Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovų K. K. ir B. K. ieškinį atsakovams: R. B., M. D. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui V. V. dėl administracinių aktų ir pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad nepaisant to, kad ieškiniu yra ginčijami administraciniai aktai, vertintina, jog dominuoja civilinis teisinis pobūdis ir jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl bylos rūšinio teismingumo teismui kilo abejonių, todėl šis klausimas spręstinas Specialiosios teisėjų kolegijos.

Nagrinėjamu atveju ieškovai ketina įsigyti žemę iš valstybės ir nurodo, kad šiuo metu yra atliekama jų nuomojamo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūra. Ginčas kilo dėl atsakovams priklausančio sklypo netinkamo suprojektavimo ir jų žemės sklypo detaliojo plano rengimo, nesupažindinus ieškovų su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, t. y. dėl detaliojo plano rengimo procedūrų pažeidimo. Nors ginčas susijęs su žemės pirkimo-pardavimo santykiais ir šioje dalyje yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau šie reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimų, kuriais ginčijami administraciniai aktai, nes būtent dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo suprojektavimo, nesilaikant tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, kaip nurodoma ieškinyje, pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai, kadangi šio žemės sklypo plano pagrindu priimti minimi administraciniai aktai, sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kuriuos ieškovų naudojamas įvažiavimas į žemės sklypą buvo privatizuotas atsakovų. Iš ieškinio matyti, kad savarankiško ginčo dėl atsakovų sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nekyla. Įsakymo parduoti žemės sklypą atsakovams neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad ginčo žemės plotas negalėjo būti suformuotas kaip jų naudojamas ir dėl to negalėjo būti atsakovų privatizuotas. Šioje byloje civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų išsprendimas priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

Toks ieškinio pagrindas ir dalykas, teismo nuomone, akivaizdžiai atskleidžia, kad ginčas yra kilęs tarp valstybės institucijų ir privataus asmens dėl žemės sklypo suformavimo.

Žemės sklypų formavimas atliekamas viešojo administravimo subjektų savo kompetencijos ribose. Reikalavimai panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus įsakymus ir sprendimus yra susiję su kadastro duomenų tvirtinimo, teritorijų planavimo procedūromis, kurių vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami skundo reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių.

Ieškovai iš esmės kelia ginčą dėl viešojo administravimo veiksmų teisėtumo.

Siekiant nustatyti ginčo teismingumą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl teismingumo išspręsti (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, 290 - 291 straipsniais, teismas

nutarė:

kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, prašant atsakyti, ar byla pagal ieškovų K. K. ir B. K. ieškinį atsakovams: R. B., M. D. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui V. V. dėl administracinių aktų ir pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo priskirtina bendros kompetencijos ar administraciniam teismui.

Civilinę bylą Nr. 2-19763-748/2017 (proceso Nr. 2-69-3-12932-2017-7) siųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nutartis neskundžiama.