- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-2356-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07056-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės L. K. ieškinio atsakovui S. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo priėmimo klausimą, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. K. (toliau – atsakovas), priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai G. K. 750 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai nuo ieškinio pateikimo dienos po 300 Eur dydžio kasmėnesines išmokas iki dukros pilnametystės, nustatant, kad lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama L. K..
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas kurį laiką artimai bendravo, kartu leido laiką. Po kurio laiko ieškovė pasijuto nėščia ir pranešė žinią atsakovui, tačiau jis priėmė žinią piktai, nes nenorėjo vaiko, o gimus jam, nesutiko net atlikti tėvystės tyrimo bei registruoti dukros. Atsakovas gyvena ir dirba Olandijoje. Lietuvoje gyvena jo mama ir brolis Š. K..
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti faktinę atsakovo gyvenamąją vietą, kitus jo ar jo šeimos narių adresus, kuriais atsakovui būtų galima įteikti teismo procesinius dokumentus bei pateikti teismui duomenis, kad ji ėmėsi visų priemonių faktinei atsakovo buvimo vietai nustatyti. Pateikusi įrodymus, kad negalima nustatyti atsakovo dabartinės faktinės gyvenamosios vietos, darbovietės, ieškovė turi pasirinkti kitą procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdą: per antstolį (dokumentus įteikiant tiek pačiam atsakovui, tiek jo šeimos nariams jų sutikimu), kuratoriui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 129 straipsnis), ieškovės sutikimu, teismas išduos procesinius dokumentus, kad ji atsakovui įteiktų juos pati (CPK 117 straipsnis). Išnaudojus visus realaus procesinių dokumentų įteikimo būdus ir ieškovei įrodžius, kad ji ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, pasisakyti dėl paieškos atsakovui paskelbimo (CPK 132 straipsnis).
Šalies argumentai
4. 2024 m. liepos 31 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas skelbti atsakovo paiešką ir pateikti papildomi dokumentai. Prašyme ieškovė nurodė, kad atsakovo tiksli gyvenamoji vieta nežinoma, tačiau iš bendravimo su juo žinoma, kad jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) Olandijos (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra ieškovės informuotas apie iškeltą civilinę bylą, šalys apie tai susirašinėjo 2024 m. liepos 29 d. Iš susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovas pripažįsta, jog žino, kas vyksta, į prašymą, kad mama paimtų teismo siųstus procesinius dokumentus, atsiunčia tik „šypsenėles“. Nors ieškovė prašė atsakovo paimti procesinius dokumentus ir informavo, kad bus paskelbta paieška, atsakovas jai atsakė nepagarbaus turinio žinutėmis. Kadangi atsakovas dalyvavo administracinio nusižengimo byloje dėl vairavimo transporto priemonės neblaiviam, kai vyko į (duomenys neskelbtini) su ieškove 2023 m., ieškovė mano, kad jis bus pareigūnams nurodęs ir faktinę gyvenamą vietą ar duomenis, kur dirba užsienyje. Advokatė buvo pateikusi prašymą pateikti šiuos duomenis Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tačiau nurodyta įstaiga atsisakė teikti duomenis, todėl jie pareikalautini teismo. Ieškovės teigimu, taip pat tikslinga paskelbti atsakovo paiešką, nes išnaudotos visos galimybės įteikti dokumentus. Atsakovo mama gyvena adresu, kur yra deklaruota atsakovo gyvenama vieta, tačiau ji nepriėmė siunčiamų dokumentų, o su ieškove atsisako bendrauti tiesiogiai nuvykus. Atsakovas tinkamai nereaguoja į prašymą, kad mama paimtų dokumentus, pats žino apie bylą, tačiau sąmoningai, tyčia neatsako į teismo laiškus, neteikia atsiliepimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo skelbti atsakovo paiešką ir nutarė išduoti (išsiųsti) ieškovei atsakovui skirtus procesinius dokumentus įteikimui per antstolį bei nustatė 14 dienų terminą įpareigojimo įvykdymui. Teismas taip pat nutarė išreikalauti duomenis iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos DNR registro apie tai, ar yra saugomas atsakovo DNR mėginys, tinkamas DNR tėvystės nustatymo ekspertizei atlikti, jei taip, kokiu būdu šie duomenys perduodami DNR laboratorijai ekspertizės atlikimui (kaip matyti iš bylos duomenų, teisme buvo gautas atsakymas, kad tokių duomenų nėra).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
7. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas septynių dienų terminas pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti faktinę atsakovo gyvenamąją vietą, elektroninio pašto adresą ar kitus jo ar jo šeimos narių adresus, kuriais atsakovui būtų galima įteikti teismo procesinius dokumentus. Ieškovė pateikė prašymą skelbti atsakovo paiešką. Teismas prašymo skelbti atsakovo paiešką netenkino, 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nutarė išduoti ieškovei atsakovui skirtus procesinius dokumentus įteikimui per antstolį ir nustatė 14 dienų terminą įpareigojimo įvykdymui. Terminas teismo įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus įvykdymui suėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d., tačiau ieškovė teismo įpareigojimų neįvykdė.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė L. K. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė dėjo pastangas ir teikė teismui visus turimus duomenis apie atsakovą. Vykdant 2024 m. liepos 31 d. nutartį tą pačią dieną buvo pateiktas prašymas, kuriame detaliai aprašytos ieškovės pastangos gauti duomenis apie atsakovą ir apie atsakovo šeimą, tačiau teismas pateikto prašymo visapusiškai neįvertino.
8.2. 2024 m. liepos 31 d. prašyme buvo nurodyta, kad atsakovo tiksli gyvenamoji vieta nežinoma, tačiau iš bendravimo su juo žinoma, kad jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) Olandijoje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra ieškovės informuotas apie iškeltą civilinę bylą ir apie tai ginčo šalys susirašinėjo. Iš susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovas pripažįsta, jog žino, kas vyksta, į prašymą, kad mama paimtų teismo siųstus procesinius dokumentus, atsiunčia tik „šypsenėles“. Atsakovas, reaguodamas į ieškovės prašymus, jai atrašo nepagarbaus turinio žinutėmis, nebendradarbiauja. Ieškovė taip pat buvo nurodžiusi teismui, kad atsakovo mama gyvena adresu, kur yra ir deklaruota atsakovo gyvenama vieta, taip pat kad ji atsisako bendrauti. Teismas neįvertino šių nurodytų aplinkybių bei pateikto susirašinėjimo socialiniuose tinkluose su atsakovu.
8.3. Teismas neįvertino to, kad ieškovė prašė skelbti ne tik paiešką, bet 2024 m. liepos 31 d. prašymu pateikė prašymą išreikalauti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato esančios administracinės bylos duomenis apie atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis. Ji ėmėsi pastangų pati su atstove gauti šiuos duomenis, bet Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė teikti. Teismas ant prašymo yra užrašęs rezoliuciją „į bylą“, tačiau realiai prašymo nėra išsprendęs. Ieškovės manymu, teismas privalėjo pirmiausiai tenkinti šį prašymą ir išreikalauti duomenis iš komisariato, kur 2023 m. administracinio nusižengimo byloje buvo apklaustas ir nubaustas atsakovas. Gavus duomenis, tikėtina, būtų greičiau paaiškėjusi faktinė gyvenamoji vieta Olandijoje ir būtų galimybė įteikti procesinius dokumentus bei greičiau išnagrinėti civilinę bylą.
8.4. Teismas įpareigojo įteikti procesinius dokumentus antstolio pagalba. Nors toks teismo įpareigojimas neįvykdytas, tačiau teismas neįvertino ieškovės faktų, kad atsakovo nėra Lietuvoje, kad deklaruotos gyvenamos vietos adresu gyvena jo mama, kuri atsisako bendrauti, o ieškovei buvo liepiama samdyti brangiai kainuojantį antstolį, kuris realiai net negalėtų įvykdyti procesinių dokumentų įteikimo. Teismas neįvertino, kad antstolio paslauga kainuoja 150 Eur, o ieškovė neturi pajamų net pragyvenimui, jai teikiama valstybės apmokama teisinė pagalba. Tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo byla yra priskiriama šeimos kategorijos byloms, todėl teismas privalo būti iniciatyvus ir padėti apginti ieškovės teises, teisėtus interesus, o šiuo atveju pažeidė civilinį procesą: neišreikalavo bylai svarbių duomenų, kurių ieškovė neturi galimybės gauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis skunde išdėstytais argumentais, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė nurodo, kad ji dėjo visas įmanomas pastangas, siekdama sužinoti duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau teismas, nepagrįstai neįvertinęs šios aplinkybės, priėmė nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą.
13. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė kartu su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo pateikė teismui duomenis apie tai, kad, jos žiniomis, atsakovas gyvena ir dirba Olandijoje, o Lietuvoje gyvena jo motina ir brolis. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui 2024 m. birželio 24 d. Gyventojų registro pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad nurodytu adresu atsakovui išsiųsti teismo procesiniai dokumentai sugrįžo neįteikti su žyma „netikslus adresas“, o pakartotinai išsiuntus sugrįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas elektroninio pašto adresu, mobilaus telefono ryšiu yra nepasiekiamas, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas nedirba. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė terminą ieškovei ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo ją nurodyti faktinę atsakovo gyvenamąją vietą, kitus jo ar jo šeimos narių adresus, kuriais atsakovui būtų galima įteikti teismo procesinius dokumentus bei pateikti teismui duomenis, kad ji ėmėsi visų priemonių faktinei atsakovo buvimo vietai nustatyti. Ieškovė 2024 m. liepos 31 d. pateikė teismui papildomus duomenis – ginčo šalių susirašinėjimo apie iškeltą civilinę bylą duomenis, informaciją, kad ieškovui buvo pradėta administracinio nusižengimo procedūra dėl vairavimo jam esant neblaiviam, nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą gavimo, tačiau šių duomenų komisariatas ieškovei nesuteikė. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovo motina gyvena adresu, kur yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta, tačiau jo motina nepriėmė teismo siunčiamų dokumentų, o su ieškove bendrauti atsisako, todėl, ieškovės nuomone, yra pagrindas skelbti atsakovo paiešką. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės prašymo dėl paieškos paskelbimo netenkino ir nustatė terminą ieškovei procesiniams dokumentams atsakovui (jo šeimos nariui) įteikti per antstolį. Ieškovei neįvykdžius šio įpareigojimo, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
14. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas (ieškinys) neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.
15. Sprendžiant klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju egzistavo įstatyminės prielaidos ieškinį palikti nenagrinėtą nurodytu pagrindu, atsižvelgtina į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. Šiuo atveju ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo kyla iš šeimos teisinių santykių, o šeimos bylų nagrinėjimui CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, tarp jų – įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 strapsnis), šeimos bylos susijusios su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
16. Tėvystės nustatymo bylose pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada (CPK 389 straipsnio 1 dalimis), todėl tėvystės nustatymo bylose atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas (CPK 388 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius situacijai, kai atsakovo, kuriam turi būti įteikti teismo procesiniai dokumentai, jų įteikti nepavyksta, kadangi nėra žinomos atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos, teismas tam tikrais atvejais gali paskirti kuratorių, tačiau tokia galimybė numatyta tik atlikus atsakovo paieškos procedūrą (CPK 129 straipsnio 2 dalis). CPK 132 straipsnyje numatyta, kad, neturint duomenų apie atsakovo buvimo vietą, atsakovo paieška per policiją skelbiama tik jei ieškovas įrodo, kad ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė pateikė turimus duomenis apie atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuriuo, kaip matyti iš bylos duomenų, procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, taip pat pateikė jai žinomus duomenis apie atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gyvenančius šeimos narius, kurie, ieškovės teigimu, atsakovui skirtų procesinių dokumentų nepriima, bei prašymą teismui skelbti atsakovo paiešką, ieškovei išnaudojus visas galimybes sužinoti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą. Iš bylos duomenų galima pagrįstai manyti, kad ieškovė ėmėsi visų jai prieinamų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktos ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo medžiagos, atsakovas ir galimai jo šeimos nariai vengia priimti siunčiamus procesinius dokumentus ar bendradarbiauti kitokiu būdu, siekiant nustatyti atsakovo faktinės buvimo vietos adresą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės prašymo dėl atsakovo paieškos paskelbimo ir nustatęs ieškovei įpareigojimą procesinius dokumentus atsakovui (jo šeimos nariui) įteikti per antstolį, kurio neįvykdžius ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių ir nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę į teisminę gynybą, taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
17. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste taip pat sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, šiuo atveju turėjo įvertinti ir ieškovės pateiktus duomenis apie tai, jog Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas galimai turėjo tikslesnius duomenis apie atsakovo gyvenamąją (buvimo) vietą ir atitinkamai spręsti šių duomenų išreikalavimo klausimą (CPK 376 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nustatytų įpareigojimų neįvykdymas šiuo atveju nesudarė pagrindo palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, neatsižvelgė į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir procesinių dokumentų įteikimo atsakovui bei kiti susiję klausimai grąžinami pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam nagrinėjimo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės L. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovės L. K. ieškinyje keliamus klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.