Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei Aldonai Vitkauskienei,

persiųstą iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Arūno Purvainio 2018 m. gruodžio 11 d. potvarkiu Nr. (1.24)-PO-627 „Dėl administracinio nusižengimo ir baudžiamųjų bylų skyrimo“ nagrinėjimui Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės A. K. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-12248-17 ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką – grasinimą nužudyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaltinimui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. 2018 m. lapkričio 24 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia mama J. S. metu, tyčia abejomis rankomis pastūmė nukentėjusiąją J. S. į krūtinę, po ko ji kairiu šonu trenkėsi į stalą. Taip tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.

T. S. pilnai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. Paaiškino, kad nusikaltinimo padarymo metu jis buvo neblaivus, kas turėjo įtakos jo padarymui. Kadangi kilo žodinis konfliktas su mama, tarpusavio konflikto metu jis rankomis pastūmė mamą J. S. į krūtinę, po ko ji trenkėsi į stalą. Su mama susitaikė, pastaroji jam neturi jokių pretenzijų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. S., nukentėjusioji J. S. bei valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 str.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisiariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau Kauno AVPK Jonavos rajono PK) reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. 2018 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 18.00 val. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sūnus T. S. spyrė koja į nagaros sritį taip sukeldamas fizinį skausmą. T. S. nustatytas 2.29 promilių neblaivumas. T. S. sulaikytas 48 valandoms (b. l. 1).

Iš Kauno AVPK Jonavos PK RS vyriausiojo patrulio R. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad smurtą patyręs asmuo J. S. yra susijaudinusi (didelis susijaudinimas), sužalojimas patirtas nugaros srityje, ties kairiu šonu. Smurtu įtariamas asmuo yra akivaizdžiai yra apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 2-6).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d. būdamas namuose jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, po to išėjo pas bendradarbį, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl girtumo nuosekliai ir detaliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Sugrįžus namo, mama išsakė jam priekaištus dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, todėl jis pastūmė motiną, nes norėjo išeiti iš kambario, tačiau ar ji kur trenkėsi nuo pastūmimo, nežino. Kambaryje, kuriame įvyko konfliktas, yra stalas, į kurį galėjo trenktis motina. Labai gailisi dėl savo veiksmų, motinos jis atsiprašė (b. l. 76-78).

Kauno AVPK Jonavos r. PK tyrėjos M. Š. nutarimu J. S. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 30).

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d. sūnus T. S. vienas dienos metu namuose vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Vėliau išėjo pas bendradarbį, į namus sugrįžo apie 18.00 val. Sūnus grįžo labai girtas, pradėjo priekaištauti jai dėl netinkamai paruošto bei nupirkto maisto. Norėdama išvengti konflikto, iš virtuvės ji nuėjo į kambarį. T. S., atėjęs iš paskos į kambarį, toliau konfliktavo ir konflikto metu rankomis pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ji kairiu šonu trenkėsi į stalą. Nuo atsitrenkimo į stalą ji juto fizinį skausmą. Pastūmimas jai buvo netikėtas. Ji sūnui pasakė, kad iškvies policiją ir tegul žinosi kaip gyventi, t. y. dabar galės gyventi vienas. Ji telefonu iškvietė policiją. Sūnus jai tikrai niekur nespyrė, pastarasis ją tik pastūmė, stovėdamas prieš ją. Ji buvo susijaudinusi, todėl kviesdama policiją, iš jaudulio pasakė, kad sūnus spyrė. Vykti pas teismo medicinos ekspertą, ji kategoriškai atsisakė, nes nuo pastūmimo jautė tik fizinį skausmą, jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti. Įvykio metu sūnus buvo girtas (b. l. 33-36).

Nukentėjusioji J. S. byloje civilinio ieškinio nereiškė. Teisme ji paaiškino, kad su sūnumi susitaikė, pastarajam neturinti jokių pretenzijų. T. S. yra geras sūnus, rūpinasi ir jai padeda.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d. apie 18.00 val. buvo gautas pranešimas iš Kauno apskr. VPK budėtojo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje (sūnus muša motiną), adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė moteris, kuri pristatė J. S.. Ji buvo susijaudinusi, verkė. Nurodė, kad prieš ją smurtą naudojo sūnus T. S.. Minėjo, kad konfliktas kilo dėl to, jog sūnus piktnaudžiauja alkoholiu. Moteris nurodė, kad jai skauda kairį šoną. Jokių išorinių akivaizdžių sužalojimų ant J. S. nesimatė. Moteris skundėsi skausmu. T. S. buvo sulaikytas. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas. Nukentėjusi greitosios medicinos pagalbos paslaugų atsisakė (b. l. 39-41).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 24 d. 18.02 val. gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešėjas J. S. (b. l. 15-18). Pranešėja nurodė, kad neblaivus sūnus puola muštis, yra agresyvus, jai spyrė. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2018 m. lapkričio 24 d. 17.59 val. (b. l. 15-16).

Įvykio vieta butas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota. Apžiūros metu įvykio vietoje, pėdsakų, tinkamų identifikacijai, nerasta (b. l. 19-22; fotolentelė Nr 1, b. l. 23-24).

Alkotesterio „ALCOTEST 7510“ Nr. ARKB -0343 rodmenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 24 19 val. 52 min. įtariamajam T. S. nustatytas 2,29 promilių girtumas (b. l. 42-44).

Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 20.14 val. iki 2018 m. lakpričio 26 d. 13.28 val. T. S. laikinai buvo sulaikytas LR BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka (b. l. 45, 49).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad T. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia abejomis rankomis pastūmė nukentėjusiąją J. S. į krūtinę, po ko ji kairiu šonu trenkėsi į stalą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms kaltinamojo T. S. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu.

Nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis T. S. pilnai pripažino kaltę dėl šio padaryto nusikaltimo, ką patvirtina nukentėjusiosios J. S. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime.

S. T. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, – tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje., t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis T. S. neteistas (2017 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės A. K. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-12248-17 pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kuris perduotas tvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjui) (b. l. 84-85,86-90), baustas už padarytus administracinius nusižengimus (b. l. 92- 98), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 102). T. S. nėra įrašytas į Valstybinės įstaigos Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ir priklausomybės ligų priežiūros grupę (b. l. 101).

Nors kaltinamasis T. S. susitaikė su nukentėjusiąja J. S., ir pastaroji jam atleido, tačiau taikyti jo atvilgiu LR BK 38 straipsnio nuostatas (atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius), nėra galimybės, nes šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. 2017 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės A. K. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-12248-17 pagal BK 145 straipsnio 1 dalį T. S. atžvilgiu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kuris perduotas tvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjui) (b. l. 84-85,86-90), todėl LR BK 38 straipsnis kaltinamojo atžvilgiu šiuo atveju negali būti taikomas.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam T. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Į paskirtą bausmę T. S. įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 18.20 val. iki 2018 m. lapkričio 26 d. 13.28 val. (dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms).

Daiktinių įrodymų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Kaltinamajam T. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiąja J. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini)(b. l. 51-52), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

1) tęsti darbą;

2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. S. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

1) tęsti darbą;

2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu skirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 (keturių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu laiką, kurį T. S. išbuvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 18.20 val. iki 2018 m. lapkričio 26 13.28 val., t. y. 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas pakeisti į 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiąja J. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Bausmės pradžią T. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.