Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-24 · Byla Nr. 2KT-12/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-24
Bylos Nr.
2KT-12/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. E.
Atsakovas
Kauno menininkų namams, Kauno miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-12/2011Procesinio sprendimo kategorija: 94.4 (S).
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI S2011 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo R. E. atstovo advokato S. D. prašymu dėl ieškovo R. E. ieškinio atsakovams Kauno menininkų namams, Kauno miesto savivaldybei dėl teisės skambinti karilionu pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno menininkų namų direktorius V. V., Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kauno miesto meras A. K., G. K., perdavimo nagrinėti iš Kauno apygardos teismo kitam apygardos teismui (ieškinio medžiagos Nr. 2-1454-324/2011),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo R. E. atstovo advokato S. D. prašymas dėl ieškovo R. E. ieškinio atsakovams Kauno menininkų namams, Kauno miesto savivaldybei dėl teisės skambinti karilionu pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno menininkų namų direktorius V. V., Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kauno miesto meras A. K., G. K., perdavimo nagrinėti iš Kauno apygardos teismo kitam apygardos teismui (ieškinio medžiagos Nr. 2-1454-324/2011). Prašyme nurodoma, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendusi Kauno apygardos teismo teisėja nepagrįstai nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovo atstovo nuomone, teisėja nurodė neegzistuojančius ieškinio trūkumus, kadangi nenorėjo nagrinėti jai paskirtos bylos. Prašyme pažymima, jog ieškovo atstovas reiškė nušalinimą teisėjai, tačiau nušalinimo pareiškimas nepagrįstai netenkintas, o jį sprendęs l. e. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas dar pagrasino ieškovo atstovui taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytas sankcijas už akivaizdžiai nepagrįsto pareiškimo padavimą. Abejojate, ar Kauno apygardos teisme, kuriame ieškovas įpareigotas pašalinti ieškinio tariamus trūkumus, o vėliau netenkintas pareiškimas dėl ieškinio priėmimo klausimą sprendžiančios teisėjos nušalinimo, gali teisingai išspręsti ginčą. Be to, pagrindą abejoti Kauno apygardos teismo nešališkumu sudaro ir teismo vėlesnė nutartis, kuria teismas atsisakė atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo kitam teismui atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinamo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.). Iš prašymo turinio matyti, kad ieškovo atstovas reiškia nušalinimą ieškinį nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, todėl yra pagrindas spręsti prašymo perduoti bylą kitam apygardos teismui pagrįstumo klausimą (CPK 69 str. 1 d.).

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovo nuomonė, kad Kauno apygardos teismas yra ar gali būti šališkas sprendžiant ieškinio priėmimo bei jo pagrįstumo klausimus, grindžiama ieškovui nepalankių procesinių sprendimų, susijusių su trūkumų šalinimu ieškinyje, priėmimu, taip pat tuo, kad pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo nepagrįstai netenkintas. Tačiau ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie objektyviam stebėtojui sukeltų abejonių dėl ieškinį nagrinėjančio teismo nešališkumo. Vien aplinkybė, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendusi teisėja nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovą juos pašalinti, taip pat ieškovo teiginiai apie nepagrįstą atsisakymą nušalinti teisėją, nesant įrodymų apie kitų 19 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbančių teisėjų (viso šio teismo Civilinių bylų skyriuje dirba 21 teisėjas) galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, nesudaro pagrindo abejoti Kauno apygardos teismo teisėjų galimumu nešališkai išspręsti ginčą. Tuo pačiu pastebėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam jis teismingas, kitam teismui, nėra tikrinamas pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo sprendusio Civilinių bylų skyriaus pirmininko priimto procesinio sprendimo teisėtumas.

Taigi, ieškovo atstovas nepateikė duomenų apie Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbančių visų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, o išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo objektyviam stebėtojui atsirasti pagrįstų abejonių dėl ieškinio priėmimo klausimą sprendžiančio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Nesant įrodymų, jog Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai yra subjektyviai ar objektyviai šališki ieškovo atžvilgiu, tenkinti jo atstovo prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n utaria:

Ieškovo R. E. atstovo advokato S. D. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo ieškovo R. E. ieškinio atsakovams Kauno menininkų namams, Kauno miesto savivaldybei dėl teisės skambinti karilionu pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno menininkų namų direktorius V. V., Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kauno miesto meras A. K., G. K., nagrinėjimo ir prašymą dėl ieškinio perdavimo nagrinėti iš Kauno apygardos teismo kitam apygardos teismui (ieškinio medžiagos Nr. 2-1454-324/2011), atmesti.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas