Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-795-366/2012

Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 1-32-3-00025-2012-1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

2012 m. lapkričio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir nubaustas laisvės apribojimu penkiems mėnesiams. Šiuo nusprendžiu iš V. J. nukentėjusiosios V. A. naudai priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio mėn. 02 d., apie 14 val., Pasvalio raj., (duomenys neskelbtini) kaime, mediniu pagaliu tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajai V. A. į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai V. A. poodines kraujosruvas viršugalvio dešinėje pusėje, dešiniame žaste, juosmens dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, ir tuo savo veiksmais sukėlė V. A. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, privati kaltintoja ir jos atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir vadovavosi prielaidomis. Byloje esančius įrodymus tyrė ir juos vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiškino jų tarpusavio ryšio, tokiu būdu padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. J. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo.

Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą apelianto atžvilgiu, dėl nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai V. A. sukelto fizinio skausmo, iš esmės grindė tik pačios nukentėjusiosios, liudytojos A. M. parodymais, specialisto išvada bei ekspertizės aktu. Neabejotina, kad nukentėjusiojo asmens parodymai yra vienas iš faktinių duomenų šaltinių ir gali būti laikomi pakankamais įrodinėjant konkretaus asmens kaltę arba jo nekaltumą, tačiau šie parodymai taip pat turi nekelti jokių abejonių, atitikti kitus byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų asmenų parodymus bei kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs bei nesutampantys tarpusavyje, todėl negali būti vertinami kaip patikimi, faktines aplinkybes atitinkantys ir V. J. kaltę įrodantys. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog V. A. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos A. M. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu A. M. nurodė, jog pati asmeniškai nematė kaip buvo sužalota V. A., tiksliai neprisimena ką jai pasakojo V. A., sumušimo žymių nematė (b.l. 75). Todėl A. M. parodymai negali būti laikomi pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu V. J. kaltę, kadangi jie nei patvirtina, nei paneigia nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas tiek duodamas paaiškinimą Panevėžio apsk. VPK Pasvalio PK (b.l. 13-14), tiek taikinamojo posėdžio metu (b.l. 27), tiek ir apylinkės teisiamojo posėdžio metu bei apeliacinės instancijos teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog nukentėjusiosios V. A. važiuodamas traktoriumi neužkabino ir pagaliu nemušė. Šiuos parodymus patvirtina ir kaip liudytojas apklaustas P. Š. (b.l. 62). Pažymėtina, kad P. Š. 2011-11-10 policijos pareigūnams duotame paaiškinime (b.l. 15-16) nurodytos aplinkybės, atitinka teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas atmesdamas, šiuos liudytojo parodymus, jų nevertino visos bylos kontekste, nesiaiškino jų ryšio su kitais surinktais duomenimis, tik formaliai pasisakė, jog jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Iš byloje esančio nukentėjusiosios 2012-02-27 pateikto privataus kaltinimo skundo matyti (b.l. 2-3), kad V. J. kaltinamas tuo, jog 2011-10-02 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Pasvalio raj., važiuodamas traktoriumi MTZ – 80, v.n. (duomenys neskelbtini) , su kultivatoriumi, bendro naudojimo keliu, einančių per V. A. kiemą, kultivatoriumi kliudė V. A., parvertė ant žemės ir pargriuvusią sumušė pagaliu. 2011-10-03 nukentėjusiosios pareiškime Panevėžio apskr. VPK Pasvalio PK nurodyta, jog V. J. vairuodamas traktorių, kultivatoriumi ir kitais prikabintais žemės ūkio įrenginiais, ją sužalojo (b.l. 17-18). Apie mušimą pagaliu šiame pareiškime nėra užsiminta. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, jog V. J. vairuojamas traktorius ją kliudė ir parvertė, kultivatoriumi sužalojo dešinę koją ir dešinį šoną, priėjęs prie jos pradėjo badyti pagaliuku į šonkaulius, į galvą (b.l. 62). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios nurodomos skirtingos įvykio aplinkybės, jas vertinant visos bylos kontekste, suteikia pagrindą V. A. parodymus laikyti nepatikimais. Todėl šie parodymai negali būti lemiančiais sprendžiant apelianto kaltės klausimą.

Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad konfliktas tarp V. A. ir V. J. įvyko 2011 m. spalio 2 d. Pas medikus nukentėjusioji nesikreipė, tik 2011 m. spalio 4 d., t.y. praėjus porai dienų, asmeniškai kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, su tikslu nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi, išskyrus 2011-10-04 specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad sužalojimai buvo padaryti galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2011-10-02 d., byloje daugiau nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent 2011-10-02 d. nukentėjusioji buvo sužalota. Pažymėtina, kad 2012-07-05 ekspertizės akte nėra konkrečiai įvardintas sužalojimų padarymo laikas, tik konstatuota, kad nenustatyta požymių, kurie nurodytų į skirtingą sužalojimų padarymo laiką.

Kaip matyti iš 2011-10-02 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio (b.l. 4, 5), V. A. policijos pareigūnams paaiškino, kad V. J. neblaivus vairuodamas traktorių, bendrame kelyje einančiame per V. A. sodybą, kliudė sodybos tvoros vartelius bei su prie traktoriaus prikabintais padargais, ją kliudė ir sužalojo. Policijos pareigūnai apžiūrėję įvykio vietą, nenustatė, jog būtų apgadinti kokie nors objektai, patikrinus V. J. girtumą nebuvo nustatyta, kad jis neblaivus (b.l. 11). V. A. sužalojimų vizualiai nebuvo matyti, medikų pagalbos prašyta taip pat nebuvo. Apeliacinės instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai M. B. ir E. J. patvirtino minėtas aplinkybes. Nurodė, jog pranešimas buvo gautas apie tai, jog iš įvykio vietos yra pasišalinęs traktorius, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. V. A. aiškino apie tvoros sugadinimą, nesiskundė, kad būtų sumušta pagaliu. Apklausti policijos pareigūnai parodymus apeliacinės instancijos teisme davė pasirašę po liudytojo priesaika, t.y. jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Byloje nėra duomenų, apie tai, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija, neturi jokio pagrindo abejoti ar netikėti šiais liudytojų parodymais. Be to, 2011-10-27 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2011 m. spalio 2 d. eismo įvykio faktas (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio raj., kurio metu būtų sužalotas asmuo ar apgadintas kitoks turtas, nebuvo nustatytas (b.l. 21-22). Pažymėtina, kad 2012-07-05 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog sužalojimų pobūdis neduoda pagrindo teigti, kad sužalojimai buvo padaryti kultivatoriaus ar kitokios žemės ūkio technikos dalimis (b.l. 67), t.y. tomis aplinkybėmis ir tokiu būdu, kaip nurodė nukentėjusioji. Vadinasi, nenustačius eismo įvykio fakto, lieka neaišku, kokiu būdu ir kaip, pasak pačios nukentėjusiosios, ji buvo pargriauta ant žemės bei sužalota pagaliu. Teismas konstatuodamas nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, visiškai nepasisakė apie sužalojimo mechanizmą. Šios aplinkybės apylinkės teismo nebuvo nei įvardintos, nei analizuotos, jos neįrodytos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2011-10-04 specialisto išvadoje konstatuotas Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. sužalojimas, ištyrus bylos aplinkybės, jų visetą, neginčijamai nepatvirtina ir kelia pagrįstas abejones, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas kaltinimas.

Vien nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t.y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Nagrinėjamu atveju, byloje išskyrus prieštaringus nukentėjusiosios V. A. parodymus, kitų, V. J. kaltę, neabejotinai patvirtinančių įrodymų, nėra. Taigi, tik teismo specialisto išvada šioje byloje nesudaro pagrindo pripažinti V. J. kaltu. Atsižvelgiant į bylos faktinius duomenis vienareikšmiškai konstatuoti, kad sužalojimus padarė būtent apeliantas, pagrindo nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymus turėjo atsižvelgti ir į tai, jog tarp jos ir V. J. yra susiklostę tęstinio pobūdžio konfliktiniai santykiai, ką patvirtina ne tik pati nukentėjusioji (b.l. 61), bet ir liudytoja A. M. (b.l. 75) bei Panevėžio apskr. VPK Pasvalio raj. policijos komisariato pateiktas raštas (b.l. 93). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad V. A. 2011-12-30 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. dėl V. J. sužalojimo. Šių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji V. A. turėtų pagrindą apkalbėti V. J.. Esant esminiams prieštaravimams tarp V. A. ir V. J. bei liudytojų parodymų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai nukentėjusiosios parodymais, visiškai atmesdamas kaltinamojo parodymus.

Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė visiškai ir besąlygiškai įrodyta, o teismo išvados grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Aplinkybė yra įrodyta, kai teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Šiuo atveju, posėdyje ištirtų įrodymų visuma nerodo, kad V. J. kaltė dėl BK 140 str. 1 d., numatyto pažeidimo padarymo, yra neabejotina.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nėra pagrindo konstatuoti, kad V. J. kaltinime nurodytais veiksmais tyčia ar dėl neatsargumo sužalojo V. A.. Aukščiau aptarti ir skundžiamame nuosprendyje išvardinti įrodymai nėra pakankami nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes bei neleidžia padaryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą dėl V. J. kaltės. Dėl byloje esančių abejonių, kad būtent V. J. padarė V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą ir nesant galimybės šių abejonių pašalinti, šis nusikaltimas V. J. negali būti inkriminuotas, nesant jo veiksmuose BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, advokato atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.