Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio Jono Petriko teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu nuteistajam R. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 192 MGL dydžio, t. y. 24 960 Lt (7228,92 Eur), bauda.

Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 19 d. gautas antstolio J. Petriko teikimas dėl nuteistajam paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu. Teikime nurodyta, kad vykdant priverstinį baudos išieškojimą nustatyta, jog R. D. vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. VSDFV duomenimis, R. D. nedirba. Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose R. D. vardu atidarytos sąskaitos areštuotos, lėšų nėra. Kito jam priklausančio turto nenustatyta. Bauda iš R. D. neišieškota, skolos likutis 2023 m. birželio 8 d. – 7228,92 Eur. Antstolio teigimu, priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, todėl, nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, ji keičiama laisvės apribojimu.

Nuteistojo gynėjas 2023 m. liepos 17 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jo ginamasis nevengė mokėti baudos, tiesiog neturėjo galimybės, nes nedirbo, išskyrus pavienius darbus, bandė įsidarbinti užsienyje. Šiuo atveju bauda gali būti keičiama viešaisiais darbais, nes nėra vengimo mokėti baudą. Gynėjo teigimu, jo ginamasis sutinka, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Atsakydamas į teisėjo klausimą dėl realios galimybės nuteistajam bent iš dalies sumokėti baudą, gynėjas nurodė, kad jo ginamasis šiuo metu tariasi dėl darbo, todėl tokia galimybė egzistuoja.

Siekiant sudaryti galimybę nuteistajam sumokėti bent dalį baudos (teikiant pirmenybę būtent baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirtos bausmės rūšies vykdymui) teikimo nagrinėjime buvo padaryta pertrauka.

Nuteistojo gynėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jo ginamasis nesumokėjo baudos ar jos dalies, nes įsidarbino tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. (pateikta darbo sutartis). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, gynėjas prašė teikimą atmesti, nes nuteistasis ėmėsi veiksmų, kad bauda būtų realiai sumokėta iš darbo užmokesčio. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti teikimą, nuteistojo sutikimas atlikti viešuosius darbus galioja.

Antstolis ir prokuroras teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti. Antstolis pažymėjo, kad vykdomoji byla pradėta 2013 m. ir iki šiol jokia įmoka nebuvo atlikta. Darbo sutartyje numatytas minimalus darbo užmokestis. Be to, R. D. dar vykdomos apie dvidešimt vykdomųjų bylų. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja labai maža tikimybė, kad bauda bus sumokėta šioje byloje. Prokuroras atkreipė dėmesį, kad darbo sutartis sudaryta tik po to, kai antstolis kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis per dešimt metų negalėjo bent dalies baudos sumokėti, jo įsidarbinimo faktas problemos neišspręs. Prokuroras prašė pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuteistasis R. D. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 192 MGL dydžio, t. y. 24 960 Lt (7228,92 Eur), baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl ši bausmė buvo perduota antstoliui vykdyti priverstinai. Iš teismui pateiktos vykdomosios medžiagos matyti, kad baudos bausmės priverstinio vykdymo metu nuteistojo R. D. vardu turto ir lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta, banko sąskaitos areštuotos, nuteistasis nedirba. Nuteistasis 2023 m. sausio 9 d. el. laišku kreipėsi į antstolį dėl jo skolos dydžio ir antstolio banko sąskaitos rekvizitų. Šios aplinkybės (turto ir pajamų nebuvimas, paklausimas antstoliui) patvirtina, kad R. D. nevengė mokėti baudos, o jos nesumokėjo, nes neturėjo lėšų, todėl keisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis) nėra pagrindo, nes nenustatyta vengimo požymių. Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis), kuriuos nuteistasis sutinka atlikti (šią poziciją nuteistasis išdėstė teismui per savo gynėją). Nepaisant to, kad nuteistasis antstolio teikimo nagrinėjimo teisme metu įsidarbino, nėra pagrindo teikimo netenkinti, nes ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog R. D. turės realią galimybę sumokėti bent dalį baudos. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad baudos priverstinis procesas trunka jau dešimt metų, antstolio teigimu, nuteistajam vykdomos dar apie dvidešimt vykdomųjų bylų, kuriose priverstinai išieškomos žymiai didesnės skolos, be to, nuteistasis vieną kartą jau teiravosi antstolio apie jo skolos dydį ir antstolio banko sąskaitą, tačiau baudos ar jos dalies nesumokėjo. Pažymėtina ir tai, kad teismui pateiktoje darbo sutartyje R. D. nustatytas minimalus darbo užmokestis, todėl, turint omeny kitus žymiai didesnius nuteistojo įsiskolinimus, kurie išieškomi priverstinai, nėra tikimybės, kad nagrinėjamu atveju bauda galės būti išieškota iš nuteistojo darbo užmokesčio.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nuteistasis neturi lėšų sumokėti baudą, todėl jam paskirta bauda keistina viešaisiais darbais, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytomis taisyklėmis, pagal kurias vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms. Nustatant viešųjų darbų bausmės terminą atsižvelgiama į BK 46 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų, o asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojimas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, taip pat į BK 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias viešųjų darbų atlikimo laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 47 straipsnio 7 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

antstolio Jono Petriko teikimą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą 192 MGL dydžio, t. y. 24 960 Lt (7228,92 Eur), baudą pakeisti 1 (vienerių) metų viešaisiais darbais, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso, 480 valandų).

Išaiškinti R. D., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija (probacijos tarnyba) kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą