atliko žemės sklypo matavimus, 2005-06-20 paženklino žemės sklypo ribas, pažymėjo riboženklių įtvirtinimo vietas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 19, parengė šio žemės sklypo planą (M 1:2000), kuris 2007-05-18 buvo suderintas su Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėju A. P.. 2007-06-15 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.-6176-79 buvo patikslintas S. T. žemės sklypo plotas – 3,9766 ha (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo nurodytas – 3,9500 ha).

Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų. Ieškovai iš esmės teigė, kad atsakovo žemės sklypo paženklinimo darbai vyko, nedalyvaujant gretimo žemės sklypo savininkui, dėl ko buvo pažeistas 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau Taisyklės) 25 p. bei 29 p. Nurodė, kad pagal ginčijamą atsakovo S. T. žemės sklypo planą, parengtą atsakovo UAB „Geodeziniai matavimai“, atsakovas S. T. užima dalį ieškovų žemės sklypo. Taip yra pažeidžiamos ieškovų teisės, interesai, todėl ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo S. T. žemės sklypo planą ir panaikinti jo pagrindu priimtą Vilniaus apskrities Viršininko 2007-06-15 įsakymą Nr. 2.3-6176-79 dėl atsakovo S. T. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. Taip pat ieškovai prašė nustatyti ginčo šalių sklypų ribą pagal UAB „Kiprėgelis“ 2010-11-02 sudarytą planą. Skundžiamu sprendimu teismas šių ieškovų reikalavimų netenkino ir nurodė, kad atsakovo S. T. žemės sklypo kadastriniai matavimai, jo paženklinimas buvo atlikti nepažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų, nes 2005-06-20 žemės sklypo parodymo-paženklinimo metu dalyvavo gretimo žemės sklypo tuometinė savininkė – ieškovų sesuo D. B., kuri ir pasirašė 2005-06-20 parodymo-paženklinimo akte, o atsakovo S. T. žemės sklypo plane pažymėtos žemės sklypo ribos atitinka ribas, pažymėtas 2003-11-14 žemės matavimo abrise Nr. 745-0006, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus S. Z. 2003-12-08 parengtame preliminariame plane bei Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3239-79, plane.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2005-06-20 parodymo-paženklinimo akte pasirašė ieškovų sesuo D. B., o tai, kad už S. B. akte pasirašė kitas asmuo, teismas nepagrįstai laikė tik formaliu akto trūkumu, savaime nelemiančiu skundžiamo plano teisėtumo ir pagrįstumo. Su tokia ieškovų pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. civilinėse bylose Nr. 3K-3-516/2004, 3K-3-513/2004 ir kt.).

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Įstatymas nedraudžia šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatyti šalių bei liudytojų parodymais.

2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 p. numatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Byloje nustatyta, kad S. B., nurodyta 2005-06-20 parodymo-paženklinimo akte, (duomenys neskelbtini) mirė. Nuosavybės teises į žemės sklypą paveldėjo duktė D. B., kuri (duomenys neskelbtini) mirė nespėjusi įteisinti nuosavybės. Iš nuoseklių, neprieštaringų atsakovo S. T., atsakovo UAB „Geodeziniai matavimai“ darbuotojo R. P., kuris ir atliko S. T. žemės sklypo kadastrinius matavimus bei paženklinimą, ir liudytojo V. R. paaiškinimų seka, kad D. B. dalyvavo 2005-06-20 paženklinant atsakovo žemė sklypo ribas, ji buvo supažindinta su žemės sklypo ribomis, joms neprieštaravo, sutiko su atliktais kadastriniais matavimais bei pasirašė 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 19 prie motinos S. B. vardo bei pavardės. Nors šie asmenys nepatvirtino, jog patikrino D. B. asmens dokumentą, tačiau iš duotų parodymų seka, kad liudytojas V. R. D. B. gerai pažinojo, nes jis anksčiau dirbo ligoninės vairuotoju, kur taip pat dirbo ir jo sutuoktinė, o D. B. dėl sveikatos sutrikimų dažnai gulėdavo ligoninėje, su ja kelis sykius bendravo, žinojo, kur ji gyvena. Liudytojas teigė, jog negalėjo jos supainioti su S. B.. Be to, paaiškino, jog vežant D. B., pastaroji sakiusi, jog jos motina mirusi, o jai reikia keisti kažkokį širdies aparatą, kas, vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, ieškovų ir atsakovų paaiškinimais, taip pat patvirtina, jog 2005-06-20 žemės sklypo parodymo-paženklinimo metu dalyvavo tuo metu buvusi žemės sklypo savininkė (ieškovų sesuo) D. B.. Šių byloje nustatytų aplinkybių ieškovai nepaneigė, o teismas neturėjo pagrindo nesiremti nuosekliais, išsamiais atsakovų bei liudytojų paaiškinimais. Nors ieškovai teigė, jog tuo metu D. B. sunkiai sirgo, beveik negalėjo judėti, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jie nepateikė jokių šiuos jų aiškinimus patvirtinančių objektyvių įrodymų (kaip pvz. medicininių dokumentų ir pan.). Kaip minėta, išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, todėl remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog 2005-06-20 atsakovo S. T. žemės sklypo parodyme-paženklinime dalyvavo tuo metu buvusi gretimo žemės sklypo savininkė D. B., kuri ir pasirašė parodymo-paženklinimo akte, dėl to nubuvo pažeistos minėtų taisyklių 25 p. nuostatos. Tą aplinkybę, jog paženklinimo-parodymo akte kaip gretimo sklypo savininkė nurodyta S. B., kartu vertinant tai, jog byloje nustatyta, kad ribų parodyme-paženklinime dalyvavo tuo metu buvusi tikroji gretimo žemės sklypo savininkė D. B., kuri ir pasirašė šiame akte, taip pat vertinant tai, jog tuo metu D. B. nebuvo oficialiai įteisinusi savo nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, o parodymo-paženklinimo aktas buvo paruoštas iki atvykimo į paženklinimo vietą, remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, kur žemės sklypo savininkė buvo nurodyta S. B., pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ne esminiu 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 19 trūkumu, savaime nelemiančiu atliktų kadastrinių matavimų bei paruoštų dokumentų ydingumo ir neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, neturi pagrindo daryti priešingos išvados, todėl apeliantų teiginius dėl žemės sklypo parodymo-paženklinimo akto įforminimo (surašymo) ydingumo, taisyklių 25 p. pažeidimo atmeta, kaip nepagrįstus.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovų siūloma nustatyti riba tarp šalių sklypų neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ir abrisų, o atsakovo žemės sklypo planas šiuos dokumentus atitinka, rėmėsi viena prielaida, jog abrise, preliminariame sklypo plane bei Onuškio kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekte ieškovų žemės sklypo rytinė riba yra beveik lygiagreti vakarinei ribai, o UAB „Kiprėgelis“ parengtame plane ieškovų žemės sklypo riba pasislinkusi į rytinę pusę iš taško 29 į tašką 30, t.y. 26,42 m. Iš skundžiamo teismo sprendimo seka, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų siūlomą patvirtinti sklypų ribų planą, rėmėsi visais teismui pateiktais teritorijų planavimo dokumentais, liudytojų parodymais bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo S. T. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami tomis pačiomis ribomis, kaip buvo atlikti preliminarūs šio sklypo matavimai, naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų. Įvertinus bylos duomenis, sutiktina su teismo išvadomis, jog atsakovo S. T. žemės sklypo plane, kurį ginčija ieškovai, pažymėtos žemės sklypo ribos atitinka ribas, pažymėtas, 2003-11-14 B. M. žemės matavimo abrise Nr. 745-0006, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus S. Z. 2003-12-08 parengtame preliminariame plane, Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3239-79, plane. Be to, iš liudytojo R. P. parodymų seka, kad D. B. vietoje apytiksliai parodė, kur yra žemės sklypo ribos, ten buvo mediniai riboženkliai, pagal kuriuos ir atliko kadastrinius matavimus. Tai patvirtina, kad atsakovo S. T. žemės sklypo geodeziniai matavimai buvo atliekami remiantis anksčiau atliekant preliminarius matavimus bei sudarant abrisus nustatytomis ribomis. Taip pat S. Z., kuris ir rengė ginčo šalių žemės sklypų abrisus, atsakovo žemės sklypo preliminarų planą bei Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, teismo posėdžio metu įvertinęs pateiktus žemės sklypų planus, teigė, jog UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtas žemės sklypo planas atitinka šalių žemės sklypų abrisus, o ginčijama sklypų riba ties pakrante baigiasi UAB „Kiprėgelis“ parengtame žemės sklypo plane nurodytame taške Nr. 29, t.y. taip, kaip nurodyta prašomame pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame atsakovo S. T. žemės sklypo plane.

Taigi, aukščiau išdėstytos bylos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą atmesti ieškovų reikalavimus pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ sudarytą S. T. žemės sklypo planą bei ginčijamą žemės sklypų ribą nustatyti pagal UAB „Kiprėgelis“ 2010-11-02 sudarytą planą. Kartu teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad pagal siūlomą ieškovų planą yra iškraipoma abiejų sklypų konfigūracija ir tai neatitinka jau sudarytų žemėtvarkos projektų (abrisų, preliminaraus plano, teritorijos žemėtvarkos kadastrinio plano), iš kurių matyti, jog rytinė ieškovų žemės sklypo riba (ginčijama sklypų riba) yra faktiškai lygiagreti vakarinei, o ieškovų pateiktame sklypo plane siūloma vakarinę ribą palikti nepakeistą, o rytinę (ginčijamą) sklypo ribą pakreipti, t.y. ją ties pakrante paslinkti dar 26,42 m. į rytų pusę (t.y. į atsakovo žemės sklypo dalį). Vertinant pateiktus pirminius žemėtvarkos dokumentus (abrisus, preliminarų planą) akivaizdu, kad ieškovų siūlomas žemės sklypo planas neatitinka šių dokumentų, yra pakeičiama sklypų konfigūracija, todėl ir šiuo pagrindu ieškovų siūlymas nustatyti ginčijamą žemės sklypų ribą pagal UAB „Kiprėgelis“ planą negalėjo būti patenkintas. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei remdamasis jų visuma pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog teismo sprendimas yra paremtas prielaidomis, atmestini. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidusių teismui daryti teisingas išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių, ieškovų pareiktų reikalavimų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismui, padariusiam išvadą, jog pagal teritorijų planavimo dokumentus ieškovų žemės sklypo rytinė riba yra beveik lygiagreti vakarinei ribai, nebuvo pagrindo reikalauti papildomų specialių matavimų ar specialistų paaiškinimų ir tai nepaneigia skundžiamo sprendimo pagrįstumo. Iš teritorijų planavimo dokumentų seka, kad ieškovų žemės sklypo rytinė ir vakarinė ribos labiau artimos lygiagretumui, nei ieškovų pateiktame ir prašomame patvirtinti plane. Teismo nurodymas „beveik lygiagreti“ iš esmės reiškia, kad ieškovų žemės sklypo rytinė ir vakarinė ribos nėra visiškai lygiagrečios, tačiau daug artimesnės lygiagretumui nei ieškovų siūlomame plane. To nepaneigė ieškovai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pateikdami apeliacinį skundą. Be to, teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo žemės sklypo bendras plotas padidėjo įstatymo leidžiamose ribose. Tuo tarpu ieškovai neįrodė savo teiginių, jog jų žemės sklypo plotas sumažėjo, o atsakovo žemės sklypo plotas padidėjo būtent dėl neva netinkamai atsakovų nustatytos ginčijamos žemės sklypo ribos.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovų pareikštų reikalavimų, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų M. A., A. A., A. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai S. T. ir UAB „Geodeziniai matavimai“ prašo, atmetus apeliacinį skundą, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui atsakovai nepateikė jokių patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, todėl tokie atsakovų prašymai netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovų M. A., A. A., A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Dainius RinkevičiusTeisėjai Rūta BurdulienėNatalja Cikoto