- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- 1-569-903/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09702-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- Ž. B.
nepilnamečio nukentėjusiojo A. B. atstovo pagal įstatymą Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio bauda, 2015-07-14 baudą sumokėjęs; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 5) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę subendrinus BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka su 2017 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligas bei dalyvauti elgesio pataisos programose, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2019 m. kovo 5 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu kumščiu sudavė savo nepilnamečiui sūnui A. B. tris kartus į nugaros bei šonkaulių sritį ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kaltinamasis Ž. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino visiškai, paaiškino, kad buvo išgėręs, su sūnumi A. B. susipyko dėl kompiuterinių žaidimų, sūnus žaisdamas šaukė, rėkė. Jie apsistumdė, jis sudavė sūnui į nugarą. Dėlto labai gailisi. Prieš sūnų smurtavo pirmą kartą. Po šio įvykio pasikeitė jo požiūris į sūnų, jie nebesipyksta, sūnus jam padeda darbo reikalais, o jis padeda sūnui. Šiuo metu dalyvauja elgesį keičiančioje programoje, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, nebevartoja alkoholio, padėtis taisosi.
Iš liudytojos V. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. kovo 5 d., vakarop, vyras, būdamas stipriai neblaivus, įvykus žodiniam konfliktui su jų neįgaliu sūnumi A. B., sūnui tris kartus sudavė kumščiu į nugaros bei šonkaulių sritį. Ji tai patvirtina, kadangi buvo tame pačiame kambaryje, pastebėjusi, kad vyras smurtauja, jį atitraukė nuo sūnaus, tačiau minėtą vakarą bijojo kviesti policiją, nes vyro mama D. B. jai liepė nekviesti policijos. Minėtą vakarą ant sūnaus jokių sužalojimų nebuvo. Vyras ne pirmą kartą smurtauja, ne tik prieš sūnų, tačiau ir prieš ją. Sūnus turi pirmą neįgalumo grupę, pas jį lankosi mokytoja vardu Angelė iš Medeinės mokyklos. Sūnus sunkiai kalba, jo žodžiai yra nerišlūs, sunkiai suprantami. Po įvykio jaučiasi paūmėjimas, sūnus pradėjo dusti "krankšėti", tai ji supranta kaip nervinimąsi, kadangi anksčiau to nebūdavo. Sūnus nuolatos vartoja vaistus, jam reikalinga nuolatinė globa, yra nelabai savarankiškas. Vyras yra nuolatos geriantis, agresyvus (16-19 b.l.).
Iš nukentėjusiojo A. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis gyvena dviejų kambarių bute, viename kambaryje gyvena tėtis ir mama, o jis miega kitame kambaryje. Jam namuose patinka žaisti prie kompiuterio. Jo tėtis dirba, rūsyje, duris daro. Kai tėtis supyksta, dažnai būna išgėręs. Kai tėvas girtas, jis paleidžia muziką ant viso garso. Buvo toks kartas, kai jie su tėčiu susipyko dėl kompiuterio, tėtis jam viena kartą trenkė iš kumščio, jam biški skaudėjo. (rodomas piešinys su vaiko atvaizdu, vaikas nurodo su rašikliu, kad tėvas sudavė jam vieną kartą į kairės pusės šoną - šonkaulių sritį). Mama buvo šalia, ji nieko nedarė, jo negelbėjo. Tėtis tada buvo girtas. Tėtis mušė jį dėl kompiuterio. Tėvas jį yra mušęs vieną kartą. Mama, kai supyksta, jam nieko nedaro, ji nėra mušusi. Jis labai myli abu tėvus ir dar šunį vardu R.. Jie po šio konflikto draugauja su tėvu, jis ant tėčio nepyksta, nori kad jis kartu gyventų. Tėtis mamos nemuša. Jis tėvui padeda daryti duris, palaiko. Jis galvoja, kad tėtis jį myli. Jam tėtis kumščiu sudavė tris kartus, o apskritai mušė vieną kartą. Mėlynių nebuvo (31-35 b. l.).
Iš liudytojos D. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji yra įtariamojo Ž. B. mama, gyvena tuo pačiu adresu kaip ir sūnaus šeima, jis gyvena pirmame aukšta, ji trečiame. Ž. B. šeima augina vieną neįgalų sūnų A.. Jis serga autizmu, turi pirmą neįgalumo grupę. Su juo susikalbėti galima, tačiau labai sunkiai, kadangi jo atmintis yra labai prasta, jis atsimena viską labai trumpai. Anūkas yra nervingas, tačiau ji išmoko su juo elgtis. Būna kartais, kad jis be priežasties pradeda klykti, rėkti, cypti, nors jam niekas nieko nedaro, ji tai supranta kaip ligos padarinius. Ji nėra mačiusi, kad sūnus kartu su žmona smurtautų prieš anūką, jie rūpinasi sūnumi, jo kambarys pilnas žaislų, anūkas aprūpintas viskuo, ko tik vaikas gali pasvajoti. 2019 m. kovo 2 d., vakarop, ji buvo užėjusi pas juos į namus, pastebėjo, kad A. atsistojęs prie balkono šaukė, cypė, vėliau jis prie jos priėjęs prašė duoti vaistų nuo rėkimo. Ji sūnaus neklausė, ar buvo kažkoks konfliktas ar ne, nes kai atėjo jokių grumtynių ar kitokių konflikto požymių nepastebėjo, todėl ir nesirūpino, kas atsitiko. Šiai dienai tikrai negali pasakyti, ar nurodė V. B. nekviesti policijos, tikrai neatsimena, yra pensininkė, senyvo amžiaus. Ji pas sūnaus šeimą užeina pakankamai dažnai, kartais prižiūri A., jis pas ją kartais pavalgo pusryčius. Jo vieno negalima palikti. Šeimoje yra problema dėl alkoholio, kiek žino jos sūnus Ž. B. gydosi, lankosi dėl alkoholizmo. Daugiau šeimos smulkmenų ji nežino, nes jie nelabai nori pasakotis (50-53 b. l.).
Iš 2019 m. kovo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūrėjus A. B., išorinių sužalojimo žymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo nustatyti jo sveikatos sutrikdymo mastą, veika gali būti kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas, jeigu byloje yra duomenų, patvirtinančių buvusį mušimo faktą (47 b. l.).
Iš 2019 m. balandžio 5 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu su V. B. įtariamasis Ž. B. pripažino savo kaltę ir nurodė, kad tiriamo įvykio metu jis naudojo smurtą prieš savo sūnų A. B.. Įvykus žodiniam konfliktui su sūnumi, jis kumščiu sudavė jam kelis kartus į pilvo šoną, galimai į nugaros bei šonkaulių sritį, taip pat jie apsistumdė su sūnumi. Labai gailisi dėl to. Pirmos apklausos metu jis nepripažino savo kaltės, kadangi neatsiminė gerai visų įvykio aplinkybių, nes įvykio metu jis buvo stipriai neblaivus. Dabar viską apgalvojęs pilnai pripažįsta savo kaltę. Tą dieną jis nuo ryto vartojo alkoholį. Prieš sūnų smurtavo pirmą kartą, tačiau anksčiau yra smurtavęs ne kartą prieš žmoną (108-111 b. l.).
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis Ž. B. 2019 m. kovo 5 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu kumščiu sudavė savo nepilnamečiui sūnui A. B. tris kartus į nugaros bei šonkaulių sritį ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Taigi kaltinamojo Ž. B. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis Ž. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš sūnų, anksčiau ne kartą teistas už smurtą prieš sutuoktinę, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų kol kas nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Kita vertus, jis prisipažino nusikaltęs, dėl to gailisi, nebegeria alkoholio, gerai sutaria su šeimos nariais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinant vienu trečdaliu.
Kaltinamasis Ž. B. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė 2019 m. kovo 5 d., t. y. po Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi (pridedant 4 mėnesių dalį) BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.
Galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai Ž. B. atžvilgiu, atsižvelgiant į jo pastangas keisti savo gyvenimo būdą, taip pat į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, jog šeimoje šiuo metu grėsmės vaikui nėra, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, įpareigojant Ž. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. B. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirti Ž. B. galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant Ž. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Ž. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – vienerių metų dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.