Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.1; 2.4.2.2; 3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

2024 m. birželio 13 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kuršėnų komunalinis ūkis“ raštą dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, perėmimo. Pareiškėja, siekdama nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso minėtas turtas, rinko informaciją ir nustatė, kad kitas butas Nr. (duomenys neskelbtini) šiame name privatizuotas pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenančių ar gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra, remiantis duomenimis iš namų ūkio knygų, informacijos apie turtą nėra, telefonu papildomai paaiškino, kad seniūnijos žiniomis bute privatizavimo laikotarpiu gyveno šeima, kurie jo neprivatizavo ir vėliau išsikėlė gyventi į kitą kaimą. Butas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nebuvo perduotas savivaldybei. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, mano, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Minėtas nekilnojamojo turto objektas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, kuris valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuriuo nuo 2014 m. spalio 1 d. yra pareiškėja. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti tokį turtą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti 1992 m. birželio 11 d. ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiam butui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės ar kiti juridiniai faktai į šį butą Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2024 m. birželio 4 d. raštu Nr. S(22)-(1.4E) informavo pareiškėją, kad minėtame bute šiuo metu gyvenančių ar gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra, o (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygose nėra jokios informacijos apie šį butą. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija raštu pareiškėją informavo, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija neturi informacijos apie buto, adresu: (duomenys neskelbtini), privatizavimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės archyve dokumentų apie nurodyto gyvenamojo namo butų privatizavimą nėra, šis butas nėra apskaitytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos balanse. Šiaulių regioninis valstybės archyvas 2024 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (16.3Mr)SK4-4197 informavo, kad negali suteikti duomenų apie butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad kaimynystėje esantis butas, (duomenys neskelbtini), privatizuotas privataus fizinio asmens pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. UAB Kuršėnų komunalinis ūkis atlieka daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas ir kreipėsi į pareiškėją, prašydamas organizuoti šiame pareiškime minimo buto perėmimą.

5. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

6. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

7. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97–98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

8. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, valstybės turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus, buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn, miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

9. Pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

10. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduotas savivaldybės nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

11. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

12. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris šiuo metu yra VĮ Turto bankas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti butą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos valstybės nuosavybė.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.