- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- 2-1795/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01504-2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurasia Logistics“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mechel Nemunas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurasia Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5136-803/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mechel Nemunas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Eurasia Logistics“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Mechel Nemunas“ 228 748 Lt skolos, 4 735,89 Lt palūkanų bei 8,40 procentų dydžio procesines palūkanas, mokėtinas pagal Lietuvos Respublikos „Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą“, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančių ar pas jį esančių piniginių lėšų areštą bendros 233 483,89 Lt sumos, o jų nesant – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą. Nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovas delsia atsikaityti labai ilgą laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra iškeltų atsakovui civilinių bylų, tačiau dalis jų buvo nutrauktos, kadangi skolininkas, t. y. atsakovas, apmokėjo įsiskolinimus (c/b Nr. L2-61511-192/2014; c/b L2-8355-775/2014). Pažymėjo, kad atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktą balansą už 2013 metus jis yra mokus, neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Sprendė, kad ieškovas, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymui pagrįsti nepateikė įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas, o taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos bei negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai
Ieškovas UAB „Eurasia Logistics“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad iki atskirojo skundo pareiškimo dienos atsakovas apmokėjo dalį sąskaitų, todėl bendro įsiskolinimo suma sumažėjo iki 216 219,89 Lt, tačiau, skolos suma yra didelė, o atsakovas vengia atsiskaityti jau ilgą laiką. Pažymi, kad apelianto pateikti teismui atsakovo balansas už 2013 m. finansinį ataskaitos laikotarpį, nepriklausoma audito išvada bei 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas parodo sunkią atsakovo finansinę būklę. Teigia, kad, esant milžiniškiems atsakovo įsipareigojimams lyginant su pelnu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti neįmanomas teismo sprendimo vykdymas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Eurasia Logistics“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovas sumažino įsiskolinimą; šiuo metu tarp šalių vyksta derybos dėl taikos sutarties, surastas įsiskolinimo grąžinimo būdas, todėl šiuo metu atsakovas laukia apelianto sprendimo bei taikos sutarties projekto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant abiems nurodytoms sąlygoms.
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas iš dalies atsiskaitė su apeliantu, sumažindamas ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimą nuo 233 483,89 Lt iki 216 219,89 Lt.
Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas vieninteliu motyvu – sunkia atsakovo finansine padėtimi, o iš teismui pateikto atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. balanso bei nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija 14 mln. Litų, ir apeliantas nepateikė duomenų, kad atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos bei negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi; juolab kad turto areštas nepadidintų atsakovo turto vertės.
Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi šioje byloje patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria buvo išspręstas šalių ginčas ir nutraukta civilinė byla pagal apelianto ieškinį atsakovui dėl 228 748 Lt skolos, 4 735,89 Lt palūkanų bei 8,40 procentų dydžio procesines palūkanų. Nors minėta teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria taikiai, šalių susitarimu, išspręstas ginčas, neišreiškus šalių valios dėl taikos sutarties įvykdymo užtikrinimo, sudaro pagrindo teigti ir apie atsakovo ketinimus vykdyti įsipareigojimus apeliantui patvirtintos taikos sutartyje numatytu būdu ir terminais, bei paneigia grėsmę, kad šioje byloje galimas teismo procesinis sprendimas gali būti nevykdomas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.
Taigi nurodytos aplinkybės nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo (CPK 144 str.).
Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 239 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį.