Utenos apylinkės teismo nutartis

R. S., kuriai prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui ir tėvui A. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, (duomenys neskelbtini), išsituokusiai, turinčiai aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbančiai, deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2024 m. vasario 13 d. ryte, tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, suduodama kumščiais ir spirdama į veidą ir kitas kūno vietas B. L., nukentėjusiajai B. L. dėl galvos smegenų sumušimo, kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių ir nosikaulių lūžių nesunkiai sutrikdė sveikatą bei dėl poodinių kraujosruvų kairiame petyje, dilbyje bei plaštakoje padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

R. S. į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiama, nes Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-85/2024 (2 t., b. l. 57-59) nurodyta, kad dalyvauti teismo posėdyje R. S. nerekomenduojama. R. S. teisių tinkama apsauga teisiamajame posėdyje buvo užtikrinta dalyvaujant jos gynėjui.

R. S., kuriai prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, iki ekspertizės apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su V. L. ir jo motina B. L.. V. L. yra jos buvęs sutuoktinis. Su juo susituokė (duomenys neskelbtini), tikslios datos neatsimena, išsiskyrė po metų laiko, tikslios datos neatsimena. Nors buvo išsiskyrę, tačiau visą laiką kartu gyveno su V. L. ir jo motina. 2024 m. vasario 13 d. 7 val., sugyventiniui V. L. išėjus į darbą, namuose kambaryje prie stalo kartu su B. L. vartojo degtinę. Begeriant tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, negali paaiškinti. Gali būti, kad B. L. supyko dėl to, kad ji skambino savo buvusiai anytai M.. Ar įvykus konfliktui galėjo smurtauti prieš B. L., neatsimena, galbūt ir galėjo. B. L. išėjo iš namų. Kur ji išėjo, nežino. Ji jai nesakė. Ar ant B. L. veido buvo kraujo, nežino, neatsimena, tačiau gal ir buvo. Atsimena, kad dieną prieš pas jas namuose buvo kaimynas A. M. ir girdėjo, kad jie su B. L. svyruoja. To nematė, o tik girdėjo. Ji nežino, ar ji sumušė B. L., ar kaimynas A. M.. Pamena, kad į namus atėjo B. L. anūkas A. S.. Kai jis atėjo, B. L. namuose nebuvo. A. S. kažko klausinėjo, tačiau ko jis klausinėjo, neatsimena. A. S. namuose lakstė. Jai būnant namuose, atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jai liepė apsirengti, pasakė, kad važiuos. Policijos pareigūnai jai nustatinėjo alkotesteriu neblaivumą. Ar jai buvo nustatytas girtumas, nežino, nemoka pūsti į alkotesterį. Kas iškvietė policijos pareigūnus ir dėl ko, ji nežino. B. L. nori atsiprašyti ir su ja susitaikyti (1 t., b. l. 185-186).

Nukentėjusioji B. L. patvirtino, kad R. S. ją mušė rankomis ir kojomis, rodė į veidą, seniai viskas buvo, bet teigė iki šiol jaučianti veido skausmą. Sumušta nuėjo pas kaimynus M., jiems nesakė, kas jai atsitiko. Vėliau R. prašė dovanoti jai už tai, kad sumušė.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. L. davė panašius parodymus (1 t., b. l. 28-29), kuriuos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje pagarsinus, iš esmės patvirtino.

Liudytoja policijos pareigūnė E. B. patvirtino, kad jos darbo metu 2024 m., gali būti vasario 13 d., apie pietus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sumušta moteris. Su kolega V. R. nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), juos pasitiko sumuštos moters anūkas. Jis sakė, kad močiutę sumušė dėdės sugyventinė. Nukentėjusioji B. buvo pas kaimynus, sėdėjo fotelyje. Ant B. veido matėsi daugybiniai sumušimai, jos rankos buvo mėlynos, apdraskytos, jos drabužiai buvo purvini. Paklausus B., kas atsitiko, ji tylėjo. Perklausus, B. pasakė, kad ją sumušė R.. Paklausus, kaip R. ją mušė, pasakė, kad spardė. Dėl sumušto veido B. negalėjo šnekėti. Atvykus medikams, B. paliko su medikais, o patys su pranešusiu apie įvykį B. anūku nuėjo į namus, kuriuose gyveno nukentėjusioji B., jos sūnus V. ir jo sugyventinė R.. Jų namai buvo per kelią, netoli, gal dešimt-penkiolika metrų. Tuose namuose rado sėdinčia už stalo R. S.. Namuose buvo betvarkė, pakampėse mėtėsi tušti alaus buteliai, ant stalo buvo vienas alaus butelis, jautėsi alkoholio kvapas. R. S. nustatyti neblaivumo nepavyko, galėjo būti sunkus girtumas. R. S. sakė vartojusi alkoholį, ji svirduliavo, neaiškiai kalbėjo, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Iš pradžių apie B. L. sumušimą teigė nieko nežinanti, paskui močiutės sumušimu pradėjo kaltinti anūką. R. S. žino iš ankstesnių įvykių, buvo gauti iškvietimai, kad ją muša, prievartauja sugyventinis V..

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. davė panašius parodymus (1 t., b. l. 156-157), kuriuos, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje pagarsinus, patvirtino.

Liudytoju apklaustas A. M. patvirtino, kad B. L., R. S. ir V. L. yra jo kaimynai, gyvenantys kitoje kelio pusėje. Jis gyvena kartu su broliu. Su kaimynais bendrauja, kartu vartoja alkoholį tiek kaimynų, tiek savo namuose. Atsimena, kad vakarą prieš įvykį, kai buvo sumušta B., jis svečiavosi kaimynų namuose. Jį pakvietė R.. Trise – jis, R. ir B. gėrė alų, vėliau iš darbo grįžo V.. Tą patį vakarą jis išėjo namo. Kai išėjo, B. jau gulėjo lovoje savo kambaryje. Kitos dienos ryte apie 11 val. pas jį į namus atėjo B.. Jos burna buvo kruvina, veidas mėlynas. Kai B. atėjo, jis dar gulėjo lovoje. B. jis liepė sėstis į fotelį. B. sėdėjo ir tylėjo, iš pradžių jis nematė, jog ji sumušta, vėliau suprato, kad ji kalbėti negalėjo dėl sumušto veido. Kai grįžo brolis, norėjo kviesti policiją, bet pro langą pamatė, kad atvažiavo B. anūkas A.. Jie pasikvietė A., A. iškvietė policiją ir medikus. Pamatęs sumuštą B., jis iš karto suprato, kad ją sumušė R., nes tokiu metu namuose jos būna dviese. Iš vakaro B. nebuvo sumušta. B. turi problemų su kojomis, sunkiai vaikščioja, bet nugriuvusios jos nėra matęs.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. davė panašius parodymus (1 t., b. l. 150-151), kuriuos, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje pagarsinus, patvirtino.

Liudytoju apklaustas S. M. patvirtino, kad įvykio dienos ryte iš namų išvyko pas gydytojus. Apie pietus grįžęs namo, rado brolį A. ir kaimynę B.. A. jam liepė pažiūrėti į B.. Matė, kad B. sumušta. Norėjo kviesti policiją, bet pro langą pamatė atvykusį B. anūką A. S. ir jį pakvietė. A. iškvietė policiją. Pamatęs B., jis išsigando, nes anksčiau jos tokios nėra matęs, jos panosėje buvo kraujas, kraujuotos buvo rankos. Dėl sveikatos problemų B. sunkiai vaikšto, bet atvejų, kad ji griūtų, nebuvo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. davė panašius parodymus (1 t., b. l. 144-145), kuriuos, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje pagarsinus, patvirtino.

Liudytoju apklaustas A. S. patvirtino, kad praėjusią žiemą – sausį ar vasarį, tiksliau datų neprisimena, nuvažiavęs pas dėdę V. L. į namus (duomenys neskelbtini), atidaręs duris pamatė pastumtą dujinę viryklę, o bobutės patalynė buvo išversta ant žemės. Bobutės namuose nebuvo, o R. sėdėjo prie stalo. Kai jis paklausė, kur bobutė, R. teigė nežinanti. Tada jis nuėjo pas dėdės kaimyną S. M. paklausti, kur bobutė. Nuėjęs pas kaimynus pamatė sėdinčią, visą kruviną bobutę. Bobutė pasakė, kad ją sumušė R.. Bobutė buvo sumuštu veidu, kruvina, vos pakalbėjo. Tada jis iškvietė policiją. Policininkams bobutė patvirtino, kad ją sumušė R.. Medikai nuvežė bobutę į ligoninę. Kai buvo bobutės namuose, jos kambaryje ant grindų prie lovos buvo sudžiūvusio kraujo. Atvykę policininkai fotografo tik bobutę, namuose nefotografavo. Būdama girta R. pastoviai grasina, kad sumuš, keikia. R. gruodžio mėnesį vėl sumušė bobutę.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. davė panašius parodymus (1 t., b. l. 132-133), kuriuos, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje pagarsinus, patvirtino.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. L. nurodė, kad jis gyvena kartu su motina B. L. ir sugyventine R. S.. Jis su R. gyvena viename kambaryje, o motina gyvena kitame kambaryje. 2024 m. vasario 13 d. 7.15 val. jam išėjus į darbą, namuose liko motina, kuri miegojo savo kambaryje, o R. išlydėjo jį, sėdėdama ant kėdės jų kambaryje prie stalo. R. buvo blaivi. Po darbo grįžęs į namus iš sūnėno A. S. sužinojo, kad sumušta motina ligoninėje, o R. policijoje. Įvykio dieną namuose rado tuščią degtinės butelį su baltarusiškomis banderolėmis, kurį išmetė. R. negalima vartoti alkoholio, nes ji vartoja vaistus nuo depresijos, jos labai bloga atmintis (1 t., b. l. 138-139).

Teismo posėdžio metu iškviesti policijos pareigūnai liudytojui V. L. nustatė neblaivumą, todėl teisme iki neblaivumo nustatymo jo duoti parodymai nevertinami. Atsižvelgiant į tai, jog liudytojas V. L. tiesiogiai įvykyje nedalyvavo ir apie jį žino tik iš kitų asmenų, teisme liudytoju nebuvo apklaustas.

Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad 2024 m. vasario 13 d. apie 11.33 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad dėdės sugyventinė sumušė pranešėjo močiutę. Policijos pareigūnus, nuvykusius adresu: (duomenys neskelbtini) pasitiko pranešėjas A. S., kuris paaiškino, kad atvykęs aplankyti savo močiutės B. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), namuose rado tik dėdės V. L. draugę R. S.. R. S. paklausęs, kur yra močiutė, sužinojo, kad močiutė yra pas kaimyną. Nuėjęs pas kaimyną, močiutę rado sėdinčią ant kėdės. Ji buvo sumušta. Paklausus, kas ją sumušė, močiutė atsakė, kad ją sumušė R. S.. Pabendravus su B. L., ji nurodė, kad 2023 m. vasario 13 d. ryte jos namuose ją sumušė sūnaus V. L. draugė R. S.. Paklausus dėl ko ir kaip viskas įvyko, paaiškinti negalėjo, tik nurodė, kad R. ją pargriovusi ant grindų spardė kojomis. Kiek kartų spyrė, pasakyti negalėjo. Paklausus, ar vartojusi alkoholinių gėrimų, pasakyti negalėjo. Dėl patirtų sužalojimų blaivumo nustatyti nepavyko. Greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjusi B. L. įtarė nosies ir žandikaulio lūžius (1 t., b. l. 13).

Asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad 2024 m. vasario 13 d. 14.51 val. ant B. L. veido srities užfiksuoti daugybiniai veido sumušimai. Akių srityje matyti kraujosruvos. Ant dešinės ir kairės rankų matomos daugybinės poodinės kraujosruvos (1 t., b. l. 32-33, 35-37).

2024 m. balandžio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 949/2024 (01) iš medicininių dokumentų B. L. nustatomi sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti 2024 m. vasario 13 d.: veido sumušimas, pasireiškęs dvejomis muštinėmis dešinio antakio žaizdomis, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir veide, kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių ir nosikaulių lūžiais, dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimu. Šis veido sumušimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, kuo galėjo būti smūgis koja, tačiau kategoriškai neatmetama galimybė, nors ir mažiau tikėtina, kad šis veido sumušimas galėjo būti padarytas ir sudavus smūgius kumščiu ar kumščiais, kaip ir neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti padarytas tiriamajai nugriuvus ar nukritus su pagreičiu (pavyzdžiui pastūmus, parvertus) ir atsitrenkus į kietą buką atsikišusį paviršių. Sužalojimai visumoje dėl kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių ir nosikaulių lūžių, galvos smegenų sumušimo vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kairiame petyje ir dilbyje, bei plaštakoje, padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, kurie galėjo būti tiek kito asmens suduoti smūgiai kumščiais ar kojomis, tiek jai pačiai susižalojant nugriūnant ar nukrintant, nugriuvus ar nukritus ir atsitrenkus į kietus bukus paviršius (tiek su, tiek be papildomo pagreičio) galėjo būti padaryti 2024 m. vasario 13 d. Visi minėti B. L. sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 116-119).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2024 m. vasario 13 d. garso įrašuose, gautuose iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) esanti informacija. Garso įrašo (pokalbio) trukmė 2 min. 13 sek. Skambinta į BPC 11.30 val. Skambinta iš telefono, kurio numeris: (duomenys neskelbtini). Pranešėjas A. S.. A. S. nurodo, kad adresu: (duomenys neskelbtini) reikalinga policijos pagalba, nes dėdės sugyventinė sumušė jo močiutę. Atvažiavo pas močiutę, o ją rado pas kaimynus sudaužytą. Nurodo, kad dėdė darbe. BPC operatorei paklausus, kas yra močiutei, A. S. nurodo, kad močiutės akys mėlynos, veidas kraujuotas. A. S. nurodo, kad yra reikalinga greitoji medicinos pagalba. Garso įrašo (pokalbio) trukmė 1 min. Skambinta į BPC 11.49 val. Skambinta iš telefono, kurio numeris: (duomenys neskelbtini). Pranešėja R. S.. R. S.: „Žinau, kad mano vardu iškviesta policija“. BPC: „Jūs kvietėte kažką?“ R. S.: „Ne. Aš nekviečiau. Žinau, kad mano vardu iškviesta policija pas kaimynus.“ BPC: „Kad Jums kažkas iškvietė policiją? Kokiu adresu?“ R. S.: „(duomenys neskelbtini).“ BPC: „Tai ko Jūs dabar norite iš mūsų?“ R. S. sako: „Aš noriu iš Jūsų to, kaip žmonių informacijos. Aš nemušiau tos bobutės.“ BPC: „Atvažiuos policija ir išsiaiškinsite ponia!“ (1 t., b. l. 127-128).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso-vaizdo įrašuose, darytuose 2024 m. vasario 13 d. įvykio vietoje kameromis, pritvirtintomis prie policijos pareigūnų kūnų, esanti informacija, kuri buvo patikrinta teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančią vaizdo-garso medžiagą. Iš įrašo matyti ir girdėti, kad policijos pareigūnei E. B. paklausus B. L., kas nutiko ir kas tai padarė, B. L. sunkiai ir neaiškiai ištardama, pasakė, kad R.. E. B. perklausus: „R.?“, B. L. tai patvirtina, linktelėdama galvą ir pasakydama: „Aha!“ (1 t., b. l. 123-125).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių.

Visi anksčiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad R. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tai yra 2024 m. vasario 13 d. ryte, tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, B. L. suduodama kumščiais ir spirdama į veidą ir kitas kūno vietas, nukentėjusiajai B. L. dėl galvos smegenų sumušimo, kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių ir nosikaulių lūžių nesunkiai sutrikdė sveikatą bei dėl poodinių kraujosruvų kairiame petyje, dilbyje bei plaštakoje padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl R. S. nepakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-85/2024 nurodyta, kad R. S. diagnozuojamas (duomenys neskelbtini), mišrus tipas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. R. S. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones ambulatorinėmis sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 57-59).

Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas psichiatras Kęstutis Mikučionis patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas ir rekomendacijas dėl R. S. gydymo sąlygų. Abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Kadangi R. S., darydama įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo, taip pat šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, yra pagrindas pripažinti, kad R. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama ir todėl ji negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą (nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), padarinius, taip pat į R. S. socialinį pavojingumą, R. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, BPK 393 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ne rečiau kaip kas šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, kas užtikrina konkrečiu laiku konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymą asmeniui, priklausomai nuo jo sveikatos būklės.

Dėl civilinio ieškinio

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 130,92 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajai B. L. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 67, 68-69, 70,71).

Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. Šio baudžiamojo proceso metu buvo nustatyta, kad R. S. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo nepakaltinama, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnyje, kurio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmena (DVD-R) su vaizdo-garso įrašais, darytais įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kameromis ir R. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, esanti prie bylos, paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais

nutaria:

R. S. pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti R. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmeną (DVD-R) su vaizdo-garso įrašais, darytais įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kameromis ir R. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos, R. S. per dvidešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jai dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą. Nutartį gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.